Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, našlės, dirbančios M. L. personalinėje įmonėje ir UAB (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2016 m. birželio 14 d., apie 11.16 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama M. L. personalinei įmonei priklausantį automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama atbuline eiga nepaliko tarpo, kliudė stovintį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir nepranešusi apie eismo įvykį, su kuriuo susijusi, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 114, 220 ir 222 punktų reikalavimus.

Sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, I. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Pasitraukdama iš eismo įvykio, su kuriuo susijusi, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje I. G. paaiškino, jog apie tai, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą suprato pamačiusi bylos medžiagą. Į darbovietę buvo atsiųstas laiškas ir ji tą pačią dieną nuvažiavo į policiją. Pripažįsta, kad važiuodama atbuline eiga atsirėmė į kitą automobilį, bet nepabėgo iš įvykio vietos tyčia, neturėjo tikslo pabėgti, nesuprato, kad padarė eismo įvykį. Ji apsisuko, sugrįžo, pasižiūrėjo, kad nieko neatsitiko, pažeidimų nepamatė, todėl išvažiavo. Negirdėjo pradėjusios veikti kito automobilio signalizacijos, nes jos automobilyje grojo radijas, langai buvo uždaryti. Automobilį vairuoja 16 metų. Prašo neatimti vairavimo teisės, nes tai labai apsunkintų jos gyvenimą. Gali netekti darbo, nes darbas susijęs su automobilio vairavimu. Labai gailisi ir nukentėjusiojo atsiprašė, kuris jokių pretenzijų nepareiškė.

I. G. įgaliotas atstovas P. Klimavičius teisme paaiškino, kad jo atstovaujamoji pripažįsta, kad buvo eismo įvykis ir ji vairuodama atsirėmė į kitą automobilį, tačiau šio fakto nesuprato ir nesuvokė. Mano, kad buvo padarytas ATPK 127 str. 2 d. pažeidimas, bet dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo, t. y. dėl pasitraukimo iš įvykio vietos nesutinka, nes jos veiksmuose nebuvo tyčios. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, kad atsirėmimas buvo, sujudėjo automobilis, bet kokio stiprumo buvo kontaktas sunku pasakyti - tai kiekvieno asmens subjektyvi nuomonė. Automobilio langai buvo uždaryti, grojo muzika, I. G. signalizacijos garso negirdėjo, smūgio nepajautė ir nesuvokė. Reikia atkreipti dėmesį, kad vairuotoja apsisuko, išlipusi apžiūrėjo savo automobilį ir paskui sugrįžo, lėtai pravažiavo pro tą pačią transporto priemonę atidžiai apžiūrėdama, ar yra vizualiniai pažeidimai. Nepamačiusi jokių pažeidimų, ramiai nuvažiavo. Jeigu jos tikslas būtų pasišalinti iš įvykio vietos, ji laisvai galėjo nuvažiuoti, o ne apsisukusi apžiūrėti tą automobilį. Tai rodo, kad tyčios pasišalinti iš įvykio vietos jos veiksmuose nebuvo, tiesiog tuo metu neįvertino situacijos. I. G. vairuotas automobilis yra draustas, techniškai tvarkingas, ji yra charakterizuojama teigiamai, buvo blaivi, nuo policijos nesislapstė, draudimo bendrovė būtų viską apmokėjusi. Prašo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų praktika, pagal kurią administracinė teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukiama nesant pažeidėjo veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino tyčia ir, kad sukėlęs eismo įvykį tai suprato, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Šiuo atveju kontaktas buvo nedidelis, tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos I. G. neturėjo, niekur neskubėjo, tyčios jos veiksmuose nėra. Turtinę žalą atlygins draudimo bendrovės. Prašo teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant įvykio ir sudėties, o jei teismas nuspręstų kitaip – vadovautis ATPK 30¹ straipsniu ir skirti minimalią piniginę baudą bei neatimti I. G. vairavimo teisės, nes dirbdama dviejose darbovietėse uždirba nedaug, turi nepilnametį vaiką, slaugo du neįgalius asmenis, charakterizuojama teigiamai, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

I. G. padarytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno S. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavus nurodymą užregistruoti eismo įvykį, kuris įvyko 2016-06-14, apie 11.16 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuvyko į vietą, jį pasitiko pilietis D. J. ir paaiškino, kad 2016-06-14, apie 11.16 val. atvyko su šeima pas stomotologą ir paliko automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžęs prie automobilio rado raštelį su telefono numeriu ir informacija, kad į jo automobilį atsitrenkė „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. D. J. pasakė, kad eismo įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi ir pažadėjo vaizdo įrašą pristatyti į policijos komisariatą (b. l. 3); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kad D. J. pranešė, jog Vilniuje,(duomenys neskelbtini) 2016-06-14, apie 11.16 val. moteris išvažiuodama su „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykį matė liudininkas, palikęs raštelį su savo telefono numeriu, taip pat įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Policijos nekvietė, nes buvo su mažu vaiku ir nenorėjo laukti, nuostoliai nėra dideli (b.l. 4); papildomi duomenys apie eismo įvykį (apgadintas transporto priemones, jų savininkus, draudimą) (b. l. 6), liudytojo D. M. paliktas raštelis ir rašytinis jo paaiškinimas policijai apie įvykio aplinkybes, kad sėdėdamas savo automobilyje matė, kaip moteris vairuodama sidabrinės spalvos automobilį, kurio valstybinį numerį įsidėmėjo, važiuodama atbula atsitrenkė į „Audi A6 Avant“ priekinį bamperį, pradėjo veikti „Audi“ signalizacija, bet vairuotoja skubiai nuvažiavo į aikštelės galą, ten apsisuko ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykį matė iš maždaug septynių metrų atstumo. Jis paliko „Audi“ vairuotojui raštelį, kuriame nurodė informaciją apie įvykį ir savo kontaktus, jei iškiltų klausimų. Ant sidabrinio automobilio ypatingų požymių nepastebėjo (b.l. 7, 10-11); CD kompaktinė plokštelė su vaizdo registratoriumi užfiksuotu eismo įvykio vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kap moters vairuojama „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“ ir išvažiavo (b.l. 8); nukentėjusiojo D. J. rašytinis paaiškinimas apie eismo įvykį (b.l. 9), informacija iš VĮ Regitra“ apie kelių transporto priemones, kad automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. L. personalinei įmonei (b.l. 13); I. G. asmens duomenys ir jos 2016-06-21 rašytinis paaiškinimas policijai, kad 2016-06-14 ji vairavo automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo darbo reikalais. Išvažiuodama galimai padarė eismo įvykį, bet kadangi automobiliai nenukentėjo, policijos neiškvietė, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi (b.l. 15-16); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje su fotolentele (b.l. 17-18), I. G. vairuotojo pažymėjimo, išduoto 1999-11-05, kopija (b.l. 19), kiti bylos dokumentai, taip pat I. G. parodymai teisme.

Nors I. G. ir jos įgaliotas atstovas nurodė, kad ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, išvažiavo nesuprasdama kas įvyko ir neįvertino situacijos, todėl prašo administracinę teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, tačiau teismas tokį reikalavimą atmeta.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, tai yra veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis Nr. 2AT-7-3-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, N63-2972/2010). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, t.y., kad jis suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio bei kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačios I. G. paaiškinimų teisme, ji po eismo įvykio buvo išlipusi iš savo automobilio, apžiūrėjo ar nėra pažeidimų, apsisukusi lėtai pravažiavo pro automobilį „Audi“, į kurį atsitrenkė, apžiūrėdama ar nėra vizualinių apgadinimų ir nieko nepastebėjusi išvažiavo. Tokie I. G. veiksmai įrodo, kad ji pajuto ir suvokė, kad važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Vaizdo registratoriumi, kuris buvo įrengtas automobilyje „Audi A6 Avan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsitrenkė I. G., užfiksuotoje situacijoje aiškiai matyti, kad I. G. vairuojamai „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į stovėjusios „Audi“ priekinę dalį iškart po susidūrimo pradėjo garsiai veikti „Audi“ signalizacija, automobilis nuo smūgio sujudėjo, bet I. G. skubiai išvažiavo. Po maždaug trijų minučių ji apsisukusi sugrįžo, pravažiavo pro „Audi“, apžiūrėdama šį automobilį, tačiau nesustojo, neišlipo detaliau jį apžiūrėti ir įsitikinti ar tikrai nebuvo padaryti jokie pažeidimai (iš fotonuotraukos matyti, kad buvo apgadintas „Audi“ priekinis bamperis – subraižytas, pažeista dažų danga kairėje pusėje), nepalaukė, kol sugrįš nukentėjusio automobilio vairuotojas, nesusitarė su juo dėl eismo įvykio pasekmių pašalinimo, nepaliko jokio raštelio, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, taip pat nepranešė apie įvykį policijai, o tiesiog išvažiavo. Vaizdo registratoriumi užfiksuota, kad po įvykio praėjus apie 20 minučių prie „Audi“ automobilio priėjo vyras ir paliko raštelį už priekinio stiklo valytuvo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus bylos medžiagą, teismas laiko I. G. teiginius, kad ji vairuodama automobilį „Skoda Fabia“ nesuprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, kad negirdėjo garsiai veikiančios signalizacijos ir nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, neįtikinamais. Jeigu I. G. nebūtų pajutusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ji nebūtų turėjusi tikslo sugrįžti, apžiūrėti tiek savo, tiek kitą automobilį. I. G. yra patyrusi vairuotoja, turi 16 metų vairavimo stažą, todėl privalo žinoti Kelių eismo taisykles, kaip reikia elgtis įvykus eismo įvykiui (KET 5, 9, 220, 222 punktai). Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję asmenys gali nekviesti policijos, jei susitaria dėl eismo įvykio aplinkybių, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, tačiau tokiu atveju jiems nustatoma pareiga užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nubraižyti eismo įvykio schemą, nurodyti įvykio aplinkybes bei pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kelių eismo taisyklių 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo įvykio dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.

I. G. Kelių eismo taisyklėse nustatytų vairuotojo pareigų nesilaikė, po susidūrimo su kitu automobiliu neįsitikino, kad tikrai nepadaryta jokia žala ir niekam nepranešusi išvažiavo iš eismo įvykio vietos, todėl atmestini I. G. ir jos įgalioto atstovo teiginiai, kad I. G. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Teismas daro išvadą, kad I. G. suprato, jog padarė eismo įvykį, bet ignoravo savo pareigą pasilikti įvykio, su kuriuo susijusi, vietoje, ir, pažeisdama Kelių eismo taisykles, neteisėtai ir sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos, t. y. veiką padarė tyčia, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

I. G. surašytame administracinio teisės pažeisdimo protokole nurodyta, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, tačiau šis punktas reglamentuoja transporto priemonių išsidėstymą kelyje (XIV skyrius), kad nebūtų atsitrenkta į priešais važiuojančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas ne kelyje, o automobilių stovėjimo aikštelėje ir važiuojant atbuline eiga, todėl teismas sprendžia, kad buvo pažeistas ne KET 126 punktas, o KET 220 punktas, nustatantis vairuotojo pareigas eismo įvykio metu ir šį netikslumą ištaiso (ATPK 284 str. 2 d.)

Iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad I. G. 2010-12-14 buvo bausta pagal ATPK 124 str. 3 d., galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 2).

I. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino dėl pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-09-17, 2009-04-10, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas ir administracinę nuobaudą taikyti, atsižvelgiant į proporcingumo reikalavimą tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos. Tais atvejais, kai pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Skirdamas nuobaudą I. G., teismas atsižvelgia į jos padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir pasekmes (pažeidimai nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, žala nėra didelė, nukentėjusysis pretenzijų nepareiškė), pažeidėjos asmenybę (dirba dviejose darbovietėse, darbo užmokestis sudaro apie 562 Eur per mėnesį, neturi administracinių nuobaudų, padaryti pažeidimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne nulemti Kelių eismo taisyklių sistemingo nesilaikymo, darbdavių charakterizuojama teigiamai, viena išlaiko nepilnametį vaiką, slaugo ir prižiūri du neįgalius asmenis - savo mirusio sutuoktinio T. G. tėvus V. G. ir B. G., kuriems neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis, jai būtina darbe ir asmeniniame gyvenime vairuoti transporto priemonę), taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančią aplinkybių. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas taiko ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skiria ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytas minimalias pinigines baudas be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus pažeidėjai švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme.

Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka apėmimo būdu griežtesne nuobauda apimant švelnesnę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24, 30, 30¹, 30², 283-284, 286-287, 302², 313 straipsniais, teismas

nutarė:

I. G. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

I. G. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, I. G. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) Išaiškinti pažeidėjai, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį numerį ROIK: 16059013736. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

2) atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 309 str. 1 d., 313 str. 3 d.).