Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. (V. R.) prašymą atnaujinti procesą V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1197/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. balandžio 22 d. V. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. balandžio 21 d. apie 23 val. 40 min. vairavo automobilį ,,Audi Coupe“, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,44 promilės). Tokia veika V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

II.

Teismas, įvertinęs asmens trauktino administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, jo atstovės paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje pagrįstai įrodyta, jog V. R. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

III.

IV.

V. R. 2009 m. rugpjūčio 24 d. išsiuntė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1197/2009. V. R. prašo atnaujinti procesą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus. Prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. gegužės 22 d. nutartis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu, bei aprobuotai LVAT teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal ATPK 126 straipsnio 1-3 dalis, apibendrinimui.

2. Nepagrįstai taikant ATPK 269 straipsnio 7 dalį, buvo padarytas esminis materialinės teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarties priėmimui.

3. Pareiškėjas skunde ginčijo automobilio nuvežimo teisėtumą ir skunde reikalavo grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę teisėtam savininkui.

4. Aplinkybė, kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas, turi esminę reikšmę šioje byloje, kadangi ji sudaro visumą policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kuriais jie bando sudaryti įspūdį, jog apeliantas įvykdė inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

5. Teismas visiškai nepasisakė dėl transporto priemonės priverstinio nugabenimo pagrįstumo ir teisėtumo.

6. Teismai visapusiškai, išsamiai neįvertino pateiktų įrodymų, nepašalino esminių bylos prieštaravimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktuose nurodytais pagrindais.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai byloje priimtas teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Tačiau šioje administracinėje byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra be motyvų.

Vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatuotina, kad proceso atnaujinimo pagrindu yra pripažįstamas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas, o ne jų neišsamumas, nepagrįstų, pareiškėjo teigimu, argumentų, buvimas. Motyvų nebuvimas teismo sprendime (nutartyje) reiškia, kad teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Tai, be kita ko, patvirtina ir tas faktas, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikia išsamius argumentus dėl, jo manymu, teismo netinkamai pritaikytų materialinių teisės normų. Taigi pagrindo proceso atnaujinimui pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

V. R. nurodo, kad nepagrįstai taikant ATPK 269 straipsnio 7 dalį buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, kuris turėjo įtakos priimti neteisėtą nutartį.

Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija, 2008 m. liepos 3 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi (pažeidimo padarymo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minėta ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai), išsprendė automobilio ,,Audi Coupe“, v.n. (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimą, nuspręsdamas grąžinti automobilį tik po to, kai bus sumokėta paskirtoji bauda. Taigi automobilis galimai nebuvo grąžintas iki baudos sumokėjimo.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. gegužės 22 d. nagrinėjant V. R. administracinio teisės pažeidimo bylą byloje buvo banko mokėjimo patvirtinimas, jog bauda sumokėta, taigi nebuvo teisinių kliūčių automobilį atsiimti. Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas. Todėl teisėjų kolegijai pagrindo nagrinėti klausimą, ar transporto priemonės nuvežimas buvo teisėtas ar ne, nebebuvo, o pirmosios instancijos teismo nutartis atitinkamai buvo palikta nepakeista.

V. R. nenurodė jokių kitų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą padarytų akivaizdžių teisės normų pažeidimų, kurie atnaujinus procesą byloje turėtų sąlygoti kitokio teismo sprendimo (nutarties) priėmimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš V. R. prašymo turinio, jis taip pat nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tačiau teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, yra proceso, o ne materialinės teisės, normos, todėl dėl jų netinkamo taikymo procesas prašyme nurodytu pagrindu negali būti atnaujinamas.

Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu. Todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog V. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,

n utaria:

Pareiškėjo V. R. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1197/2009.

Nutartis neskundžiama.