- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-491-212/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02063-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- AB „Rokiškio sūris“
- Suinteresuotas asmuo
- Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Rokiškio sūris“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal AB „Rokiškio sūris“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl nekilnojamojo turto valdymo fakto patvirtinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą, kad AB „Rokiškio sūris“ nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): pieno priėmimo punktą Nr. 1H1/p, bendro 61,44 kv., m., ploto, statytą 1987 metais, kanalizacijos šulinį, Nr. k1, 1,80 m gylio, statytą 1987 metais, kiemo aikštelę Nr. b1, 146,85 kv. m. ploto, statytą 1987 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad pareiškėja pieno priėmimo punktą, kanalizacijos šulinį ir kiemo aikštelę valdo nuo 2000 metų, šie objektai tiesiogiai susiję su bendrovės veikla, yra užvesta minėtų objektų kadastro duomenų byla ir pareiškėja atlieka remonto ir priežiūros darbus, tačiau iš pateiktų rašytinių dokumentų – nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos, VĮ Registrų centro 2010-06-03 ir 2010-06-23 sprendimų – nustatė, kad minėti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke neįregistruotos. Todėl pareiškėjos prašomas patvirtinti valdymo faktas negali būti nagrinėjamas ir patvirtinamas CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio normų nustatyta tvarka, nes pareiškėjos valdomi objektai nėra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, ir toks faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pieno priėmimo punktas, kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė iš viso nuosavybės teise nevaldomi, nes į juos daiktinės teisės neįregistruotos ir minimi statiniai nėra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai. Teismas nepagrįstai mano, kad vienas iš būdų įgyti nuosavybę yra statinių įregistravimas viešame registre VĮ Registrų centras. Teismas pradėjo ruoštis bylos nagrinėjimui pagal 2011-01-19 nutartį, kuria pareiškėja buvo įpareigota savo lėšomis paskelbti vietos ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių skelbimą remdamasis CPK 526, 527 ir 528 straipsniais, nurodančiais kas turi būti daroma bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo. Teismas neįsigilino į pareiškimo esmę, nes pareiškėja prašė patvirtinti valdymo nuosavybės teise faktą pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p. Pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes pareiškėja nurodė, kad pareiškimo pagrįstumą įrodinės liudytojų parodymais. Teismas nesilaikė CPK 296 str. 2 d., nes šio straipsnio 1 d. 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Pareiškėja patikslino pareiškimą ir teismas patikslintą pareiškimą priėmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo palikti nepakeistą Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nutartį ir apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, bei tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pieno priėmimo punkto, kanalizacijos šulinio ir kiemo aikštelės įregistravimą ir daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamojo turto registre.
Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl nekilnojamųjų daiktų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (b. l. 85-87). Utenos rajono apylinkės teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad valdomi objektai nėra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, todėl toks faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškimo esmę ir nepagrįstai konstatavo, jog vienas iš būdų įgyti nuosavybę yra statinių įregistravimas viešame registre.
Utenos rajono apylinkės teismas 2011-12-12 nutartimi paliko pareiškimą nenagrinėtą CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio pagrindu. Kaip matyti iš pareiškimo turinio ir pateiktų dokumentų, 2000-10-27 turto, teisių ir prievolių priėmimo perdavimo aktu, 2000-10-27 turto perdavimo – priėmimo aktu AB „Utenos pienas“ perdavė pareiškėjai visą savo turtą tame tarpe ir pieno priėmimo punktą, kuris kadastro byloje pažymėtas indeksu 1H1/p, bendro 61,44 kv., m., ploto, statytą 1987 metais, kanalizacijos šulinį - k1, 1,80 m gylio, statytą 1987 metais, kiemo aikštelę - b1, 146,85 kv. m. ploto, statytą 1987 metais, esančius (duomenys neskelbtini). Šie objektai suformuoti kaip daiktai ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla Nr. 8671 (b. l. 13-24). Kitų dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos prašomas patvirtinti teises nėra ir negali būti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė iki šiol galiojusią praktiką ir konstatavo, kad nuosavybės teisė gali būti pripažinta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas. Teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas, kurio tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės.
Tiek registracija registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konstatuoti esant valdymo teisę, nes asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pareiškėjo valdomi objektai suformuoti kaip daiktai ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla Nr. 8671 (b. l. 13-24). Kitų dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos prašomas patvirtinti teises nėra ir negali būti (CPK 527 str.).
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nepagrįstai paliko pareiškimą nenagrinėtą, todėl nutartis naikintina, o byla perduodama Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui.