Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteista už tai, kad 2007 m. balandžio 3 d., apie 20.30 val., būdama neblaivi, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su R. S. metu virtuviniu peiliu tyčia smogė vieną kartą R. S. į krūtinę, tuo jam padarė durtinę-pjautinę kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su kairio plaučio ir širdies kiauriniu sužalojimu, t. y. tyčia nužudė R. S. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašo nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės, jos įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos ir kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistosios kaltė nužudžius R. S. įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme davė vienodus parodymus pripažindama, kad 2007 m. balandžio 3 d. nukentėjusiajam išmušus iš jos rankų peiliuką, kuriuo ji žalojosi save, ji (D. M. ) pagriebė nuo spintelės peilį ir paklausus R. S. „ar nori“, o jam atsakius „noriu“, smogė peiliu į kairę pusę, o po to peilį paleido (t. 2, b. l. 24-35). Nuteistosios parodymus patvirtina ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio 2007 m. balandžio 4 d. specialisto išvada Nr. M 154/07 (06), kurioje nurodyta, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis ir užpuolikas galėjo būti vienas priešais kitą ar esant artimai minėtai padėčiai bei sužalojimai R. S. padaryti vienu poveikiu ir vienu įrankiu (t. 1, b. l. 19-24), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2007 m. liepos 30 d. specialisto išvada Nr. MK 135/07 (01), kad neatmetama galimybė, jog R. S. žaizda, o kartu ir drabužių pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu (t. 1, b. l. 36-40), bei kitos byloje esančios ekspertizės, kad nuteistoji susižalojo sau kairės rankos dilbį (t. 1, b. l. 101-102), ant peilio rasta nukentėjusiojo kraujo (t. 1, b. l. 53-63).

Apeliantės prašymas skirti papildomą ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar įvykio vietoje yra kraujo, nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu atlikus ekspertizes nebuvo nustatyta, kad įvykio vietoje būtų rasta D. M. kraujo. Taip pat nebuvo rasta nukentėjusiojo kraujo ant nuteistosios. Iš įvykio vietos apžiūros metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad nusikaltimo vietoje nebuvo daug kraujo (t. 1, b. l. 10-13), D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po smūgio kraujo nemačiusi, liudytoja V. M. parodė, kad kai užėjo į virtuvę kraujo nepastebėjo (t. 1, b. l. 77-78), liudytojas V. T. parodė, kad atėjęs apžiūrėti nukentėjusiojo kraujo nepastebėjo, o tai, kad R. S. kairėje pusėje yra durtinė žaizda, sužinojo policijos pareigūnams apžiūrėjus nukentėjusiojo kūną (t. 1, b. l. 69-70), todėl atlikti papildomą ekspertizę nėra tikslinga.

Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji apklausta streso būsenos ir nesupratusi, ką kalba, nepagrįsta, nes tokius parodymus ji davė viso tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 108-110; 112-114; 117-119; t. 2, b. l. 24-35). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 39 matyti, kad D. M. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste neserga, taip pat nėra laikino psichikos sutrikimo būsenos, dėl savo psichikos būklės ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokios emocinės būsenos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai (t. 1, b. l. 182-185).

Iš bylos medžiagos matyti, kad su teise į gynybą bei teise gintis pačiai ar per gynėją nuteistoji buvo supažindinta ir jos teisė į gynybą buvo užtikrinta. Alytaus miesto ir rajono PK NTS vyresnioji tyrėja E. B. , vadovaudamasi BPK 187 straipsniu, 2007 m. balandžio 4 d. įteikdama pranešimą apie įtarimą išaiškino D. M. teises, numatytas BPK 44 straipsnio 8 dalyje, 50 straipsnyje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, taip pat kad neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą. Iš 2007 m. balandžio 4 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo matyti, kad nuteistoji pageidavo advokato (t. 1, b. l. 104), vyriausiosios tyrėjos nutarimu buvo paskirtas gynėjas (t. 1, b. l. 103), 2007 m. balandžio 4 d. buvo išrašytas advokatės J. V. orderis. Pažymėtina, kad įteikiant pranešimus apie įtarimus, taip pat jos visų apklausų metu, vykstant parodymų patikrinti vietoje bei teismo posėdžiuose dalyvavo gynėja. Esant tokiems bylos duomenims pripažintina, kad apeliantei įstatymu garantuotos teisė į gynybą bei teisė turėti gynėją ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suvaržytos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai D. M. , vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgė į tai, kad D. M. padarytas nusikaltimas tyčinis; priskirtas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis); kad jos padarytas nusikaltimas sukėlė nepataisomus padarinius; atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys nusikaltimo padarymo metu; asmenybę (anksčiau teista, bausta administracine tvarka, įrašyta į Alytaus psichiatrijos ir narkologijos kabineto įskaitą). Tai, kad nuteistoji D. M. turi du mažamečius vaikus ir norėtų juos auginti pati, nėra pakankamas motyvas ir pagrindas švelninti bausmę, nes ir iki nusikaltimo padarymo savo vaikų neaugino (t. 2, b. l. 22). Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmių skyrimo taisykles, nurodytos BK 61 straipsnyje, bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga. Dar labiau švelninti nuteistajai paskirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios D. M. apeliacinį skundą atmesti.