- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 2YT-7358-920/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03293-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- P. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.4.1Paveldėjimas
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Č. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir iki mirties valdė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo motina K. J. (Čipienė) sudarė santuoką su V. J.. V. J. mirė (duomenys neskelbtini). V. J. vaikų neturėjo. Mirus palikėjui V. J., liko santuokos metu įregistruotas, pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina K. J. po sutuoktinio mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Palikimą, po savo sutuoktinio mirties, pareiškėjo motina K. J., priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti - priėmė palikėjui V. J., priklausančius asmeninius daiktus, t.y. šeimos nuotraukas, knygas ir kitus daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą pareiškėjo motina K. J., iki savo mirties tvarkė savo lėšomis, gerino jo būklę, mokėjo už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius. Taigi šį nekilnojamąjį turtą administravo ir juo naudojosi. K. J. mirė (duomenys neskelbtini). K. J. pirmos eilės įpėdinė, dukra Z. V., 2016 m. vasario 2 d. pareiškimu atsisakė nuo jai tenkančios palikimo dalies. Pareiškėjas P. Č., neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo motina K. J. po savo sutuoktinio V. J. mirties, priėmė palikimą ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali (b.l. 3-7).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos K. J. (Č.) palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad K. J. (Č.) priėmė savo sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 69-70).
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t, y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini) 445 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. Č. (b.l. 10). Pareiškėjas P. Č. yra palikėjos K. J. sūnus (b.l. 13). Z. V. yra K. J. dukra (b.l. 11-12). K. J. (Č.) 1976-12-22 sudarė santuoką su V. J. (b.l. 14). Iš mirties liudijimų nustatyta, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), K. J. – (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Kauno miesto 5 – ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad Z. V., mirus motinai, palikimo atsisakė (b.l. 21). 2016-02-10 Kauno miesto 5-ojo notarų biuro rašte nurodyta, kad po K. J. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, dėl palikimo kreipėsi jos sūnus P. Č., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 23). Mirusios K. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas mirusiosios K. J. buvo įgytas 1992-06-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 24), esant santuokoje su (duomenys neskelbtini) mirusiu jos sutuoktiniu V. J., ir jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po V. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 25). Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. kad K. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. J. mirties, pareiškėjui galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą nekilnojamąjį turtą.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).
Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po palikėjo V. J. mirties, jo sutuoktinė K. J. naudojosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius. K. J. iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su juo, po jo mirties liko gyventi tame pačiame bute, faktiškai valdė, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo nustatytus mokesčius bei perėmė visus palikėjui priklausiusius asmeninius daiktus. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad K. J. po savo sutuoktinio V. J. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. J. priėmė sutuoktinio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėjas galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 270, 448 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.