- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-11
- Bylos Nr.
- 2S-843-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- J. S., A. A., A.
- Ieškovas
- Transporto priemonių draudikų biuro, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, civilinėje byloje pagal ieškovo Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. S. ir A. A., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų J. S. ir A. A. 49 712,63 Lt nuostolių regreso tvarka, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-02-19 dėl A. A., vairavusio J. S. priklausantį automobilį OPEL ASCONA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, Jonavos rajono sav. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas V. P. vairuojamas AB „Ortopedijos technika“ priklausantis automobilis MERCEDES BENZ E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu kaltininko civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovą, kuris per AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo jam 49 712,63 Lt draudimo išmoką, todėl ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį ir automobilio savininką.
Atsiliepimas
Atsakovas J. S. prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad 2004-04-28 pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį O. A. už 500 Lt pardavė V. A., kuris ir privalėjo sudaryti vairuotojų civilinė atsakomybės draudimo sutartį. Nuosavybės perleidimas VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nebuvo registruotas.
Atsakovas A. A. į teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, neatvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008-10-15 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų J. S. ir A. A. 49 712,63 Lt nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovui iš atsakovo J. S. 745,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir iš atsakovo A. A. 948,14 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas 2009-04-02 apeliaciniu skundu kreipėsi į teismą prašydamas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-10-15 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti kaip įrodymą – automobilio O. A. pirkimo - pardavimo sutartį, dėl ko V. A. nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodydamas, jog apeliantui paaiškėjo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo žalą, nes automobilį jis perdavė tretiesiems asmenims, todėl jis negali atsakyti už padarytą žalą. Nurodo, jog gavęs skundžiamą teismo sprendimą, nuoširdžiai tikėjo teismo išdėstytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė apelianto J. S. prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Konstatavo, kad atsakovas prašydamas atnaujinti praleistą terminą, nenurodė priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis. Atsakovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, taip pat skelbiant sprendimą, todėl apie teismo sprendimo apskundimo terminus žinojo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu J. S. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-04-06 nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, jog apeliantas paaiškėjo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Teismas nepagrįstai priteisė žalą iš asmens, kuris jau seniai perleidęs automobilį tretiesiems asmenims, todėl negali atsakyti už perleisto automobilio padarytą žalą. Turi būti atsižvelgta į tai, kad atsakovas paduoda apeliacinį skundą dėl esminės teisės taikymo klaidos priimant teismo sprendimą. Byla sudėtinga, atsakovas bylą vedė be advokato, neturėdamas reikiamų žinių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Transporto priemonių draudikų biuras prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 307 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų, o jeigu apelianto gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – per 40 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje įstatymas numato galimybę atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o 3 dalyje yra nurodyta, kad prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. S. ir A. A. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka buvo priimtas 2008-10-15, taigi šio teismo sprendimo apskundimo terminą (30 dienų) pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, t.y. 2008-10-16, kaip yra numatyta CPK 73 str. 3 d., teismo sprendimo apskundimo termino pabaiga laikytina 2008-11-14. Atsakovas apie bylos nagrinėjimą bei priimtą teismo sprendimą žinojo, dalyvavo teismo posėdyje (b.l. 85-88), kaip nurodė ieškovas, teismo sprendimas atsakovui įteiktas 2008-10-15 (b.l. 93). O apeliacinis skundas paduotas 2009-04-02, t.y., praleidus 30 dienų terminą, tačiau nepraleidęs įstatyme įtvirtinto naikinamojo 6 mėnesių termino.
Prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti apeliantas grindžia nurodydamas, jog nuoširdžiai tikėjo pirmos instancijos teismo sprendimu, tačiau netikėtai sužinojo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, t.y., teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą automobilio O. A. tikrojo savininko – V. A..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, t. y. užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus (CPK 3 str. 7 d., 78 str., 307 str. 2 d.). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t.y., ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Nr.3K-3-110/2007). Sprendžiant procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą svarstytina, kiek ilgai minėtas terminas yra praleistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatyti, ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo laikotarpis yra ilgas, galima vertinant jį kitų terminų kontekste, taip pat atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus ir proceso tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2007).
Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo objektyvių priežasčių, užkirtusių kelią nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą. Aplinkybė, kad atsakovas nutarė apskųsti pirmos instancijos teismo sprendimą pasikonsultavęs su kitu advokatu, nėra objektyvi priežastis. Įstatymai numato pakankamai ilgą 30 d. terminą konsultacijoms su teisininkais, apsisprendimui ir kitiems veiksmams susijusiems su skundo padavimu. Aplinkybė, jog atsakovas bylą pirmos instancijos teisme vedė be advokato, taip pat nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas žinojo apie priimtą teismo sprendimą ir per įstatymą nustatytą 30 dienų terminą turėjo objektyvią galimybę pateikti apeliacinį skundą, apelianto nurodytos aplinkybės, kad priimtas teismo sprendimas jo atžvilgiu gali būti neteisėtas ir nepagrįstas, jis pasitikėjo teismu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Vadovaujantis išdėstytu, kolegija atmeta atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.