Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2019-02-25 · Civilinė byla Nr. e2A-61-524/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-25
Bylos Nr.
e2A-61-524/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Judrės medis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-61-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00302-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Judrės medis“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 4 104 EUR padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė neteisėtais veiksmais – pašalinusi želdinius be Klaipėdos miesto savivaldybės leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl- 87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais buvo padaryta žala aplinkai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Judrės medis“ darbuotojas S. G. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei prašymą dėl leidimo „(duomenys neskelbtini) (nuosavų namų kvartalas), atlikti sanitarinius, želdynų kokybės kraštovaizdžio darbus“. Prašyme nurodyta, kad norima pašalinti gluosnius (20 vnt., 5–30 cm skersmens) ir alksnius (20 vnt., 5–20 cm skersmens). Byloje nėra ginčo dėl to, jog medžiai buvo pašalinti iš valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdinius apima ne tik konkrečius priežiūros darbus, kuriuos paprastai pagal sutartį atlieka privatūs asmenys, ar leidimų konkretiems darbams, pavyzdžiui, kirsti medžius, išdavimą, bet ir želdinių priežiūros darbų organizavimą ir jų vykdymo kontrolę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013). Nustatytos bylos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybei buvo žinoma, jog vietos gyventojai ne kartą skundėsi savivaldybei dėl šios teritorijos, norėjo, kad ji butų sutvarkyta, ir nors patys gyventojai inicijavo šioje teritorijoje augančių medžių iškirtimą, t. y. susirado įmonę, kuri užsiima tokių darbų atlikimu, ir paprašė jos sutvarkyti teritoriją, aplinkybė, kad savivaldybė nebuvo tokių darbų iniciatorė, nešalina savivaldybės pareigos užtikrinti visų, išskyrus privačioje žemėje, jos teritorijoje esančių, želdinių priežiūrą. Taip pat, išanalizavus ir įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, atsižvelgiant į tai, kad labiau tikėtina, jog savivaldybės atstovė sklypą apžiūrėjo, jo būklę įvertino dar iki darbų pradžios ir leido tvarkyti teritoriją, tačiau dėl nenustatytų aplinkybių leidimą išrašė tik po kelių dienų, į tai, kad dėl teritorijos fizinės būklės, esančio pelkyno ir sąvartyno nebuvo įmanoma jos tinkamai apžiūrėti ir medžiai, kuriuos reikia pašalinti, nebuvo pažymėti ir nebuvo nustatytas tikslus šalintinų medžių skaičius, į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, t. y. ne tik laiku nereagavo į gyventojų skundus dėl apleistos teritorijos ir nesiėmė pati iniciatyvos užtikrinti aplinkos sutvarkymo, bet taip pat ir neinventorizavo šiame sklype augančių želdinių, dėl ko nėra galimybės tiksliai nustatyti toje vietovėje vyravusios medžių rūšies bei būklės, labiau tikėtina, jog savivaldybės atstovė išrašydama leidimą galėjo ir suklysti nurodydama vyravusių medžių rūšį, nes teismo posėdžio metu pati nurodė, kad jaunų juodalksnių kamienai taip pat yra šviesūs. Teismo nuomone, šias aplinkybes įrodo ir 2016 m. gegužės 5 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LT1-210 nurodyti faktai, jog tarp pašalintų 37 vienetų medžių nepasitaikė nė vieno juodalksnio. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat teismas nenustatė atsakovės kaltės dėl žalos padarymo, todėl nesant šių būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovei netaikytina. Aplinkybė, jog UAB „Judrės medis“ direktorius 2016 m. gegužės 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nubaustas 86 EUR nuobauda už saugotinų medžių ir krūmų šalinimo darbų vykdymą be leidimo, šią baudą sumokėjo, neįrodo, kad ir už ginčo žalą atsakinga būtent UAB „Judrės medis“. Priešingas bylos faktinių aplinkybių aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės dėl žalos padarymo, kadangi atsakovei iškirtus saugotinus medžius be leidimo galima pagrįstai tvirtinti, kad buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu. Medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą. Jeigu tai daroma neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju iškirstų ginčo medžių vertinimas nebuvo atliktas, leidimas nebuvo gautas, todėl nukirsti medžiai negalėjo būti kertami neatlygintinai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

6.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto, nors pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles apeliantas pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo tai privalėjo įrodyti.Atsakovė sanitarinius, želdinių kokybės kraštovaizdžio darbus atliko nuosavų gyvenamųjų namų kvartale, šių darbų atlikimą suderinusi su Klaipėdos miesto savivaldybės atsakingais darbuotojais, kurie atvykę įvertino darbų poreikį, ir gavusi jų žodinį, o vėliau ir rašytinį leidimą atliko sanitarinius, želdinių kokybės kraštovaizdžio darbus.

6.2. Teritorijų planavimo dokumentu nutarta, jog vietoje, kurioje buvo iškirsti medžiai, medžių nebebus, ir šiuo metu ginčo teritorijoje visi medžiai yra iškirsti, žemė išlyginta ir paruošta gyvenamųjų namų kvartalo plėtrai. Todėl, atsakovės nuomone, šios bylos tolesnis nagrinėjimas apskritai nėra tikslingas, akivaizdu, jog apskritai faktinės žalos nėra tiek dėl to, jog buvo išduotas leidimas kirsti didesnį medžių kiekį nei faktiškai iškirsta, tiek dėl tos aplinkybės, jog šioje teritorijoje apskritai nebėra nė vieno medžio.

6.3. Ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovė pagal ieškinį turi atsakyti, kadangi atsakovė nėra žemės su želdiniais valdytoja ir joje esančių želdynų priežiūros bei tvarkybos organizatorė.

Šalies argumentai

7. Ieškovas pateikė paaiškinimus dėl papildomai į bylą atsakovės pateiktų įrodymų apie tai, jog ginčo teritorijoje medžių nebėra ir ji paruošta gyvenamųjų namų statybai. Ieškovo vertinimu, žala gamtai buvo padaryta ir ieškovas palaiko apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Judrės medis“ darbuotojas S. G. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei prašymą dėl leidimo „(duomenys neskelbtini) (nuosavų namų kvartalas), atlikti sanitarinius, želdynų kokybės kraštovaizdžio darbus“. Prašyme nurodyta, kad norima pašalinti gluosnius (20 vnt., 5–30 cm skersmens) ir alksnius (20 vnt., 5–20 cm skersmens). Ieškovės 2016-05-05 patikrinimo aktas įrodo, jog tą pačią dieną, t. y. 2016-04-20, buvo gautas telefoninis skambutis, jog atsakovė vykdo medžių kirtimą, ir 2016-04-22 pradėtas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, Klaipėdos mieste, neteisėtai nukirsti 37 saugotini medžiai be Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė tik 2016-04-29 išduotą leidimą kirsti 40 vnt. įvairaus aukščio gluosnių ir 10 vnt. įvairaus aukščio juodalksnių. 2016 m. gegužės 5 d. patikrinimo akte nurodyta, kad 2016 m. balandžio 22 d. patikrinimo vietoje metu nustatyta, jog medžiai valstybinėje žemėje teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių pašalinti neturint Klaipėdos miesto savivaldybės išduoto leidimo dėl saugotinų medžių kirtimų darbų, buvo pašalinti 37 vienetai medžių: baltalksniai (13 vnt.), drebulė (1 vnt.) ir baltieji gluosniai (23 vnt.), nurodytas kiekvieno iš jų skersmens dydis, būklė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovė suprato, jog medžiams kirsti buvo reikalingas leidimas, dėl tokio leidimo išdavimo jis kreipėsi, tačiau nelaukdama, kol bus išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas, tą pačią dieną pradėjo kirsti medžius. Liudytojas S. G. parodė, jog buvo duotas žodinis leidimas ir patikinta, kad leidimas kirsti medžius bus išduotas, tačiau liudytojo parodymai nėra pakankamas įrodymas paminėtai aplinkybei nustatyti, nes šioje byloje nustatyta, jog ginčas byloje vyksta dėl 37 vnt. medžių, kuruos kirsti leidimas nebuvo išduotas net 2016-04-29. Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė medžių kirtimo darbus atliko turėdama žodinį leidimą.

11. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, būtent 3.7 p. medžiai ir krūmai, augantys miestų, miestelių bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, yra priskiriami saugotiniems. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą. Šie saugotini medžiai buvo nukirsti neturint Klaipėdos miesto savivaldybės išduoto leidimo genėti saugotinus medžius ir krūmus, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 straipsnio reikalavimą.

12. Vadinasi, medžiai, kuriuos atsakovė nukirto, yra priskirtini saugotiniems pagal šios nutarties 11 p. nurodytus teisės aktus. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių kirtimo, persodinimo tvarkos aprašas reglamentuoja saugotinų medžių nukirtimo, genėjimo tvarką. Įsakymo 9 punkte nurodyta leidimų išdavimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šiais teisės aktais, nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad atsakovas turėjo teisę ne jam priklausančiame sklype tvarkyti aplinką ir kirsti medžius, t. y. savavaliauti ir pats asmeniškai nustatyti, kuriuos medžius reikia iškirsti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo prašyme išduoti leidimą kirsti medžius nurodyti kiti medžiai, nei nukirto atsakovė (žr. nutarties 10 p.). Atsakovė, matydama, kad aplinka nėra tvarkinga, turėjo dėl to kreiptis į institucijas, atsakingas už aplinkos tvarkymą, o norėdama ją sutvarkyti pati, t. y. genėti ar kirsti saugotinus medžius, turėjo tam įgaliotos institucijos prašyti išduoti leidimą tai atlikti. Atsakovė savo kaltę dėl neteisėtai iškirstų medžių faktiškai pripažino sumokėdama baudą pagal Administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl žalos gamtai padarymo.

13. Medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, todėl nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad žalos gamtai ji nepadarė. Jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju iškirstų ginčo medžių vertinimas nebuvo atliktas, leidimas nebuvo gautas, todėl daryti išvados, kad nukirsti medžiai galėjo būti kertami neatlygintinai, nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.14 p. saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui. Šio įsakymo 5 p. įtvirtina, jog saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Tokį vertinimą atlieka ne atsakovas, o savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją.

14. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

15. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.). Įvertinus šios bylos medžiagą darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai sunaikinant be leidimo 37 vienetus medžių: baltalksnius (13 vnt.), drebulę (1 vnt.) ir baltuosius gluosnius (23 vnt.),. Medžių kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas, todėl atsakovės 2018-05-24 pateiktos ištraukos iš bendrojo plano su nuotraukomis nepašalina tokio leidimo privalomumo kertant saugotinus medžius valstybei priklausančiame žemės sklype. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Byloje šis planas įrodo tik nurodomos teritorijos planuojamą paskirtį, nenustato apželdinimo lygio.

16. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

17. Atsakovė, nukirtusi saugomus medžius be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. ir šios nutarties 11 p. nurodytus teisės aktus, todėl jos veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai padaryta žala.

18. Žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (su pakeitimais 2010-07-29 įsakymas Nr. D1-665). Žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į želdinių kelmų skersmenis (cm) bei želdinių būklę (tai užfiksuota savavališkai nukirstų saugotinų medžių matavimo duomenų lape). Želdinių skersmenis matavo ir jų būklę nustatė kompetentinga Departamento inspektorė, turinti tam reikalingą išsilavinimą. Šie įrodymai byloje nenuginčyti, todėl ieškinys tenkintinas.

19. Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ši reikalavimo dalis tenkintina.

20. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 4104,00 Eur padarytai žalos atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

21. Ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistinas 92,34 EUR žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d., 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Priteisti iš UAB ,,Judrės medis“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 4104,00 Eur žalos atlyginima, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš UAB ,,Judrės medis“ 92,34 EUR žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai Aušra MaškevičienėErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis