Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-372-870/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-16
Bylos Nr.
1-372-870/2012
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-1501-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Nukentėjusysis
K. R.
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1-372-870/2012Teisminio proceso Nr. 1-13-1-1501-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.1.; 1.2.4.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Laurai Rimšaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui,gynėjui – advokatui V. B.,nepilnametei nukentėjusiajai K. R., jos įstatyminei atstovei I. R.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, besimokantis „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-10-28 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimas 9 mėn. įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti žaisti azartinius žaidimus, lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, diskotekose, 2011 m. birželio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi A. S. (A. S.) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 140 str. 2 d.

teismas išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2011-07-02 apie 22.00 val. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai viešoje vietoje - 16-ojo maršruto autobuse, važiuojančiame maršrutu Stotis-Nemėžis-Skaidiškės, kuris išvažiavo iš „Žirnių“ stotelės, esančios prie Liepkalnio g. 110 namo, Vilniuje, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo bei tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai K. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiu būdu patyčiomis ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais žmogaus įžeidinėjimu ir sumušimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. S. paaiškino, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, jog jis netyčia sudavė smūgį. Nepamena kaip ten viskas buvo, važiavo namo su paskutiniu autobusu, buvo pas draugą, iš autobusų stoties važiavo namo. Tai, ką prokuroras kaltinamajame akte perskaitė, yra tiesa. Nepripažįsta kaltės, nes pati nukentėjusioji pradėjo jį provokuoti, tada jis jai su delnu truputį per veidą sudavė. Taip padarė dėl to, kad nukentėjusioji pirma pradėjo jį provokuoti, spjovė į jį, buvo šiek tiek išgėręs, tas “trinktelėjimas” gavosi netyčia. Sudavė per veidą nukentėjusiajai K. R.. Sudavė nukentėjusiajai, nes susinervino ir taip gavosi. Tokie įvykiai dažnai nepasitaiko. Netyčia sudavė, neturėjo ketinimų jos nuskriausti. Nukentėjusioji spjovė į jį ir norėjo pamokyti. Nežinojo, kad jai gali būti 13 metų, pagalvojo, kad K. yra 18 metų, visas incidentas vyko 16 maršruto autobuse. Suprato, kad nukentėjusiajai skauda. Suduoti nenorėjo, taip gavosi. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl jo. Jaučiasi kaltas, kad trenkė, kad necenzūriniais žodžiais merginą išvadino viešoje vietoje. Mano, kad yra kaltas dėl to. Savo kaltę pilnai pripažįsta. Nepamena, kokiais žodžiais išvadino nukentėjusiąją. Ateityje taip nebesielgs, jau pasimokė, supranta savo elgesio pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.)

Apklausta teisme nepilnametė nukentėjusioji K. R. paaiškino, jog jos su drauge Gintare atvyko į stotį ir pavėlavo į autobusą, reikėjo apie 20 minučių palaukti, jos stotelėje laukė ir priėjo Artūr su draugu. Artūr jų abiejų prašė telefono numerio, jos pasakė, kad neduos numerio, paprašė jo paties numerio, jos užsirašė ir nuėjo toliau į “Maximą”. Galvojo, kad viskas pasibaigs, vėliau visi įlipo į tą patį autobusą. Artūras autobuse nuolat vaikščiojo pirmyn ir atgal, kol vieną kartą praėjo ir pagrasino jai su ranka, tada užsimojo su ranka, ji nepriėmė rimtai viso šito, paskui jis prie jų priėjo, pradėjo jo draugės Gintarės numerio prašyti, ją įžeidinėjo, kad yra stora. Ji tikrai nespjovė į Artūrą, nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip ir pasakė savo draugei, kad jis gali būti išgėręs, neatmeta galimybės, kad jis išgirdo. Mano, kad jis išgirdo šį jos pasakymą ir trenkė jai. Po smūgio jai skaudėjo ir nepasakytų, kad tai buvo netyčia, jis trenkė jai normaliai, galiausiai jos turėjo išlipti, ji pralindo pro juos, o jos draugę Gintarę vaikinai pradėjo už šlaunies graibyti, kol galiausiai ir ji išlipo iš autobuso.

Apklausta teisme nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir liudytoja I. R. paaiškino, jog jai dukra papasakojo apie įvykį. Civilinis ieškinys yra reiškiamas byloje, ji jį palaiko, mano, kad jos dukrai padaryta žala matoma ir šiandien. Mergaitei jo žodžiai ir smūgis padarė didelę moralinę žalą, ji paauglė, labai jautri žodžiams, ji labai pergyveno, kad draugė buvo liaupsinama, o ją pačią vadino ir “ryža” ir “stora karve”, necenzūrinių žodžių vartojo jos atžvilgiu. 3000 Lt sumai yra vertinami jos dukters moraliniai išgyvenimai įvykio metu ir po jo. Žino, kad kaltinamasis niekur nedirba ir neturi lėšų, nenori reikalauti iš jo nerealių sumų. Reiškiamas civilinis ieškinys tikrai nėra noras pasipelnyti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. N. parodė, kad 2011-07-02 apie 22.00 val. ji su drauge K. R. laukė 16-to maršruto autobuso važiuoti namo. Joms laukiant autobuso prie jų priėjo du vaikinai, kurie pradėjo jas kalbinti. Vienas iš vaikinų prisistatė A. S., antras vaikinas neprisistatė ir greit pasišalino. A. S. prašė jų telefono numerių, bet jos jam nepasakė savo telefono numerių, o paėmė jo, taip jos padarė tikėdamos, kad vaikinas atstos, kadangi nenorėjo su juo bendrauti. Taip pat vaikinas parodė joms savo moksleivio pažymėjimą. Vėliau kai ji su K. įlipo į autobusą A. S. taip pat įlipo į tą patį autobusą. Paskui jom važiuojant autobusu prie jų vėl priėjo A. S. ir vėl bandė jas kalbinti, o paskui pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ant Kotrynos, kodėl ji nežino. Po to vaikinas pradėjo jos prašyti pasakyti jam telefono numerį, o K. pasakė, kad jos nenori su juo bendrauti, tada A. S. užsimojo ranka tarsi susiruošė suduoti smūgį, tačiau to nepadarė ir vėl pradėjo ją kalbinti. P. K. pasakė jai, kad nuo A. S. smirda alkoholiu. A. S. tikriausiai išgirdo šį jos pasakymą ir tada jis rankos delnu sudavė jai į veidą. Vėliau kai joms reikėjo lipti ir jos norėjo išlipti iš autobuso A. S. užstojo kelią, bet joms pavyko pabėgti, (t. 1, b.l. 24, 26-27).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. parodė, kad apie įvykį, kuris įvyko 2011-07-02 ji sužinojo iš K. R. motinos, o būtent pastaroji papasakojo, kad kai jos dukros buvo Vilniuje ir ruošiesi važiuoti namo prie jų prikibo kažkoks vaikinas, kuris norėjo su jomis susipažinti. Paskui kai mergaitės įlipo į autobusą minėtas vaikinas taip pat įlipo į autobusą ir pradėjo jas kalbinti. Kadangi mergaitės nenorėjo su juo bendrauti atsisakė duoti savo telefono numerius. Minėtas vaikinas trenkė K. į veidą. Ji šiam vaikinui jokių pretenzijų neturi, (t. 1, b.l. b.l. 28).

2011-11-05 asmens parodymo atpažinti metu, K. R. atpažino pilietį - A. S., kuris 2011-07-02 viešojo transporto autobuse įžeidinėjo ją ir rankos delnu sudavė vieną smūgi į veidą, (t. 1, b.l. 15-17).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Nagrinėjamu atveju, A. S. veiksmai, t. y. smūgio sudavimas į veidą nukentėjusiajai, tokių veiksmų atlikimo vieta (autobuse, kur aplinkui buvo žmonių, liudytoja G. N. bei kiti pašaliniai asmenys) rodo, jog šiais veiksmais buvo siekiama padaryti žalą ne tik kito asmens sveikatai, bet, visų pirma, parodyti savo nepagarbą visuomenei bei sutrikdyti visuomenės tvarką. Konstatuotina, kad A. S. veiksmai prieštaravo visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, kadangi smūgių sudavimas ar necenzūrinių žodžių vartojimas yra akivaizdžiai neadekvati reakcija į susidariusią situaciją. Aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog A. S. suvokė, kad viešoje vietoje atlikdamas aukščiau minėtus veiksmus, pažeidžia viešąją tvarką, suvokė, kad jo veiksmai pasireiškia nepagarba aplinkiniams, sąmoningai to siekė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis troleibuse, tai galėjo stebėti neapibrėžtas skaičius žmonių, todėl nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri aukštesni elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą ir tokie veiksmai, kaip fizinio smurto panaudojimas, pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str. 1 d. A. S. padaryta veika visiškai atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Baudžiamojoje byloje A. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis sukėlė fizinį skausmą mažametei, o būtent:

jis 2011-07-02 apie 22.00 val. viešoje vietoje - 16-ojo maršruto autobuse, važiuojančiame maršrutu Stotis-Nemėžis-Skaidiškės, kuris išvažiavo iš „Žirnių“ stotelės, esančios prie Liepkalnio g. 110 namo, Vilniuje, įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai mažametei K. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), į veidą, ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K – 558/2006). Minėtos nusikalstamos veikos kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis numatyta BK 140 str. 2 d. BK 140 str. 2 dalyje numatyta atsakomybė už tai, jog fizinį skausmą sukėlė mažamečiui. Mažametis vaikas yra asmuo nesulaukęs 14 metų. Nukentėjusiojo mažametystė kaip nusikaltimą kvalifikuojantis požymis yra tada, kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų ir kaltinamasis tai žinojo arba turėjo ir galėjo numatyti. Kaip matyti, kaltinamasis teisme parodė, jog nežinojo ir nemanė, kad nukentėjusiajai gali būti 13 metų, pagalvojo, kad K. yra 18 metų. Įvertinus betarpiškai apklaustos K. R. ūgį, išvaizdą, amžių (iki 14 metų nusikaltimo padarymo metu buvo likę nepilni metai), teismas daro išvadą, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, jog A. S. žinojo ir suprato, jog K. R. nėra 14 metų amžiaus. Teismas vertina, kad A. S. inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje negalima nustatyti LR BK 140 str. 2 d. būtino kvalifikuojančio požymio, nes iš teisme duotų kaltinamojo parodymų negalima neginčijamai nustatyti, jog kaltinamasis žinojo ir suprato, jog fizinį smurtą naudojo prieš mažametę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, A. S. inkriminuota veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galėtų būti perkvalifikuota tik pagal 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau veika, kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra veikos numatytos BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtinė dalis. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 140 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (dalis), todėl A. S. veika turi būti kvalifikuota tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-659/2004 // Teismų praktika, 2005, Nr. 23, p.196-200). Taipogi nenustačius aplinkybės, jog kaltinamasis žinojo ir suprato, jog fizinį smurtą naudojo prieš mažametę, teismas šalina iš kaltinimo faktinę aplinkybę, jog kaltinamasis A. S. sukėlė fizinį skausmą mažametei.

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 d., A. S. turi būti išteisintas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 2 d. sudėties.

Dėl I. R. pareikšto civilinio ieškinio

I. R. pateikė civilinį ieškinį ir prašė iš A. S. priteisti 3000 litų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti.

Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įvertina kaltinamojo finansinę padėtį (nedirba, mokosi). Teismas neabejoja, kad A. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės (moralinės) žalos dydį, atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Akivaizdu, kad K. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tačiau teismas neturi duomenų, kad dėl padarytų kūno sužalojimo K. R. atsirado sunkios neigiamos pasekmės (gydėsi ligoninėje, lankėsi pas psichologus). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios įstatyminės atstovės reikalaujama priteisti jai padarytos neturtinės (moralinės) žalos dydis, 3000 litų yra neadekvatus jai padarytai žalai, todėl mažintinas iki 1500 litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo A. S..

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas (b.l. 66-67), nebaustas administracine tvarka (b.l. 68), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 79), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 80), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, įskaitose neįrašytas (b.l. 81), mokosi (b.l. 83, 84). Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios K. R. ir jos mamos I. R.. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis BK 54 str. 1 d., 2 d., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. S. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Teismas vertina, jog kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti be jo realaus atlikimo, paskiriant įpareigojimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas,-

nusprendė:

A. S., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. 7 p. A. S. 1 (vieneriems) metams atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Įpareigoti A. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t.y. 2012-05-16 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Nukentėjusiosios I. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir jos naudai iš A. S. jai priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų.

A. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti nenustačius, kad jis padarė veiką turinčią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė