Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), teisto keturis kartus, paskutinį kartą - 1999-08-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 118 str.3 d. 272 str.2 d. laivės atėmimu 12 (dvylikai) metų. 2003-06-17 nusikalstama veika pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 118 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 149 str.2 d. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų. 2005-03-01 lygtinai paleistas iš Alytaus pataisos namų neatlikęs vienerių metų dešimties mėnesių 24 d. laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties, kuria V. A. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. A. kaltinamas tuo, kad 2009-03-23, laikotarpyje nuo 21 val. iki 2009-03-24, 01.00 val., Panevėžyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su V. L., T. V., M. N. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta - E. G., turėdami tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją nepilnametę V. V., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą palaužė V. V. valią priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją V. V. prieš jos valią o būtent: neišleido V. V. iš užrakinto buto, vertė vartoti psichotropines medžiagas ir gerti alkoholį, tokiu būdu palauždami valią priešintis, naudojo psichinį smurtą M. N. grasinant nepykdyti ir liepus lytiškai santykiauti su kiekvienu, nes kitaip blogai baigsis ir nebus išleista iš buto, sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir supratimą apie nusikalstamus ketinimus, atėmė galimybę priešintis, V. L. nusivedus nukentėjusiąją į miegamojo kambarį ir ten nurengus ją rankos dilbiu smaugiant ir spaudžiant nukentėjusiąją prie lovos, lytiškai santykiavus su V. V. prieš jos valią matant E. G. ir T. V., po to nukentėjusiajai apsirengus ir nuėjus į kitą kambarį, jis demonstravo savo lytinį organą bendrininkų ir V. V. akivaizdoje, kalbėjo apie oralinį santykiavimo būdą E. G. naudojant fizinį smurtą - lenkiant nukentėjusiosios galvą prie jo lytinio organo ir sudavus ranka V. V. per galvą vertė V. V. tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, nutempęs V. V. už plaukų į miegamąjį ir nurengęs, tampydamas už plaukų, vėl vertė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu bei pasikėsino išžaginti, bet dėl neįvykusios erekcijos neišžagino, po to į miegamąjį atėjus T. V. ir E. G., kartu su T. V. ir E. G. tampė V. V. už plaukų, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą t. y. išmušti dantis, kartu su T. V. tenkino lytinę aistrą su V. V. prieš jos oraliniu būdu ne mažiau 5 kartų, po ko T. V. atnešus V. V. atsigerti sidro su psichotropine medžiaga, nukentėjusioji, išgėrusi šio gėrimo, dėl psichotropinės medžiagos poveikio, užmigo.

V. A. sulaikytas 2009 m. kovo 24 d. 11.40 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi V. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kuri buvo tęsiama, motyvuojant, kad būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus, nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). 2010 m. vasario 25 d. baudžiamoji byla perduota į teismą. Skundžiama 2010 m. vasario 19 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam V. A. buvo pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams.

Suėmimo skyrimą teismas nepagrįstai motyvavo 1995 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistas už pabėgimą iš įkalinimo įstaigos. Teisėjas D. Jatužis turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes bylai neįpusėjus, atvirai išreiškė nuomonę dėl jo kaltės. Dėl šio teisėjo veiksmų yra kreipęsis į teisėjų etikos komisiją bei kitas institucijas. Teisėjas neatsižvelgė į liudytojos S. D. parodymus, kuri nurodė, kad butas buvo neužrakintas, visi bendravo draugiškai ir ji nematė ir negirdėjo, kad bute būtų naudojama prievarta. Kaltinamasis skunde paminėjo eilę kitų faktinių aplinkybių, kurios liudija apie tai, kad V. V. apie patirtą prievartą išsigalvojo. Ji iš tariamo įvykio nori pasipelnyti, pateikdama 10 000 Lt ieškinį.

Kaltinamasis prašo atsižvelgti į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi du sūnus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kaltinamasis prašo griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę, motyvuodamas tuo, kad yra laikomas suimtas nuo 2009-03-24, byla užsitęsė pernelyg ilgai. Skundžiasi prasta sveikatos būkle, ligos nustatymui reikalinga atlikti tyrimus, todėl kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimu ir kt. Pasikeitus bylos aplinkybėms, kardomoji priemonė gali būti keičiama į švelnesnę, kai tuos pačius BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima pasiekti kaltinamajam taikant mažesnius apribojimus. Tačiau kardomosios priemonės keitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, jis sprendžiamas BPK 139 straipsnyje numatyta tvarka, t.y., kardomąją priemonę keičia tas subjektas, kuris buvo paskyręs, šiuo atveju – Panevėžio miesto apylinkės teismas.

Kaltinamasis nurodo, kad jo sveikatos būklė yra prasta, būtina atlikti medicininius tyrimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suimtiesiems yra užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant suimtojo apsaugą (1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas Nr. I-1175 45 straipsnis).

Suėmimo pratęsimo dieną suėmimo pagrindas ir sąlygos nebuvo išnykę ar pasikeitę, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams kaltinamajam V. A. pratęsta pagrįstai. Byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. A. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus nepilnametės atžvilgiu (duomenys, esantys nukentėjusiosios V. V. parodymuose ikiteisminio tyrimo teisėjui, įtariamojo V. L. parodymuose, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, asmens parodymo atpažinti, akistatų, daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Be to, yra neišnykęs teistumas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, įtrauktas į asmenų, neturinčių pastovios gyvenamosios vietos apskaitą. Paminėtų aplinkybių buvimas teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), juolab, kad praeityje teistas Kauno miesto apylinkės teismo 1995 02 23 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 300 str. 1 d. (Kalinio pabėgimas).

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodytas ir kitas, BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas pagrindas. V. A. įtariamas dviejų nusikaltimų, įtrauktų į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Praeityje teistas keturis kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui pagal BK 149 str. 2 d. Nors atliko labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau šiai dienai jam vėl pareikštas kaltinimas dėl išžaginimo. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius, ar apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Kaltinamasis skundu nurodo, kad laikomas suimtas nuo 2009-03-24, todėl mano, kad byla užsitęsė pernelyg ilgai. Tačiau, reikia pažymėti, kad byla sudėtinga – joje atliktas biologinis DNR tyrimas, kompleksinis biologinis DNR ir narkotikų – psichotropinių medžiagų tyrimas, teismo medicininiai tyrimai ir kt. 2010 m. vasario 25 d. perdavus bylą teismui, teisiamieji posėdžiai buvo atidėti tris kartus. Prokurorė posėdžio metu paaiškino posėdžių atidėjimo priežastis. Pirmas posėdis buvo atidėtas, nes neatvyko kaltinamasis E. G.. Į antrą teisiamajį posėdį neatvyko kaltinamieji E. G. ir M. N., jiems pakeistos kardomosios priemonės. Kaltinamasis V. L. atvyko pavėlavęs ir neblaivus. Paskelbta E. G. paieška, byla pradėta nagrinėti iš esmės. Įvyko tik vienas posėdis, kurio metu apklausta nukentėjusioji ir liudytojai. Į sekantį posėdį iškviesti neatvykę liudytojai ir nepilnametė nukentėjusioji. Pagal teismo nustatytą parodymų davimo eilę, kaltinamieji bus apklausiami paskutiniais. Dėl paminėtų aplinkybių, bylos išnagrinėti teisiamajame posėdyje iki suėmimo termino pabaigos teismas neturėjo galimybių, o švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, pratęsdamas įtariamajam V. A. kardomąją priemonę - suėmimą, teismas BPK 122, 127 str. reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

V. A. skunde pateikė eilę aplinkybių, kuriomis grindžia savo nekaltumą, tačiau, atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas kardomosios priemonės tęsimo pagrįstumo klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar suimtas asmuo yra kaltas. Šioje proceso stadijoje teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę - suėmimą. Kaltės įrodytumas sprendžiamas tik teisiamajame posėdyje, ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Kaltinamasis skunde nurodė, kad teisėjas D. Jatužis yra šališkas, nes bylai neįpusėjus, atvirai išreiškė nuomonę dėl jo kaltės. Tačiau ir šis argumentas, sprendžiant kardomosios priemonės tęsimo pagrįstumo klausimą, taip pat nesvarstytinas. Esant pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo šališkumo, kaltinamasis gali pareikšti nušalinimą Baudžiamojo proceso kodekso ketvirtame skirsnyje numatyta tvarka.

V. A. skunde nurodytos aplinkybės - turi pastovią gyvenamąją vietą, du vaikus, - nustačius suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei naikinti.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Suimtojo V. A. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.