Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-11-22 · Byla Nr. eN1-637-1037/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-22
Bylos Nr.
eN1-637-1037/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
M. K.
Baudžiamoji byla Nr. e1-637-1037/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14105-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 22 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi 2003 m. gruodžio 17 d., lietuvė, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, (duomenys neskelbtini) mokyklos, (duomenys neskelbtini) klasės, mokinė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2021 m. gegužės 1 d., laikotarpyje nuo 0 val. iki 3 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, asmeninio konflikto su D. J. metu, sugriebdama abiem rankom D. J. už pečių srities ir taip ją pastumdama, dėl to D. J. nugara atsitrenkė į sieną, po to rankos delnu suduodama ne mažiau keturių smūgių D. J. į veido sritį, po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, lauke, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rankos delnu suduodama ne mažiau šešių smūgių D. J. į įvairias veido sritis, po to koja spirdama sėdinčiai ant namo laiptų D. J. du kartus į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą.

Taip pat ji 2021 m. gegužės 2, apie 1 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, asmeninio konflikto su E. D. metu, rankos delnu suduodama vieną smūgį E. D. į kairįjį skruostą, po to abiem rankom pastumdama E. D., ko pasėkoje ji nugara atsitrenkė į sieną, po to ranka sugriebdama E. D. už kaklo ir taip jį spausdama, ranka sugriebdama už sprando bei taip laikydama trenkdama E. D. galvą į grindis, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. D. fizinį skausmą.

Kaltinamoji apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji prisipažino iš dalies padariusi nusikalstamas veikas. Dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai D. J. nurodė, kad 2021 m. balandžio 30 d. susitiko su draugais G. B. ir E. D. Tuomet susinervino. Žinojo, kad ji tuo metu buvo pas savo kažkokią draugę, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ten nuvyko kartu su G. ir E. Atėjus į laiptinės ketvirtą aukštą, ten buvo D. M. abiem rankom suėmė D. už pečių ir liepė ramintis. Teigia, kad jos į sieną nestūmė ir D. nespjovė. Teigia, kad laiptinėje D. nesudavė nei vieno smūgio. Išėjus lauke D. buvo agresyvi, keikėsi, pati tyčia provokavo. Teigia, kad D. rankos delnu trenkė į kairės pusės kaklo sritį. Tada jai atgal trenkė vieną smūgį į kairės pusės skruostą. Daugiau visiškai jokio fizinio smurto prieš D. nenaudojo. Savo kaltę pripažįsta tik dėl vieno lauke delnu suduoto smūgio D. į veido sritį.

Dėl fizinio smurto panaudojimo prieš E. D. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2021-05-01 buvo G. B. gimtadienis. Vėliau pas G. į namus atėjo E. D. Ji atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Gėrė viena, G. ir M. išgėrė po vieną taurelę. Koridoriuje tarp jos ir E. kilo konfliktas dėl elektroninės cigaretės ir E. jai vieną kartą trenkė rankos delnu į veido sritį. Tada M. jai atgal trenkė taip pat delnu į veido sritį vieną smūgį. Tada ją rankos mostu nustūmė nuo suoliuko ant žemės ir E. trenkėsi į grindis. Teigia, kad G. prieš E. nesmurtavo. Prisipažįsta, kad sudavė E. ranka vieną smūgį, tačiau sudavė po to, kai ši jai sudavė. Už kaklo jos sugriebusi nespaudė ir nesmaugė.

Kaltinamosios kaltė, padarius nusikaltimas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios dalinio prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Privažiuojant matomas 5 aukštų mūrinis gyvenamas pastatas – bendrabutis (t. 1, b. l. 107-109).

Nukentėjusiosios D. J. parodymai, iš kurių matyti, kad 2021 m. balandžio 30 d., ji kartu su sese K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą ir susitiko su drauge A. P. Tą vakarą per "snapchat" programą susirašinėjo su draugėmis M. K. bei E. D. Buvo po 24 val., kuomet M. K. pakvietė susitikti. Ji atėjo pas A.. Kai ji atėjo, išėjo į namo laiptinę. M. K. sugriebė savo abejomis rankom už pečių ir stipriai pastūmė į sieną. D. J. nugara atsitrenkė į sieną, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas. Kodėl taip elgiasi M. nesakė, tik kažką minėjo, kad D. "per daug išsikėlusi". Tada M. K. spjovė į veidą, rankos delnu sudavė į skruostą, dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to M. K. rankos delnu vėl sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritis. Po to išsilaisvino ir išbėgo iš laiptinės į lauką. Norėjo eiti pas sesę K. į namus, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Lauke, prie namo, kuriame gyvena A. P., M. K. dar rankos delnu sudavė į įvairias veido sritis (t. 1, b. l. 128-132).

Liudytojo L. G. apklausos protokolas, kuris patvirtina, kad liudytojas matė kaip M. priėjo prie D. ir jai ranka sudavė du ar tris smūgius į veido sritį. D. pradėjo verkti. D. M. atgal nesudavė. D. perbėgo į kitą gatvės pusę, kur yra stadionas. Jai iš paskos priėjo ir M. Tuomet priėjusi prie D. jai vėl ranka sudavė į veido sritį vieną ar du smūgius. D. buvo rami, nepuolė ant M., tik verkė. Neapsikentęs tokio M. elgesio liepė jai ramintis. Tuomet D. pasakė, kad nori eiti į namus ir jis palydėjo D. Po to su A. iš karto išėjo pas ją į namus (t. 1, b. l. 171-173).

Liudytojas G. B. parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. su M. K. ir E. D. buvo (duomenys neskelbtini). Žino, kad M. ir E. telefonu pykosi su D.. Vėliau, buvo gal apie 1 val. nakties, M. nusprendė nuvykti į vietą, kur tuo metu buvo D., norėjo viską išsiaiškinti. Vyko į "baraką", kuriame, kiek žino, gyvena D. krikšto mama. Tas namas yra netoli (duomenys neskelbtini) gaisrinės, šalia jo yra sporto mokykla bei tame name yra kirpykla. Visi trys nuėjo į namo laiptinę. Palipus į ketvirtą namo aukštą, ant laiptų sėdėjo A. ir D.. D. atsistojo, o M. rankomis prirėmė D. prie sienos, tačiau jos ten ilgai nelaikė. Teigia nematęs, kad tuomet M. būtų sudavusi smūgius D. D. šūkavo ir negražiais žodžiais vadino M. mamą, ką tiksliai sakė nepamena. M. labai supyko dėl tokio jos elgesio. M. priėjo prie D. ir rankos delnu sudavė vieną smūgį D. į veido sritį. Tada visi išėjo į lauką. Pamena, kad M. ir D. vis žodžiu konfliktavo, tačiau, kad viena kitos atžvilgiu būtų lauke panaudojusios fizinį smurtą nematė (t. 2 , b. l. 93-97).

Liudytojos A. P. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad susitiko su buvusia drauge D. J. Matė kaip tą vakarą D. susirašinėjo su pažįstama M. K. M. pasiūlė D. susitikti. Apie 23 val. prie sporto mokyklos atvyko M. K., E. D., G. B. Buvo A. B. bei jos vaikinas L. Kuomet susitiko, tarp M. ir D. kilo žodinis konfliktas. Viena kitos atžvilgiu jos buvo agresyviai nusiteikusios, pykosi žodžiu. D. norėjo eit pas savo kūmą, kuri gyvena penktame aukšte, o M. ją pasivijo. Kas ten tiksliai vyko nematė, tačiau girdėjo kaip D. sakė M., kad ji jai suduotų, provokavo. Vėliau visi išėjo į lauką. Lauke tarp M. ir D. toliau vyko žodinis konfliktas, jos abi vienos kitos atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikusios, tačiau teigia nemačiusi, kad kuri nors viena kitai būtų sudavusios smūgius (t. 1, b. l.165-168).

Liudytoja E. D. parodė, kad vėlai vakare, buvo gal apie 23 val. susitiko su G. B. Kartu buvo ir M. K. Tą vakarą susirašinėjo su D. J. Dalį susirašinėjimo parodė M. K., nes D. kažką rašė apie M. Dėl to M. supyko ir nusprendė eiti aiškintis pas D. M. tada buvo jau agresyviai nusiteikusi ir pasivedė D. šiek tiek link penkto aukšto, po to rankomis pastūmė D., nuo ko D. atsirėmė į sieną. Matė kaip M. spjovė į D., ją keikė necenzūriniais žodžiais. Matė kaip laikė prispaudusi D. prie sienos ir neleido jai išeiti. Kai išėjo į lauką, M. vis neatstojo nuo D.: ant jos puolė, periodiškai vis rankos delnu suduodavo D. į veido sritį. Iš viso M. D. rankos delnu sudavė gal šešis smūgius, tiksliai kiek nepamena (t. 1, b. l. 44-47).

Nukentėjusiosios E. D. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d. buvo pas G. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, šventė jo gimtadienį. Ten buvo ir pažįstama M. K., su ja jau kuris laikas dar iki to įvykio stengėsi nebendrauti, nes ji yra agresyvaus būdo. Buvo gal apie 1 val., kuomet nusprendė eiti į namus. Tačiau M. neišleido, užrakino buto duris, pasiėmė raktus bei pradėjo priekaištauti, kad neva ši paėmė jos elektroninę cigaretę. Su M. buvo buto koridoriuje. Tada M. abiem rankom pastūmė ją. Tada E. D. ją taip pat pastūmė. Dėl to M. labai susinervino ir delnu vieną kartą trenkė į skruostą. Dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuomet ji abiem rankom į krūtinės sritį pastūmė ir E. D. atsitrenkė nugara į sieną. Tuomet M. ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo kaklą spausti, dėl ko E. D. skaudėjo. Norėdama, kad M. paleistų, jai rankomis sugriebė už plaukų. Tuomet M. ėmė ją versti nuo suoliuko ant žemės, o galiausiai prie pat žemės, taip laikydama, stipriai jos galvą trenkė į grindis. Dėl tokių M. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, labai skaudėjo galva, buvo perbrėžtas kaklas. tada nuėjusi į kambarį, pradėjo G. priekaištauti kodėl jis negynė G. supyko dėl to, kad jam priekaištauja, sėdėdamas sugriebė E. D. už dešinės rankos riešo ir jį spaudė, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas. G. kaire koja vieną kartą spyrė į dešinės pusės veido sritį, į žandą, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l.44-47).

Liudytojos V. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad ji E. D. mama. 2021 m. gegužės 1 d. apie 17 val. išleido savo dukrą E. D. pas draugą G. B., ten buvo M. K.. 2021-05-02, apie 1 val. tarp dukros E. D. ir M. K. kilo konfliktas, kurio metu M. K. dukrai vieną kartą trenkė rankos delnu, po to sėdinčią ranka suėmė už sprando ir vieną kartą trenkė į žemę, ko pasėkoje sukėlė jai fizinį skausmą. G. B. dukrai vieną kartą spyrė koja spyrė į dešinės pusės žandikaulį, tokiais savo veiksmais sukėlė dukrai E. D. fizinį skausmą. Regioninėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje dukrai E. D. nustatytas galvos srities paviršinis sužalojimas, dešinio žando sumušimas (1 t., b.l.36-38).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. K. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl ji pripažintina kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jai skirtina bausmė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. M. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta. Nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė. Ši kaltinamąją charakterizuojanti medžiaga suponuoja išvadą, kad pati švelniausia viešųjų darbų bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir asmenį charakterizuojančią medžiagą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali viešųjų darbų trukmė yra vienas mėnuo, o maksimalus – vieneri metai (BK 46 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamosios veiksmuose atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę nenustatyta. Dėl to pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas turėtų skirti kaltinamajai 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, tačiau įvertinęs jos jauną amžių už kiekvieną iš nusikalstamų veikų padarymą skiria švelnesnę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirtina subendrinta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vaizdo įrašus 6 vnt. kompaktinių diskų palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas D. J.) – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas E. D.) – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2021 m. birželio 18 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vaizdo įrašus 6 vnt. kompaktinių diskų palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Tomas Pukšmys