- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-1577-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00878-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- A. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. V. (A. V.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui po 1 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, padalyti santuokos metu įgytą turtą, skolinius įsipareigojimus, nustatyti uzufrukto teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki šalių nepilnametė duktė J. V., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemones – atsakovo 31 028 Lt sumos turto bei lėšų areštą bei priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. V., gim(duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 1 000 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-21 nutartimi atleido ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo; priėmė ieškovės ieškinį; nustatė atsakovui, išvadą byloje teikiančiai institucijai 15 kalendorinių dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti; atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; sujungė civilinę bylą Nr. N2-9959-323/2014 su civiline byla Nr. N2-2626-323/2014, paliko bylai Nr. N2-2626-323/2014. Teismas nurodė, kad ieškovė pripažįsta, kad atsakovas teikia dukroms išlaikymą kiekvieną mėnesį po 500 Lt, atsakovo teikiama išlaikymo suma yra pakankama šalių nepilnamečių dukterų minimaliems poreikiams patenkinti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas mėnesines atsakovo pajamas, sprendė, kad 31 028 Lt reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas vengs įvykdyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimą dalį dėl kompensacijos priteisimo, sieks paslėpti savo turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims ar kad atsakovas yra nemokus, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutarties dalis, kuriose atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo ir prašymą dėl atsakovo 31 028 Lt sumos turto arešto. Nurodo, kad atsakovas vengia laiku mokėti išlaikymą vaikams, todėl laikino išlaikymo priteisimas sudarytų pagrindą vaikams reguliariai gauti išlaikymą, kol bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas 2013 m. rugsėjo–spalio mėn. teikė išlaikymą vaikams po 1500 Lt per mėnesį, o vėliau mokėjo tik po 500 Lt minimalaus išlaikymo kiekvienam vaikui. Atsakovo atlyginimas siekia 8 000–10 000 Lt, todėl jis gali teikti kiekvienam vaikui išlaikymą didesnį nei 1000 Lt. Teigia, kad jos turtinė padėtis yra sunki, iš gaunamų 1 498 Lt darbo pajamų turi pati išsilaikyti bei išlaikyti dvi mažametes dukras. Jos gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamo išlaikymo po 500 Lt kiekvienai dukrai nepakanka vaikų būtinų poreikių tenkinimui, todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovo išlaikymą. Teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba užsienyje ir darbo pajamas gauna ne iš Lietuvoje reziduojančio juridinio asmens, todėl kompensacijos išieškojimas aš atsakovo gali būti apsunkintas arba visiškai negalimas, atsakovas neturi jokio turto, išskyrus dalytiną santuokinį turtą. Mano, kad 31 028 Lt suma atsakovui yra didelė, atsakovas vengs įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė klaidingai teigia, kad kiekvienam vaikui buvo teikiamas išlaikymas po 1500 Lt, laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-07-30 kiekvienai dukrai teikė išlaikymą po 567 Lt per mėnesį. Nuolat materialiai remia dukras, rūpinasi jomis, perka drabužius, žaislus. Išlaikymą vaikams moka nuosekliai ir nepraleisdamas nė vieno mokėjimo. Nuo 2014-07-21 nebedirba jūrininku, nuo 2014-08-14 pradėjo dirbti vadybininku Klaipėdoje, gaunamas darbo užmokestis – 1500 Lt, todėl neturi realių galimybių mokėti didesnį išlaikymą vaikams nei po 500 Lt. Teigia, kad neginčija ieškovės prašomos 31 028 Lt kompensacijos už perleistą automobilį, todėl pagrindo, kad jis vengs prievolės vykdymo ieškovei, nėra. Be to, priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti 75 000 Lt kompensaciją, todėl galutinis teismo sprendimas gali būti ieškovei ir nepalankus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą po 1 000 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą, neviršijant 31 028 Lt sumos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Apeliantė teigia, kad atsakovas vengia laiku mokėti išlaikymą vaikams, jos turtinė padėtis yra sunki, atsakovo nereguliariai teikiamas išlaikymas po 500 Lt kiekvienai dukrai nepakankamas vaikų būtinų poreikių tenkinimui, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo dukroms laikino išlaikymo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1, 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas – užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192?3.203 straipsnius.
Pagal CPK 144–148 straipsnius teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas reguliariai teikia vaikams išlaikymą po 567 Lt per mėnesį, rūpinasi vaikais, perka jiems rūbus, žaislus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nevengia pareigos išlaikyti vaikų, reguliariai teikia vaikams išlaikymą, kuris preliminariai įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, vaikų amžių bei jų poreikius ir atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko minimaliems poreikiams užtikrinti ir patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1 035 Lt, yra pakankamas ir užtikrina būtiniausius augančių vaikų poreikius, sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, kad nepriteisus laikino išlaikymo nukentėtų vaikų turtinės teisės ir nebūtų užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo teikiama išlaikymo suma yra pakankama šalių nepilnamečių dukterų minimaliems poreikiams patenkinti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, todėl taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą iš atsakovo – nėra teisinio pagrindo (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms ir atsakovui vengiant mokėti išlaikymą vaikams, teikiant jį nereguliariai bei mažesnį nei 500 Lt, ieškovė galės pakartotinai reikšti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukroms.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl 31 028 Lt suma atsakovui yra didelė, be to, atsakovas dirba užsienyje ir darbo pajamas gauna ne iš Lietuvoje reziduojančio juridinio asmens, todėl kompensacijos išieškojimas aš atsakovo gali būti apsunkintas arba visiškai negalimas, atsakovas neturi jokio turto, išskyrus dalytiną sutuoktinių turtą, atsakovas vengs įvykdyti teismo sprendimą.
Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė prašo padalyti santuokoje įgytą bendrą turtą bei priteisti iš atsakovo 31 028 Lt kompensaciją už bendro turto vertės sumažinimą, šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turto už 31 028 Lt. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Pagal CPK 145 str. 2 d. teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, taip pat teisingumo principu, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, nėra padalytas, kokia suma sumažėjo sutuoktinių bendras turtas ir koks turi būti kompensacijos dydis nėra nustatyta ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir padalijus sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę bus nustatyta, kiek atsakovas sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir koks kompensacijos dydis ieškovei turi būti priteistas, taip pat įvertinęs, kad atsakovas dirba Lietuvoje, gauna pastovias pajamas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas vengs ieškovei palankaus teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos priteisimo įvykdymo ar apsunkins jos vykdymą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra CPK 144 straipsnyje numatytų pagrindų laikinajai apsaugos priemonei – atsakovo turto areštui, taikyti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutartį palikti nepakeistą.