- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-18
- Bylos Nr.
- I-7190-142/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. R.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, teisėjų Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant vertėjai Gretai Maselskienei, pareiškėjui S. R., jo atstovei Kristinai Marcinkevič, atsakovo valstybės atstovo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Vaidutei Raišytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovas valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo išieškoti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškėjo naudai 46400 Lt tiesioginius nuostolius; išieškoti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškėjo naudai 999000 Lt nuostolius, kuriuos pareiškėjas patyrė savo verslo reputacijos kritimo pasekmėje; įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją oficialiai spaudoje atsiprašyti pareiškėjo už padarytas prielaidas apie paskolų negrąžinimą ir pareikšti, jog visi šie pareiškimai yra netaisyklingi ir paneigti gyvenimu. Prašo priteisti iš atsakovės teismo išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 04 04 nutartimi atsisakyta priimti kitus pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus.
Skundas grindžiamas tuo, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 01 19 sprendime Nr. (27.183)-256)-25 dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, priimtame UAB „Energetikos tiekimo bazė“ atžvilgiu, įžeidė pareiškėjo garbę ir orumą, nes sprendime nurodė, kad pareiškėjas gautas paskolas iš UAB „Energetikos tiekimo bazė“ gavo jau turėdamas tikslą jų negrąžinti ir šios paskolos niekada nebus grąžintos. Pareiškėjo manymu, tokie teiginiai rodo, kad jis yra sukčius.
Pareiškėjas dėsto savo nesutikimą su Vilniaus AVMI sprendimo motyvais, kuriais pagrindžiamas teiginys, kad jis negrąžins paskolų. Mano, kad Vilniaus AVMI samprotavimai pažeidžia LR Lygių galimybių įstatymo nuostatas, nes jis yra diskriminuojamas dėl jo amžiaus, taip pat teigia, kad pažeidžiamos Civilinio kodekso XLIII skyriaus nuostatos, nes jose nėra apribojimų dėl amžiaus. Teigia, kad ir Vilniaus AVMI paaiškinimuose nėra jokių apribojimų, susijusių su amžiumi. Teigia, kad pažeidžiamas ir LR įstatymas dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims, nes šiame įstatyme taip pat nėra apribojimų dėl amžiaus. Nesutinka ir su motyvais, jog paskolų grąžinimo terminas yra labai ilgas. Teigia, kad teisės aktais neribojamas paskolų išdavimo laikotarpis. Dėl motyvo, jog paskolos duotos be užtikrinimo, taip pat paaiškina, kad nei nurodytuose teisės aktuose, nei pačios Vilniaus AVMI paaiškinimuose reikalavimo dėl privalomo paskolos užtikrinimo nėra. Dėl paskolos sumos, taip pat teigia, kad motyvai nepagrįsti, nes paskolos dydis negali būti ribojamas. Nesutinka su motyvais, jog paskolos iš tiesų yra išmokos, nesusijusios su darbo santykiais. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 7 str., 8 str. 3 d., 32 str. 3 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. VA-87 ir aiškina, kad mokesčiai turi būti apskaičiuojami teisėtai ir pagrįstai.
Paaiškina, kad tokie Vilniaus AVMI teiginiai padaro didelę žalą jo verslo reputacijai, verslo partneriai vengia turėti ryšių su pareiškėju.
Teigia, jog pateikė visus įrodymus, kad paskolos bus grąžintos taip, kaip numatyta sutartyse. Aiškina, kad savo neteisingus sprendimus Vilniaus AVMI apiformino 2006 10 31 Patikrinimo akte Nr. 05-05-10-143, o aktas buvo patvirtintas 2007 01 19 sprendimu Nr. (27.183)256-25 ir paviešintas.
Paaiškina, kad pareiškėjas neprivalo deklaruoti savo pajamų ir turto pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas. Tačiau pareiškėjas kiekvienais metais pateikia Vilniaus AVMI mokesčių deklaracijas. Tuo tarpu konfidencialūs duomenys iš šių deklaracijų buvo paviešinti spaudoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai, prašė atlikti tyrimą dėl konfidencialios informacijos pateikimo į spaudą. VMI neatliko tyrimo, apsiribojo formaliu raštu. Teigia, kad VMI padarė jam žalą, nes siekdamas atstatyti reputaciją jis buvo priverstas visiškai grąžinti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ suteiktas jam paskolas anksčiau nei buvo numatyta sutartyse. Paaiškina, jog už paskolų gavimą sumokėjo 46600 Lt mokėjimų, tai reiškia, kad dėl VMI veiksmų šiai sumai patyrė žalą.
Atsiliepimas
Taip pat gautas S. R. atsiliepimas į VMI atsiliepimą (t. II, b.l. 119-136). Šiame atsiliepime dėstomi argumentai, kad Vilniaus AVMI atsiliepimo teiginiai neatitinka tikrovės ir įrodinėjama, kad dėl neteisėtų Vilniaus AVMI aktų pareiškėjas patyrė žalą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skundą ir jo atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovo valstybės atstovė Vilniaus valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka (t. I, b.l. 71-74).
Atsiliepime paaiškino, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 str. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartyse administracinėse bylose Nr. A4-689-03, A11-85/2007, A1-794/2006, A1-355/2004, A1-495/2005 suformuota teismų praktika nagrinėjant tokias bylas. Paaiškina, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ patikrinimo metu nustatyta, jog tikrinamu laikotarpiu įmonė fiziniams asmenims suteikė 38 467 951,46 Lt beprocentinių paskolų, iš jų 23 846188, 27 Lt S. R.. Paskolų sutartyse nurodyti paskolų grąžinimo terminai 2011 – 2035 metai. Paskolų sutartyse nenumatyta pateikti garanto, laidavimo dokumento, įkeisti turtą, įregistruoti hipoteką, nėra nurodyta, kokiam tikslui suteikiamos beprocentinės paskolos, įmonė, komercinis subjektas, naudos sau nesiekė. Šių paskolų suteikimo aplinkybės nepaaiškinamos verslo logika, pelno siekimu, todėl Patikrinimo akte pagal šias paskolas gautos pinigų sumos, taikant 2004 04 13 MAĮ 69 str. priskirtos kitoms fizinių asmenų pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais. VMI įmonės paaiškinimą dėl paskolų teikimo vertino kritiškai. Paaiškina, kad S. R. iki 2000 03 03 buvo įmonės generaliniu direktoriumi, nuo 1997 – 07 21 iki 2000 04 15 – akcininku, nuo 2004 05 25 iki 2004 07 30 – darbuotoju (konsultantu), nuo 2004 11 23 – darbuotoju (projektų vadovu). Paaiškina, kad su įmone yra susiję ir jo šeimos nariai, šeima valdė kontrolinį akcijų paketą, todėl galėjo įtakoti įmonės sprendimus. Paaiškina, kad mokesčių administratorius įrodė, jog pagrindinis sandorių tikslas buvo mokestinės naudos gavimas, o mokesčių mokėtojui neįrodžius, kad sandorio sudarymas pagrindžiamas kitomis aplinkybėmis, laikytina, kad sandoris sudarytas piktnaudžiaujant mokesčių įstatymais. Paaiškina, kad nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus AVMI veiksmai buvo neteisėti. Nesutinka su pareiškėjo prašoma priteisti 46400 Lt tiesioginių nuostolių suma, kurią sudaro paskolos suteikimo mokestis. Teigia, kad šis mokestis yra pareiškėjo prievolė įmonei ir inspekcija jos įtakoti negali.
Paaiškina, kad inspekcijos dokumentuose nėra teiginių, jog pareiškėjas yra sukčius. Pažymi, kad tarp pareiškėjo ir inspekcijos nėra susiklostę jokie viešosios teisės normomis reglamentuojami teisiniai santykiai, sprendimas, kurį cituoja pareiškėjas, priimtas ne jo atžvilgiu. Paaiškina, kad jokiais įrodymais nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog nesudarytų verslo sutarčių dydis siekia 999 000 Lt. Inspekcijos duomenimis pareiškėjas nėra įregistravęs individualios veiklos ar įsigijęs verslo liudijimo, todėl yra paneigiamas teiginys apie pareiškėjo vykdomą verslą. Atkreipia dėmesį, kad įmonė dėl 2007 01 19 inspekcijos sprendimo yra pateikusi skundą VMI prie Finansų ministerijos. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjo S. R. ir Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos toje srityje, kurioje pareiškėjas nurodė atsiradus žalą, nėra viešojo administravimo teisinių santykių. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai nagrinėja turtinės bei neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui, neteisėtais valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Tai reiškia, kad siekiant tokios žalos atlyginimo tarp fizinio asmens ir valstybės institucijos pirmiausiai turi būti tam tikri viešojo administravimo santykiai, kurių metu fiziniam asmeniui padaroma žala.
Šiuo konkrečiu atveju viešojo administravimo santykiai yra tik tarp valstybės institucijos – valstybinės mokesčių inspekcijos bei UAB „Energetikos tiekimo bazės“, kurios mokestinį patikrinimą atliko VMI. Buvo surašytas Patikrinimo aktas 2006 10 31, Nr. 05-05-10-143 (t. I, b.l. 121-153), kuris pakeistas ir patvirtintas Vilniaus AVMI 2007 01 19 sprendimu Nr. (27.183)-256-25, ir šiais viešojo administravimo institucijos aktais mokesčiai, susiję su tuo, kad pareiškėjui bendrovės suteiktos paskolos buvo įvertintos taikant turinio viršenybės prieš formą principą, įtvirtintą Mokesčių administravimo įstatyme, papildomai priskaičiuoti ne pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui, o bendrovei.
Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą skundu, kuris iš esmės grindžiamas dvejopo pobūdžio argumentais: pirmiausiai pareiškėjas gina neturtines asmens vertybes, tokias kaip jo garbė ir orumas; antra, kiti pareiškėjo nurodomi argumentai – tai, kad AVMI negalėjo kritiškai įvertinti sandorių, sudarytų tarp jo ir UAB „Energetikos tiekimo bazė“, nes tokius sandorius sudaryti nedraudžia nei Civilinis kodeksas, nei kiti pareiškėjo nurodomi teisės aktai, susiję su tuo, kad pareiškėjas gina ne savo subjektines teises, o UAB „Energetikos tiekimo bazė“ teises. Tuo tarpu UAB „Energetikos tiekimo bazė“ savo teises gina pati, jos skundas jau nagrinėjamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos. Dėl to darytina išvada, kad šiuo klausimu pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.
ABTĮ 3 straipsnis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ir vidaus administravimo srityje, o šiuo atveju ginčas, susijęs su asmens garbės ir orumo gynimu, patenka į civilinės teisės reguliuojamų santykių sferą (Civilinio kodekso 2.24 str.).
ABTĮ 5 straipsnis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju pareiškėjas gina ne savo subjektinę teisę, o bendrovės UAB „Energetikos tiekimo bazė“ subjektinę teisę, o tokių įgalinimų jis neturi.
Dėl nurodytų motyvų teismas neanalizuoja pareiškėjo argumentų, susijusių su garbės ir orumo gynimu, bei argumentų susijusių su UAB „Energetikos tiekimo bazė“ atliktu mokestiniu patikrinimu. Savo garbę ir orumą pareiškėjas gali ginti bendros kompetencijos teisme, o UAB „Energetikos tiekimo bazė“ savo interesus gina savarankiškai.
Dalis pareiškėjo argumentų visgi susiję su jo santykiais su mokesčių inspekcija. Jis nurodo, kad su skundu kreipėsi į VMI, prašydamas atlikti tyrimą dėl konfidencialios informacijos iš mokesčių deklaracijų patekimo į spaudą. Pareiškėjas teigia, kad mokesčių inspekcija jokio tyrimo neatliko, o apsiribojo formaliu raštu (b.l. 50-52). Tačiau iš šio susirašinėjimo matyti, kad VMI paneigė, jog paskleidė, t.y. perdavė savaitraščiui „Ekstra“ duomenis apie pareiškėjo deklaracijų duomenis. Jokių įrodymų, kad buvo priešingai, pareiškėjas nepateikė. Taip pat pareiškėjas neskundė teismui VMI 2007 01 19 atsakymo į jo prašymą, šis atsakymas nenuginčytas, yra galiojantis, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atsakymu VMI padarė žalą pareiškėjui.
Dar vienas motyvas yra susijęs su tuo, kad pareiškėjas VMI veiksmais buvo priverstas visiškai grąžinti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ suteiktas paskolas anksčiau nei numatyta sutartyse. Pastebėtina, kad visų pirma šio teiginio pareiškėjas neįrodė jokiais finansiniais dokumentais, antra, tai vertintina tik kaip asmeninis pareiškėjo apsisprendimas. VMI nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjas būtų verčiamas prieš savo valią grąžinti paskolas. Šis veiksmas liečia tik pareiškėjo ir UAB „Energetikos tiekimo bazė“ privačius santykius.
Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija jokių neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje pareiškėjo S. R. atžvilgiu nepadarė, nėra vienos iš reikšmingiausių žalos atlyginimo sąlygų, numatytų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje bei 6.246 straipsnyje – neteisėtų veiksmų. Dėl to šiuo atveju netgi netirtina aplinkybė, ar yra žalos padarymo faktas apskritai, nors teismas pastebi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala viešojo administravimo srityje.
Pareiškėjo reikalavimas, kad atsakovė oficialiai spaudoje jo atsiprašytų ir paneigtų paskleistas žinias, yra susijęs tik su jo, kaip fizinio asmens garbės ir orumo gynimu, todėl šis reikalavimas administracinėje byloje negali būti tenkinamas.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas netenkinamas.
Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, jis neturi ir teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str.)
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 1 p., 127 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo S. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.