- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- e2-11035-905/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02679-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- O. K.
- Advokatai
- Aleksandras Morozovas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo O. K..
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1979,92 Eur žalos atlyginimo, 300,08 Eur palūkanų ir 5 procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, 2016 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas UAB „Transportas arti“ nuosavybės teisėmis priklausantis automobilis. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris vairavo jam perduotą ieškovo automobilį. Ieškovas nurodė, kad jis, kaip Toyota Prius automobilio savininkas atlygino draudimo bendrovei 452,92 Eur žalą už apgadintą UAB „Transportas Arti“ automobilį, o dėl savo automobilio remonto patyrė 1527 Eur išlaidų. Ieškovas pažymėjo, kad po eismo įvykio atsakovas pripažino savo kaltę, tačiau kadangi atsakovas neturėjo galimybių atlyginti žalos, tai šalys susitarė, kad atsakovas žalą atlygins per metus, todėl 2016 m. gruodžio 21 d. atsakovas pasirašė vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovui 2280 Eur sumą, t. y. atlyginti 1979,92 Eur žalą ir sumokėti šalių sulygtas 15 proc. palūkanas. Nepaisant to, atsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti nurodytas sumas. Ieškovo nuomone, dėl kilusios žalos atsakingas būtent atsakovas, nes būtent dėl jo kilo eismo įvykis, o tai, kad automobilis ir jo valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausti neįtraukiant sąlygos, jog automobilis bus naudojamas mokamam keleivių pervežimui, ieškovo nuomone, nesuteikia atsakovui teisės daužyti jam perduoto automobilio. Be to, ieškovas pažymėjo, kad jis tik laikinai leido atsakovui pasinaudoti savo automobiliu, kol bus suremontuotas iki tol atsakovo naudotas kitas automobilis, todėl ieškovas nežinojo, kad reikia atitinkamai pakeisti automobilio draudimo sąlygas, juolab kad iki tol ieškovo automobilis nebuvo naudojamas keleivių pervežimui.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, savo automobilį žodiniu susitarimu ieškovas jam perdavė keleivių pervežimo (taksi) veiklai vykdyti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas jam buvo nurodęs, jog perduodamas automobilis apdraustas kasko draudimu ir yra automobilio valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Kadangi būtent ieškovui teko pareiga tinkamai apdrausti perduodamą automobilį ir jo valdytojo civilinę atsakomybę, tai, atsakovo nuomone, jis neturėjo pareigos gilintis-aiškintis draudimo sąlygų. Atsakovas neneigė, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, tačiau, atsakovo nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos, kurią atlyginti draudikas atsisakė dėl to, kad draudimo apsauga neapėmė žalos, kylančios automobilį naudojant keleivių pervežimui. Atsakovas pabrėžė, kad žala atsirado dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų, nes bandydamas sumažinti draudimo įmokas, ieškovas nenurodė (draudimo įmonei) esminės aplinkybės, kad automobilis bus naudojamas keleivių pervežimo veiklai vykdyti.
Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti. Anot trečiojo asmens, žala atsirado būtent dėl eismo įvykio, kurio kaltininkas yra atsakovas. Be to, trečiojo asmens nuomone, atsakovas turėjo pareigą pasidomėti jam perduoto automobilio draudimu.
2016 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio metu apgadinti ieškovo automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovas, ir UAB „Transportas arti“ automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. T15999; eismo įvykio kaltininku nurodytas atsakovas (p. 18). AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. lapkričio 30 d. raštu informavo ieškovą, kad šis yra atsakingas dėl draudimo bendrovės išmokėtos 905,83 Eur žalos atlyginimo, nes neinformavo apie padidėjusią draudimo riziką, jog automobilis nebus naudojamas mokamam keleivių ir krovinių pervežimui. Dėl to draudimo bendrovė pareikalavo ieškovo padengti 50 proc. nurodyto nuostolio, t. y. 452,92 Eur (p. 26). Be to, AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. gruodžio 5 d. raštu atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už apgadintą jo automobilį, nes eismo įvykis laikomas nedraudžiamuoju automobilį naudojant nestandartinei rizikai (mokamam keleivių pervežimui), kuri nebuvo nurodyta sutartyje (p. 28).
2017 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. po eismo įvykio, ieškovui priklausęs automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleistas O. K. (p. 24, 66). Atsižvelgdamas į tai ir neturėdamas duomenų, kad ieškovui priklausęs automobilis būtų remontuojamas po to, kai buvo perleistas O. K., teismas sprendžia, jog K. K. yra tinkamas ieškovas.
Nors į bylą nepateikta draudimo sutarčių, kuriomis eismo įvykio metu buvo apdraustas ieškovo automobilis, tačiau tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovui perduotą automobilį ieškovas buvo apdraudęs pagal Transporto priemonių draudimo taisykles, taip pat ieškovas buvo apdraudęs ir šio automobilio valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, tačiau abiem atvejais draudimo apsauga neapėmė žalos, kylančios automobilį naudojant mokamam keleivių pervežimui (p. 26, 28). Atsižvelgdamas į tai ir paisydamas šalių dispozityvumo bei rungimosi principų, teismas neįpareigoja šalių pateikti papildomų rašytinių įrodymų, nurodytoms aplinkybėms patvirtinti ir (arba) draudimo sutarčių sąlygoms detalizuoti (Civilinio proceso kodekso 12, 13, 178 straipsniai).
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis perdavė savo automobilį naudotis atsakovui žinodamas, jog atsakovas automobilį naudos keleivių pervežimo (taksi) paslaugoms teikti. Be to, ieškovas nurodė, kad jis automobilį perdavė atsakovui tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis atsakovas iki tol naudojosi A. S. automobiliu (p. 43, 46). Pabrėžtina, kad ieškovas patvirtino, jog jam buvo žinoma A. S. ir atsakovo sulygta sutarties sąlyga, įtvirtinanti būtent automobilio savininko (panaudos davėjo) pareigą mokėti transporto priemonės draudimo įmokas. Taip pat ieškovas patvirtino, jog jis atsakingas už atitinkamą draudimo apsaugą ar jos nebuvimą (2018 m. gegužės 24 d. posėdžio garso įrašo 25 min. 00 sek. – 26 min. 20 sek.). Pabrėžtina, kad posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, jog ieškovas buvo nurodęs atsakovui tiek apie kasko draudimą, tiek apie privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (posėdžio garso įrašo 32 min. 30 sek. – 32 min. 55 sek.; 34 min. 40 sek. – 35 min. 00 sek.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tarp ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos ir paties ieškovo veiksmų (netinkamai apdraudžiant atsakovui perduodamą automobilį, kaip turtą, ir šio automobilio valdytojų civilinę atsakomybę) yra priežastinis ryšys, nes jeigu ieškovas būtų tinkamai apdraudęs automobilį ir jo valdytojų civilinę atsakomybę, tai draudimo bendrovė neturėtų pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ir (arba) nereikalautų ieškovo atlyginti dalį žalos regreso tvarka. Tokiu atveju ieškovui vienintelis neigiamas turtinio pobūdžio padarinys galėtų būti (tik) ateityje padidėsianti draudimo įmoka už analogišką draudiminę apsaugą, tačiau kadangi ieškinio reikalavimai neapima nurodytų aplinkybių (susijusių su ieškovui padidėsiančios draudimo įmokos atlyginimu), tai šių aplinkybių teismas išsamiau nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, kad ieškovo reikalaujama atlyginti žala atsirado ne tiek dėl atsakovo sukelto eismo įvykio, kaip tokio, bet būtent dėl paties ieškovo netinkamai įvykdytos sutartinės pareigos apdrausti perduodamą automobilį ir jo valdytojų civilinę atsakomybę. Kadangi teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis automobilį perdavė atsakovui vykdydamas atitinkamą ūkinę-komercinę veiklą, t. y. versdamasis atitinkamu verslu, tai šiuo atveju konstatuotina, jog ieškovas veikė kaip verslininkas, todėl tokiems šalių santykiams taikytinos Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatos (Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita). Nagrinėjamu atveju būtent šalių sutartis (iš atsakovo ir A. S. 2016 m. rugsėjo 26 d. sutarties ieškovo perimtos atitinkamos pareigos) lėmė ieškovo pareigą tinkamai pasirūpinti atitinkama draudimine apsauga. Ieškovui šią pareigą vykdžius netinkamai, konstatuotina nurodyta ieškovo atsakomybė, nes šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog aptariamos pareigos ieškovas neįvykdė (ją netinkamai vykdė) dėl nenugalimos jėgos.
Bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turėjo pareigą pasirūpinti tinkama draudimo apsauga. Priešingai, šalių sutartiniai santykiai aiškiai nulėmė būtent automobilio savininko pareigą užtikrinti atitinkamą draudiminę apsaugą, juolab tokia pareiga būtent automobilio savininkams įtvirtinta ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui buvo žinoma, jog jis ieškovo automobiliu savo individualiai veiklai naudojasi neturėdamas reikiamos draudiminės apsaugos. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo ir trečiojo asmens argumentus, kuriais apeliuojama į atsakovo pareigą pasidomėti jam perduodamo automobilio draudimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo atsakomybės arba mišrios abiejų šalių atsakomybės dėl netinkamos draudiminės apsaugos.
Nors atsakovas 2016 m. gruodžio 21 d. ir pasirašė vekselį už 2280 Eur sumą (p. 2), tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina tik tuometį atsakovo subjektyvų požiūrį į susiklosčiusią situaciją, tačiau tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, besąlygiškai-neatšaukiamai patvirtinanti kitas būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp veiksmų ir kilusios žalos (Civilinio kodekso 6.246, 6.247 straipsniai). Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 12, 178 straipsniai).
Atmetant ieškinio reikalavimus, atsakovui iš ieškovo priteistina 400 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (p. 69-70; CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš ieškovo priteistina 8,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma sumokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,31 Eur (aštuonis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.