Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. P. ir E. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-18287-52/2009 pagal pareiškėjų K. P. ir E. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui UAB „Septynios mylios“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-550-375/2008, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimą, taikymo. Sistemiškai aiškinant CPK 73 str. 3 d., 78str., 368 str. nuostatas akivaizdu, jog atnaujinamojo trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžia siejama su subjektyviu prašymą paduodančio asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, momentu, tiek termino eigą, tiek ir asmens procesinę teisę kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo ribojant objektyvia aplinkybe - nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigta prašoma atnaujinti byla, įsiteisėjimo turi būti nepraėję penkeri metai. Nagrinėjamu atveju naikinamasis 5 metų terminas nėra suėjęs, CPK 368 str. 2 d. byloje netaikytina, todėl vertinant, ar pareiškėjai į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu kreipėsi laiku, būtina atsakyti į klausimą, kada jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, jog priimant sprendimą, kuriuo buvo iš esmės išnagrinėta santuokos nutraukimo byla, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Pareiškėjai klaida įvardina aplinkybę, jog teismo sprendimu nebuvo išspręstas individualios E. Š. įmonės priklausomybės nuosavybės teise klausimas. Siekiant atsakyti į klausimą, kada ši aplinkybė tapo žinoma pareiškėjams, akcentuotini šie nagrinėjamoje byloje ir prie jos prijungtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, esantys duomenys: abu pareiškėjai patvirtino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu žinoję apie įmonės egzistavimą; tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde pareiškėjų nurodomą argumentą, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įmonės priklausomybės klausimas nebuvo sprendžiamas dėl įsitikinimo, kad ši įmonė yra pareiškėjo E. Š. asmeninė nuosavybė, paneigia faktas, jog kitas pareiškėjo E. Š. asmenine nuosavybe valdytas turtas sutartyje nurodytas; byloje dėl santuokos nutraukimo nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų informavę teismą ar juos atstovavusį teisininką apie aptariamos individualios įmonės egzistavimą; 2008 m. sausio 18 d. teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjams dalyvaujant, todėl apie sprendimo turinį jie sužinojo jo priėmimo dieną; po sprendimo priėmimo pareiškėjai neiniciavo klausimo dėl nuosavybės teisių į įmonę sprendimo kol teisme nebuvo iškeltas jų abiejų atsakomybės už įmonės prisiimtas prievoles klausimas. Atsižvelgiant į CK 1.6 str. įtvirtintą įstatymo nustatyto teisinio reglamentavimo žinojimo ir tinkamo suvokimo prezumpciją, į aiškų ir konkretų teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimo turinį, darytina išvada, jog sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje dieną pareiškėjams tapo žinoma, kad šiuo sprendimu buvo išspręstas ne viso jiems priklausiusio turto padalijimo klausimas. Aplinkybė, jog tiesioginio kontakto su kvalifikuotais teisininkais - advokatu ir bylą nagrinėjusiu teisėju - metu pareiškėjai dėl savo nesąžiningumo ar neapdairumo neatskleidė reikšmingų faktinių aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai nesuprato teismo sprendimo teisinių pasekmių, taip atsitiko išskirtinai tik dėl jų pačių elgesio, neatitikusio vidutiniam protingam asmeniui analogiškoje situacijoje keliamų reikalavimų, su kuriais taip pat siejamas subjektyvaus negalėjimo nežinoti apie teisių pažeidimą faktas, įtakojantis termino kreiptis į teismą pradžios momentą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurią trijų mėnesių nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, termino pradžia sutampa su objektyviu sprendimo priėmimo momentu, vertintina kaip visiškai pagrįsta ir teisėta. Aplinkybė, jog šių terminų pradžia nagrinėjamu atveju sutampa, paneigia atskirojo skundo argumentą, jog trijų mėnesių terminą teismas skaičiavo ne nuo CPK 368 str. 1 d. įtvirtinto subjektyvaus sužinojimo momento, o nuo CPK 368 str. 2 d. nurodyto objektyvaus sprendimo priėmimo momento. Atmestinas ir pareiškėjų argumentas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas metodinės medžiagos teismų praktikos, taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose, aktualiais klausimais 6.8 punkte termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžią su teismo sprendimo priėmimo momentu susiejo kalbėdamas apie CPK 368 str. 2 d. nustatytą terminą. Šis terminas prasideda sprendimo priėmimo dieną visais atvejais. Tuo tarpu CPK 368 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas sprendimo priėmimo dieną pradedamas skaičiuoti tik tuomet, jeigu proceso atnaujinimo pagrindas susijęs su sprendimo turiniu ir šis turinys dėl proceso atnaujinimo besikreipiantiems asmenims tapo žinomas iš karto po sprendimo priėmimo. Kadangi nagrinėjamu atveju šios aplinkybės egzistuoja, pareiškėjai pripažintini sužinoję apie jų nurodomo pagrindo egzistavimą sprendimo priėmimo dieną ir į teismą kreipęsi praėjus daugiau nei vieneriems metams po termino pabaigos. Nors, kilus ginčui dėl termino skaičiavimo tvarkos, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjai neprašė atnaujinti praleisto procesinio termino, negali būti vertinamas kaip reikšmingas, minėtos su pareiškėjų elgesiu susiję faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog procesinis terminas praleistas dėl pareiškėjų kaltės, nesant jokių objektyvių kliūčių, todėl atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija laiko formaliu, nesusijusiu su teisingu bylos išsprendimu (CPK 328 str., 329 str. 1 d.), todėl atmestinu ir atskirojo skundo argumentą, jog rezoliucinėje ginčijamos nutarties dalyje teismas nurodė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetantis, o ne atsisakantis atnaujinti procesą, kadangi šių formuluočių reikšmė yra ta pati, bei motyvą, kad teismas be pagrindo nurodė nutartį priimantis vadovaudamasis su faktinėmis bylos aplinkybėmis nesusijusiu CPK 366 str. 1 d. 2 p., kadangi pareiškėjai nenurodė, kaip šis netikslumas galėjo sąlygoti jų teisių pažeidimą.

Dėl atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens nurodytų argumentų dėl pagrindo procesui atnaujinti nebuvimo teisėjų kolegija nepasisako, kadangi šio klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė, jis nekeliamas ir pareiškėjų pateiktame atskirajame skunde, todėl nepatenka į apeliacinio nagrinėjimo ribas (CPK 320, 338 str.).

Visus atskirojo skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atskirąjį skundą atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str.). Suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jo patirtas atstovavimo išlaidas. Įvertinus CPK 98 str. 2 d. nuostatas, aplinkybę, jog atskiruoju skundu keltas klausimas nelaikytinas sudėtingu, bylos apimtis nėra didelė, atstovo teisinė pagalba apsiribojo atsiliepimo į atskirąjį skundą, kurio didžiąją dalį sudaro perrašyti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai bei su ginčijama nutartimi ir pareikštu atskiruoju skundu nesusiję argumentai, surašymu, darytina išvada, jog iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui priteistina atstovavimo išlaidų suma negali viršyti maksimalaus Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. nurodyto dydžio - 400 Lt. Dėl nurodytos priežasties, suinteresuotam asmeniui pateikus duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas, kurių suma sudaro 3780 Lt (b.l. 93), teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui priteistina po 200 Lt atstovavimo išlaidų. Remiantis CPK 96 str. 2 d., iš pareiškėjų valstybei priteistina po 3,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) atstovavimo išlaidų suinteresuotam asmeniui UAB „Septynios mylios“ (juridinio asmens kodas 125924714) ir po 3,37 Lt (tris litus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.