Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-593-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01836-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

2020 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

atsakovo Lietuvos auditorių rūmų atstovams advokato padėjėjui Linui Vidžiui, direktoriui M. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos auditorių rūmų garbės teismo 2019-03-18 vykusiame posėdyje priimtą nutarimą Nr. 2.1.1. įformintą 2019-03-30 posėdžio Nr. 2 protokolu ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad pareiškėjas yra UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ (toliau – ir Bendrovė) valdybos narys. Auditorė E. M. atliko Bendrovės auditą už 2017 m. laikotarpį. Pareiškėjas 2018-03-16 vykusio Bendrovės valdybos posėdžio metu išreiškė nesutikimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) projekto už 2017 m., taip pat nesutiko su E. M. pateikta nepriklausomo auditoriaus išvada bei audito ataskaita, nurodė nesutikimo priežastis – tikėtina, jog tokia auditoriaus išvada neatitinka reikalavimų. E. M. pasiūlyta atlikti papildomas procedūras ir patikslinti audito darbo rezultatus, tačiau auditorė su šiuo siūlymu nesutiko ir pateikė skundą LAR dėl K. A. profesinio elgesio ir veiksmų, šis skundas LAR gautas 2018-03-20. LAR priėmė auditorės E. M. skundą ir daugiau nei metus laiko šį skundą nagrinėjo. LAR garbės teismas 2019-01-17 posėdyje nutarė iškelti drausmės bylą pareiškėjui, remiantis LAR prezidiumo 2019-01-17 siūlymu. LAR po daugiau nei metų laiko priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas pažeidė TBF buhalterių profesionalų etikos kodekso atitinkamas nuostatas, bet nepriėmė siūlomo sprendimo ir nepašalino pareiškėjo iš LAR narių.

Pareiškėjas neatliko jokių audito paslaugų, todėl negalėjo pažeisti TBF buhalterių profesionalų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas). Ginčijamu sprendimu pareiškėjas laikomas pažeidusiu Etikos kodekso nuostatas už tai, kad jis, veikdamas kaip Bendrovės valdybos narys, išsakė pastabas 2018-03-16 pranešime dėl balsavimo iš anksto valdybos posėdyje. Veiksmus, už kurių atlikimą pareiškėjas laikomas pažeidusių Etikos kodekso normas, reglamentuoja 2017-07-24 sudaryta nepriklausomo valdybos nario veiklos Bendrovės valdyboje sutartis. Ginčijamame sprendime išsakyti teiginiai prieštarauja pareiškėjo su Bendrove 2017-07-24 pasirašytai sutarčiai, Bendrovės valdybos darbo reglamentui ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms, kadangi pareiškėjas, neišreiškęs nuomonės apie kito auditoriaus darbą, nebūtų atlikęs savo, kaip Bendrovės valdybos nario pareigų, ko pasekmėje, pažeidęs įsipareigojimus jai. Tuo metu, kai auditoriai atlieka kitas nei audito ir auditoriaus funkcijas (paslaugas), reguliuojamas kitais teisės aktais, šiai veiklai vertinti Etikos kodeksas, išskyrus bendras visuotinai priimtinas moralės normas, netaikomas.

Veiksmai dėl kurių atlikimo ginčijamu sprendimu pripažinta, kad pareiškėjas nesilaikė Etikos kodekso nuostatų, atlikti iki skundo dėl pareiškėjo veiksmų (2018-03-20) pateikimo. LAR nariams 2019-02-01 paskelbtas LAR etikos komiteto išaiškinimas, kad paskyrus auditorių̨ vykdyti pareigas, nesusijusias su užtikrinimo ir (arba) neužtikrinimo užduotimis, auditorius, atlikdamas šiuos pasikyrimus, privalo paisyti profesinių etikos principų nuostatų. Taigi garbės teismas iki pat 2019-02-01 nežinojo ar Etikos kodeksas taikomas asmenų, kurie neteikia audito paslaugų, veiksmams.

Skundą dėl pareiškėjo veiksmų nagrinėjo tiek LAR audito komitetas, tiek LAR etikos komitetas, remiantis LAR skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatomis. Nagrinėjant skundą komitetuose nebuvo užtikrinta nei viena pareiškėjo teisė, numatyta LAR skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 26 punkte. Tuo tarpu būtent šių LAR komitetų sprendimų pagrindu vėliau yra priimamas sprendimas LAR prezidiume perduoti klausimą nagrinėti garbės teismui, o ir pats skundžiamas sprendimas. LAR etikos komitetas išnagrinėjęs skundą, 2018-06-12 pripažino, kad auditorius K. A. pažeidė auditorių profesinės etikos principus tačiau, skundo svarstyme dalyvavo dvi LAR etikos komiteto narės – A. Š. bei R. J., kurios tą pačią dieną vykusio Etikos posėdžio metu nusišalino nuo advokatų kontoros COBALT skundo dėl K. A., atlikusio teismo paskirto eksperto pareigas, veiksmų nagrinėjimo, tuo tarpu šio skundo svarstyme dalyvavo bei balsavo. Todėl mano, kad buvo pažeistos ir LAR skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtintos ir nešališkumo nuostatos.

Ginčijamas sprendimas dėl K. A. priimtas pažeidus teisės aktuose įtvirtintus terminus. Skundas dėl K. A. profesinio elgesio ir veiksmų pateiktas 2018-03-20, tačiau šis skundas išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas po metų – 2019-03-18, pats pareiškėjas apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2019-04-18. Garbės teismo pirmininkas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos turi organizuoti Garbės teismo posėdį, kuriame pateikiamas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo, nagrinėjamu atveju LAR Prezidiumas 2018-07-20 vykusiame posėdyje nutarė perduoti skundą dėl pareiškėjo veiksmų nagrinėti LAR Garbės teismui, taigi nuo siūlymo dienos iki pirmo LAR Garbės teismo posėdžio (2019-01-17) praėjo daugiau nei 30 dienų terminas. Be to, LAG Garbės teismo posėdyje viena iš ginčijamame sprendime nurodytų narių nedalyvavo – nors sprendime nurodyta, kad posėdyje dalyvavo R. R., kuri taip pat pasirašė sprendimą, tokio asmens posėdyje nebuvo, jos taip pat nebuvo pareiškėjui teikiant paaiškinimus. Pastebi, kad klausimą dėl pareiškėjo veiksmų svarstė LAR audito komitetas, tačiau jam nesuteikta tokia kompetencija. LAT audito komitetui nėra priskirta vertinti ir (ar) tirti valdybos nario, veikiančio pagal Akcinių bendrovių įstatymą, neatliekančio auditoriaus funkcijų ir neteikiančio audito paslaugų, veiksmų. LAR garbės teismas kritiškai nevertino ir paties skundo dėl pareiškėjo veiksmų autoriaus teiktų paaiškinimų ir informacijos. Pareiškėjo teikti paaiškinimai taip pat nebuvo įvertinti.

Ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 150.1, 230, 110 punktus. Etikos kodekso 150.1 punkte įtvirtinta nuostata yra blanketinė, tačiau ginčijamame sprendime nėra nurodytas joks kitas konkretus teisės aktas, kurį būtų pažeidęs pareiškėjas. Šiame sprendime nėra jokių patikimų duomenų, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais jis įgyvendino valdybos nario teises ir pareigas, būtų diskreditavę buhalterio profesionalo profesiją. Tuo tarpu Etikos kodekso 230 punktas bei 110 punktas susideda iš kelių papunkčių, tačiau ginčijamame sprendime nedetalizuojama, kurią konkrečia nuostatą pareiškėjas laikomas pažeidusiu. Pareiškėjas ginčo situacijoje veikė ne kaip buhalteris profesionalas, o kaip valdybos narys, veikiantis pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Pareiškėjas sąžiningai atliko valdybos nario funkcijas ir, manydamas, kad audito išvada yra klaidinga, apie tai informavo kitus valdybos narius. Priešingas veiksmas (nutylėjimas) būtų reiškęs pareigų neatlikimą.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovas LAR atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas ne dėl aplinkybės, jog pareiškėjas ėjo valdybos nario pareigas, tačiau dėl pareiškėjo neetiško elgesio savo kolegės auditorės E. M. atžvilgiu. Pareiškėjas pranešime dėl balsavimo iš anksto valdybos posėdyje nurodė, kad auditas atliktas netinkamai, išvada pateikta su grubiomis klaidomis dėl 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo. Pareiškėjas siūlė nutraukti audito paslaugų sutartį su UAB „Gaudera“ dėl padarytų pažeidimų. Toks pareiškėjo, neva, netinkamo audito konstatavimas sukėlė nepasitikėjimą auditore E. M. tarp Bendrovės valdybos narių, kas sąlygojo, kad šios Bendrovės vadovas pateikė UAB „Gaudera“ 2018-03-19 prašymą per 2 savaites atlikti papildomas audito procedūras tokia apimtimi, kad būtų galima išleisti patikslintą nepriklausomo auditoriaus išvadą, atitiksiančią visus tarptautinius audito standartų reikalavimus ir patikslintą audito ataskaitą, atitinkančią LAR prezidiumo nustatytus reikalavimus. Prie šio rašto buvo pridėti būtent pareiškėjo pastebėjimai dėl audito, kaip pagrindas tokiems pakeitimams atlikti. Atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip auditoriaus profesionalo, išsakytus teiginius apie nekokybišką ir netinkamai atliktą auditą, valdybos nariai buvo įpareigoję auditorę atlikti papildomas procedūras ir išleisti patikslintą išvadą. Todėl LAR Garbės teisme buvo nagrinėjamas klausimas, ar pareiškėjas, būdamas auditoriumi, ir iš esmės naudodamasis savo, kaip profesionalo, statusu nepažeidė profesionalaus elgesio, profesinės kompetencijos ir sąžiningumo principų.

Neetiškas elgesys šiuo atveju pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, net neatlikdamas tos pačios apimties audito, darė kategoriškas išvadas apie audito netinkamą atlikimą. Pranešime dėl balsavimo iš anksto pateikti faktai apie netinkamai atliktą auditą yra nurodomi, kaip labai grubūs pažeidimai. Toks faktų išdėstymas, negali būti vertinamas tik pareiškėjo, kaip valdybos nario, nuomonės pateikimas, nes tokie kategoriški teiginiai sąlygojo, kad auditorei E. M. buvo siūloma tikslinti audito išvadą, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. jog būtų ištaisyti pareiškėjo nustatyti trūkumai. Tuo tarpu pareiškėjas, būdamas auditoriumi ir valdybos nariu, turėtų vengti naudotis kitų nežinojimu, t. y. menkinti kitų auditorių darbą trečiųjų šalių, nagrinėjamu atveju kitų valdybos narių, kurie nėra susipažinę su audito standartais ir Etikos kodeksu, akivaizdoje. Toks pareiškėjo elgesys reiškia audito profesijos diskreditavimą visuomenėje, nes pareiškėjas tokios pačios apimties darbo, kaip tai atliko auditorė E. M. neatliko, o tiek 2016 m., tiek ir 2017 m. atlikti auditai nėra oficialiai pripažinti neteisingais, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neteisingai atlikto audito neteisingi. Pareiškėjas ir pats pripažįsta aplinkybę, kad vykdydamas valdybos nario pareigas jis neatsiriboja nuo profesinių žinių, taigi Etikos kodeksas pareiškėjui galioja visur ir visada.

LAR nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam, nes buvo paneigta jo teisė dalyvauti LAR etikos ir LAR audito komiteto posėdžiuose. Organas, kuris sprendžia ar iškelti drausmės bylą, o vėliau nagrinėja iškeltas drausmės bylas yra LAR garbės teismas. LAR audito komiteto ir etikos komiteto sprendimai yra tik procedūrinio, patariamojo pobūdžio, kurie neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir statusui, nes galutinį sprendimą priima LAR prezidiumas ir LAR garbės teismas. Be to, pareiškėjas dalyvavo 2018-07-20 LAR prezidiumo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl siūlymo kreiptis į LAR garbės teismą. Pareiškėjas 2019-03-08 teikė rašytinius paaiškinimus LAR garbės teismui, kas sudarė pareiškėjui galimybę pateikti savo nuomonę raštu. Pareiškėjas dalyvavo 2019-03-18 LAR garbės teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, uždavė klausimus ir kitaip naudojosi savo teisėmis. Todėl pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo tinkamai užtikrinta.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Iš ginčo faktinių aplinkybių ginčo dalyko ir visų bylos dokumentų aiškiai matyti, kokie pareiškėjo veiksmai buvo pripažinti pažeidžiantys Etikos kodekso reikalavimus. Pareiškėjas, neetiškai atsiliepdamas apie savo kolegę auditorę, prieš tai nesiėmęs veiksmų išsiaiškinti neaiškumus ar galimus netikslumus neteikiant kategoriškų išvadų, nesilaikė Etikos kodekso 150.1 punkte įtvirtintų profesionalaus elgesio reikalavimų, t. y. reikalavimo nediskredituoti profesijos ir nekenkti geram profesijos vardui. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad pateikė savo nuomonę apie UAB „Gaudera“ auditorės E. M. pateiktą audito išvadą, neatlikęs tos pačios apimties darbo, todėl laikytina, kad pareiškėjas pažeidė nuomonės pateikimo reikalavimus, įtvirtintus Etikos kodekso 230 punkte. Pareiškėjas, menkinančiai atsiliepdamas apie kolegę, nesilaikė bendro sąžiningumo principo, įpareigojančio elgtis dorai, sąžiningai visuose profesiniuose ir verslo santykiuose, kuris įtvirtintas Etikos kodekso 110 punkte. Todėl tiek iš ginčijamo sprendimo turinio, tiek iš visų bylos dokumentų yra aišku, kokius pažeidimus padarė pareiškėjas.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto Lietuvos auditorių rūmų garbės teismo nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Etikos kodeksą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas K. A. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017-06-28 įsakymu Nr. 3D-431 įtrauktas į Bendrovės valdybą kaip nepriklausomas narys. Pareiškėjas su Bendrove 2017-07-24 pasirašė Nepriklausomo valdybos nario veiklos Bendrovės valdyboje sutartį, pagal kurios 1.1.1.-1.1.3 punktus, pareiškėjui priskirtos funkcijos spręsti Bendrovės valdybos kompetencijai priskirtus kausimus, savo veikloje vadovautis Bendrovės veiklos strategija bei valdybos nario reglamentu, užtikrinti, kad valdybos funkcijos būtų įgyvendinamos kokybiškai ir nepertraukiamai, aktyviai dalyvauti svarstant posėdžio darbotvarkėje numatytus klausimus, raštu ar žodžiu išdėstyti savo poziciją aptariamais klausimais, teikti argumentuotus pasiūlymus dėl svarstomų klausimų sprendimo. Pagal Bendrovės valdybos darbo reglamento 11.2.1 papunktį, Bendrovės valdybos narys turi turėti kompetenciją finansų (finansų valdymo, finansų analizės ar audito) srityje.

Pareiškėjas 2018-03-16 pranešime dėl balsavimo iš anksto Bendrovės valdybos posėdyje ties klausimu „Dėl audituoto Bendrovės 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekto įvertinimo“ pažymėjo balsuojantis „prieš“. Tokį savo balsą paaiškino aplinkybėmis, kad „Išvada labai tikėtina reikšmingai neatitinka tarptautinių audito standartų turinio reikalavimų, t. y. trūksta mažiausiai dviejų pastraipų ir dėl tos pačios priežasties nuomonės pastraipa turėtų būti kito turinio“; „ataskaitos VII dalyje iš esmės padaryta klaidinga išvada esą 2017 m. ataskaitos parengtos pagal <...> vadovo 2014-12-31 patvirtintą apskaitos politiką“; „<...> labai tikėtina auditorė neatliko visų procedūrų, numatytų 570 TAS „Veiklos tęstinumas“, nes „Audito ataskaitoje niekur nenurodyta, kad Įmonė turi mokumo problemų“; „Auditorė taip pat neatkreipė dėmesį, kad Pelno (nuostolių) ataskaitoje finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos neteisingai sugrupuotos“; „<...> darytina išvada, kad auditas atliktas labai tikėtina netinkamai iš Išvada pateikta su grubiomis klaidomis dėl 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo“; „siūlau ŽUM inicijuoti apibusiu susitarimu nutraukti audito paslaugų tolimesnį pirkimą iš audito įmonės UAB „Gaudera“ dėl 2018 ir vėlesnių metų“. Atsižvelgdamas į pareiškėjo 2018-03-16 pranešime dėl balsavimo iš anksto nurodytus teiginius, Bendrovės direktorius 2018-03-19 kreipėsi į UAB „Gaudera“, teikdamas pasiūlymą per dvi savaites atlikti papildomas audito procedūras tokia apimtimi, kad būtų galima išleisti patikslintą nepriklausomo auditoriaus išvadą, atitinkančią visus tarptautinių audito standartų reikalavimus ir patikslintą audito ataskaitą, atitinkančią LAR prezidiumo nustatytus reikalavimus.

UAB „Gaudera“ 2018-03-20 pateikė skundą LAR dėl K. A. veiksmų, prašydama pateikti nuomonę ar pareiškėjo veiksmai yra pakankamas pagrindas kreiptis į LAR garbės teismą su prašymu pareiškėjui iškelti bylą dėl Etikos kodekso reikalavimų nesilaikymo. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas Bendrovės valdybos nepriklausomu nariu, neigiamai pasisakė dėl UAB „Gaudara“ auditorės atlikto darbo ir pareikštos išvados, o remdamasi pareiškėjo išsakytais teiginiais, Bendrovės valdyba įpareigojo auditorę E. M. atlikti papildomas audito procedūras. LAR prezidiumas 2018-04-11 posėdyje nutarė perduoti UAB „Gaudera“ skundą nagrinėti LAR etikos komitetui ir LAR audito komitetui. LAR audito komitetas 2018-06-05 posėdyje atsakė, kad nežiūrint audito darbo dokumentų neįmanoma pasakyti, ar auditorius laikėsi ar nesilaikė tarptautinių audito standartų, todėl K. A. pateikti teiginiai dėl auditoriaus išvados, audito ataskaitos ir kitų profesinių dalykų yra nepriimtini audito metodologijos metodiniu požiūriu. LAR etikos komitetas 2018-06-08 posėdyje pateikė atsakymus, kad pareiškėjas, pasisakydamas dėl Bendrovės nepriklausomo auditoriaus išvados ir audito ataskaitos, pažeidė Etikos kodekso 150.1 dalies nuostatą dėl profesionalaus elgesio, 230 skyriaus nuostatas dėl profesinės kompetencijos ir 110 dalies nuostatas dėl sąžiningumo ir, LAR etikos komiteto nuomone, sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo LAR prezidiumas turėtų priimti atsižvelgdamas į LAR etikos komiteto ir LAR audito komiteto pateiktas išvadas dėl pareiškėjo pasisakymų. LAR prezidiumas 2018-06-13 posėdyje priėmė sprendimą perduoti UAB „Gaudera“ skundą nagrinėti LAR garbės teismui. Pakartotiniame posėdyje LAR prezidiumas 2018-07-20 posėdyje nutarė perduoti UAB „Gaudera“ skundą dėl pareiškėjo veiksmų nagrinėti LAR garbės teismui.

LAR prezidiumas 2018-12-05 posėdyje priėmė nutarimą siūlyti LAR garbės teismui iškelti drausmės bylą auditoriui K. A. pagal audito įmonės UAB „Gaudera“ skundą ir 2018-08-01 prezidiumo nutarimą Nr. 1.4-26.7.3.1. LAR garbės teismas 2019-01-17 posėdyje nutarė iškelti drausmės bylą pareiškėjui, remiantis LAR garbės teismo nuostatų 29 punktu ir LAR prezidiumo 2019-01-17 siūlymu, nagrinėti drausmės bylą 2019-03-18 posėdyje, pasiūlyti pareiškėjui pateikti paaiškinimus. LAR garbės teismo 2019-03-18 vykusio posėdžio metu nutarė pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 150.1 dalies nuostatą dėl profesionalaus elgesio, 230 skyriaus nuostatas dėl profesinės kompetencijos ir 110 dalies nuostatas dėl sąžiningumo, bet nutarė nepriimti LAR garbės teismo nuostatų 43.7 siūlomo sprendimo, t. y. nepašalinti pareiškėjo iš LAR narių, rekomenduoti jam profesinėje veikloje iškilusias konfliktines, ginčijamas situacijas su LAR nariais spręsti nepažeidžiant TBF Buhalterių profesionalų etikos kodekso, vadovaujantis tarpusavio pagarbos ir bendradarbiavimo principais. Ginčijamame sprendime pareiškėjo elgesys pripažintas neatitinkantis Etikos kodekso nuostatoms dėl to, kad pareiškėjas, neatlikęs tos pačios apimties audito, darė kategoriškas išvadas dėl audito netinkamo atlikimo, o atlikto audito trūkumus nurodė kaip grubius pažeidimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo teikti bendro pobūdžio pastabas, o ne profesinius pastebėjimus.

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, kad auditorius privalo, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyto Etikos kodekso. Pagal LAR statuto 13.2 punktą, LAR turi teisę kontroliuoti, kaip LAR nariai laikosi Etikos kodekso, ir prireikus priimti sprendimą dėl šio kodekso laikymosi pažeidimų.

Vadovaujantis Etikos kodekso 110 skyriaus nuostatomis, sąžiningumo principas visus buhalterius profesionalus įpareigoja būti dorais ir sąžiningais visuose profesiniuose ir verslo santykiuose. Sąžiningumo principas taip pat reiškia sąžiningą elgesį bei teisingumą (110.1 punktas). Buhalteris profesionalas neturėtų būti sąmoningai susijęs su ataskaitomis, pranešimais ar kita informacija, jei, jo nuomone, tokioje informacijoje: a) yra iš esmės neteisingų ar klaidinančių tvirtinimų; b) yra aplaidžiai pateiktų tvirtinimų arba duomenų; c) praleista ar neaiškiai pateikta informacija, kai toks nepateikimas arba neaiškumas yra klaidinantis (110.2.). Kai buhalteris profesionalas sužino, kad yra susijęs su tokia informacija, jis turi imtis priemonių nuo tokios informacijos atsiriboti. Buhalteris profesionalas nelaikomas pažeidusiu 110.2 pastraipos nuostatų, jei pateikia modifikuotą išvadą dėl 110.2 pastraipoje aptariamų dalykų (110.3.).

Pagal Etikos kodekso 150.1 punktą, profesionalaus elgesio principas buhalterį profesionalą įpareigoja laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų ir vengti bet kokių veiksmų, kurie, kaip buhalteris profesionalas žino arba turėtų žinoti, gali diskredituoti profesiją. Tai apima veiksmus, kuriuos protinga ir informuota trečioji šalis, įvertinusi visus buhalteriui profesionalui tuo metu žinomus konkrečius faktus ir aplinkybes, tikėtina galėtų vertinti kaip kenkiančius geram profesijos vardui.

TBF Buhalterių profesionalų etikos kodekso 230 skyrius reglamentuoja profesionalaus buhalterio papildomos nuomonės pareiškimą. Numatyta, kad pagrindiniams principams gali kilti grėsmė tokiais atvejais, kai bendrovė arba įmonė, kuri nėra praktikuojančio buhalterio profesionalo įmonės dabartinis klientas, paprašo praktikuojančio buhalterio profesionalo pareikšti papildomą nuomonę apie apskaitos, audito, ataskaitų sudarymo ar kitų standartų ar principų taikymą konkrečiomis aplinkybėmis arba vykdant tam tikras ūkines operacijas (230.1 punktas). Praktikuojantis buhalteris profesionalas, kurio prašoma pareikšti tokią nuomonę, turi įvertinti grėsmių reikšmingumą ir, kai reikia, kreiptis į klientą, norint gauti jo leidimą susisiekti su dabartiniu buhalteriu, bendravimo su klientu apribojimų, susijusių su bet kokios nuomonės pareiškimu, apibūdinimas ir nuomonės kopijos pateikimas dabartiniam buhalteriui (230.2). Jei bendrovė arba įmonė, prašanti pareikšti tokią nuomonę, neduoda leidimo bendrauti su dabartiniu buhalteriu, praktikuojantis buhalteris profesionalas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, turi nuspręsti, ar dera pareikšti tokią nuomonę (230.3.).

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju K. A. būtų pažeidęs TBF Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatas.

Atsakovo ginčijamame nutarime nurodytos etikos kodekso 110 skyriaus nuostatos įtvirtina sąžiningumo reikalavimą buhalteriui profesionalui. Sąžiningumo principas suprantamas kaip reikalavimas elgtis dorai, nebūti susijusiam su finansinėmis ataskaitomis, kuriose yra klaidinančių duomenų, tvirtinimų ar neaiškios informacijos, o šias aplinkybes nustačius, imtis priemonių nuo tokios informacijos atsiriboti (TBF Buhalterių profesionalų etikos kodekso 110.2 punktas, Finansinių ataskaitų audito įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, nurodytos nuostatos suprantamos kaip reikalavimas elgtis sąžiningai rengiant audito ataskaitas ir imtis priemonių užkirsti kelią situacijoms, kuomet rengiama audito ataskaita gali turėti netikslių, neaiškių ar klaidinančių duomenų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Bendrovės audito neatliko, o ėjo Bendrovės valdybos nario pareigas, kurios suteikia teisę jam išsakyti nuomonę dėl kiekvieno valdybos darbotvarkėje esančio klausimo, įskaitant ir finansinių ataskaitų rinkinio. Todėl tokiu aspektu pareiškėjo nesąžiningų ar nedorų veiksmų nenustatyta. Kitų pareiškėjo veiksmų, dėl kurių jis, eidamas Bendrovės valdybos nario pareigas, ir būdamas auditoriaus profesijos atstovu būtų laikomas pažeidusiu sąžiningumo reikalavimą, atsakovė ginčijamame nutarime nenurodė. Todėl laikytina, kad atsakovės ginčijamame sprendime nurodytos etikos kodekso 110 skyriaus nuostatos pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikomos ir pareiškėjas nelaikomas jų pažeidusiu.

Ginčijamu nutarimu pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Etikos kodekso 230 skyriaus nuostatas, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Atsakovo nutarime nedetalizuota, kuriuos konkrečius 230 skyriaus punktus pareiškėjas laikomas pažeidusiu. Ginčijamame nutarime nedetalizuojat kokias konkrečias 230 skyriaus nuostatas pareiškėjas savo veiksmais pažeidė, atsakovas objektyviai nepagrindė savo sprendimo konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis).

Analizuojant Etikos kodekso 230 skyriaus nuostatas matyti, kad jos taikomos auditoriaus papildomos nuomonės pateikimo procedūrai, t. y. kai bendrovė, kuri nėra auditoriaus klientas, paprašo auditoriaus pareikšti nuomonę apie audito operacijas, principų laikymąsi, o grėsmė gali kilti tada, kai nuomonė nėra pagrįsta pakankamais įrodymais; taip pat auditorius gali imtis tam tikrų priemonių grėsmes sumažinti (230.2, 230.3). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo nuomonę dėl audito ataskaitos už 2017 m. reiškė įgyvendindamas savo, kaip valdybos nario funkcijas ir pareigas, Bendrovė neprašė pareiškėjo pateikti nuomonės dėl finansinių ataskaitų rinkinio kaip konkretaus auditoriaus, o kaip valdybos nario pareigas einančio asmens. Taigi pareiškėjas nuomonę dėl UAB „Gaudera“ auditorės pateiktų 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio galėjo reikšti kaip ir bet kuris kitas valdybos narys, balsuodamas „už“ ar „prieš“ tokių dokumentų tvirtinimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad savo nuomonės ir vertinimo apie pateiktą audito ataskaitą negalėjo reikšti ar turėjo reikšti prieš tai atlikęs atitinkamus veiksmus (kaip nurodo atsakovas – susitikęs su auditore asmeniškai ar prieš tai atlikęs tokios pačios apimties darbą). Nors pareiškėjas, eidamas valdybos nario pareigas kartu yra ir audito profesijos atstovas, nėra pagrindo teigti, kad įgyvendinamas valdybos nario funkcijas, turėjo ar privalėjo atlikti nuomonės pareiškimo procedūras, taikomas auditoriui, į kurį kreipiamasi specialia procedūra dėl papildomos nuomonės pareiškimo. Priešingu aiškinimu būtų apribota pareiškėjo, kaip valdybos nario, teisė veikti ir atlikti valdybos nario funkcijas.

Taip pat nesutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 150.1 punktą. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, diskredituojančius jo profesiją. Neigiamas ir kritiškas pasisakymas apie tos pačios profesijos atstovo darbą nagrinėjamu atveju savaime nereiškia minėtos etikos kodekso nuostatos pažeidimo. Pareiškėjas, eidamas Bendrovės valdybos nario pareigas turėjo pareigą ir funkciją vertinti (teigiamai ar neigiamai) ir pasisakyti dėl Bendrovės valdybai teikiamo vertinti 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir išvados bei susijusių dokumentų. Aplinkybė, kad pareiškėjas tuo pačiu yra ir auditoriaus profesijos atstovas, šiuo atveju neapribojo pareiškėjo, kaip valdybos nario, teisės veikti pagal jam priskirtas funkcijas. Šiame kontekste akcentuotina aplinkybė, kad pagal Bendrovės valdybos darbo reglamento 11.2.1 papunktį, Bendrovės valdybos narys turi turėti kompetenciją finansų (finansų valdymo, finansų analizės ar audito) srityje, taigi pareiškėjas, būdamas audito profesijos atstovas, galėjo tinkamai įgyvendinti ir savo valdybos nario teises bei pareigas, pateikdamas vertinimą dėl audito ataskaitos, kurią atliko UAB „Gaudera“ auditorė. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjo nuomonė dėl šios ataskaitos būtų išreikšta netinkamai, nemandagiai, įžeidžiančiai. Pareiškėjas 2018-03-16 pranešime dėl balsavimo iš anksto Bendrovės valdybos posėdyje ties klausimu „Dėl audituoto Bendrovės 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekto įvertinimo“ pažymėjo balsuojantis „prieš“ ir tokį savo balsą (nuomonę) argumentavo, nurodė teisės aktus, pagal kuriuos, jo manymu, finansinė ataskaita turėtų būti papildyta.

Be to, Etikos kodekso 150.1 nuostatoje dėl profesionalaus elgesio pažymėta auditoriaus pareiga laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų. Pareiškėjas, būdamas Bendrovės valdybos narys, turi kompetenciją ir pareiga vertinti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį (Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 9 dalis). Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjas, kaip valdybos narys turi papildomą kompetenciją finansų srityje, nes yra auditorius. Taigi pareiškėjas, veikdamas Bendrovės valdyboje ir turėdamas papildomą kompetenciją finansų srityje, turi teisę teikti savo nuomonę ir vertinti pateiktus finansinius dokumentus teigiamai, o taip pat ir neigiamai (išsakyti kritiką). Šiuo atveju kritika išsakyta raštu, argumentuotai, su nuorodomis į teisės aktų nuostatas, pareiškėjas, reikšdamas nesutikimą su auditorės išvada ir jos parengtais dokumentai nurodo galimus pažeidimus kaip „tikėtinus“, o ne konstatuoja jų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kritika, tokia, kokia ji buvo išreikšta raštu pareiškėjo 2018-03-16 pranešime dėl balsavimo iš anksto, vertinant 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinį, buvo menkinanti profesionalaus buhalterio profesiją.

Teismui nustačius, kad ginčijamas nutarimas savo esme neatitinka analizuotų teisės aktų nuostatų, kiti pareiškėjo teiginiai dėl procedūrinių pažeidimų toliau nenagrinėtini.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas LAR garbės teismo 2019-03-18 vykusiame posėdyje priimtas nutarimas Nr. 2.1.1. įformintas 2019-03-30 posėdžio Nr. 2 protokolu, priimtas tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių bei taikytinų teisės aktų nuostatų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas savo veiksmais būtų pažeidęs atsakovo nurodytas Etikos kodekso nuostatas, todėl ginčijamas nutarimas laikomas nepagrįstu bei neteisėtu ir yra naikintinas. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1,4 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalius).

Bylos nagrinėjimo metu galiojo Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), kurių 7 punkte numatyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019-04-26 pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kuria pavedė advokatui Karoliui Kurapkai atstovauti administracinėse bylose. Pareiškėjas, pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2019-04-26 sąskaitą už teisines paslaugas 800 Eur sumai, 2019-04-29 mokėjimo nurodymą pagal šią sąskaitą 800 Eur sumai, taip pat mokėjimo nurodymą 22,50 Eur sumai už sumokėtą žyminį mokestį administracinėje byloje. Kitų dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas į bylą nepateikė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas Karolis Kurapka pareiškėjo vardu 2019-05-20 pateikė ir pasirašė skundą. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą, taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 970,3 Eur. Taigi, maksimali rekomenduotina priteistina suma už skundo surašymą sudaro 2 425,75 Eur (2,5 x 970,3 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti 800 Eur suma neviršija rekomenduotinos priteisti maksimalios sumos už skundo parengimą, laikytina teisinga ir proporcinga, atsižvelgiant į skundo turinį bei apimtį, todėl toks prašymas tenkintinas.

Teismas pažymi, kad teikdamas skundą pareiškėjas taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl jam priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis.

Taigi pareiškėjo prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir pareiškėjui K. A. iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų priteistina bendra 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (800 Eur + 22,50 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos auditorių rūmų garbės teismo 2019-03-18 vykusiame posėdyje priimtą nutarimą Nr. 2.1.1., įformintą 2019-03-30 posėdžio Nr. 2 protokolu.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti – priteisti pareiškėjui K. A. iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų 822,50 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis