Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atnaujinti terminą 2017 m. gruodžio 11 d. skundui teismui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl 2017 m. gruodžio 11 d. skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 21, 23, 38, 39, 48, 52, 150 straipsniams; 4) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 3R-344 (AG-283/04-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 5) panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondas) 2017 m. gegužės 22 d. atsakymą Nr. (7.5) D2-10678 (toliau – ir Fondo sprendimas); 6) iš Fondo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjo mažametės dukros G. S. pragyvenimui ir išlaikymui po 120 Eur kiekvieną mėnesį, t. y. bent jau tiek, kiek yra nustatyta 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. 2-107-577-2010; 7) iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 8) iš Fondo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Fondo ir Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą: procesinių dokumentų – 2017 m. rugsėjo 30 d. skundo ir 2017 m. spalio 16 d. patikslinto skundo – surašymui patirtas 560 Eur išlaidas, dokumento spausdinimo išlaidas – 3,43 Eur ir 2 Eur pašto išlaidas; 9) iš atsakovų Fondo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Fondo ir Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą: procesinių dokumentų – 2017 m. lapkričio 11 d. skundo ir 2018 m. sausio 17 d. patikslinto skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui – surašymui patirtas 240 Eur išlaidas, patirtas 14 Eur kelionės išlaidas, transporto išlaidas - 2,44 Eur, papildomai 66 Eur už kiekvieną valandą, kurios buvo sugaištos atvykti į teismą ir sugrįžti į Kauną bei už kiekvieną valandą už dalyvavimą teismo posėdyje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai 2017 m. kovo 20 d. pateikė prašymą „Dėl socialinės pašalpos ir paramos skyrimo“, kuriame nurodė, jog turi du vaikus – pilnametę ir nepilnametę dukras. Paaiškino, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-107-577-2010 nustatyta, jog pareiškėjas privalo mokėti nepilnametei dukrai po 120 Eur alimentų kiekvieną mėnesį. Esant sudėtingai pareiškėjo finansinei situacijai, jis Fondui 2017 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą dėl piniginių lėšų skyrimo kiekvieną mėnesį dukros pragyvenimui ir išlaikymui (toliau – ir Prašymas). Nurodė, kad Fondas sprendimu pateikė atsakymą į Prašymą, kuriame nurodė, jog nacionaliniai Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės tokioje situacijoje, kaip yra prašoma Prašyme, iš valstybės lėšų skirti piniginių lėšų kiekvieną mėnesį dukros pragyvenimui ir išlaikymui. Pabrėžė, kad valstybės institucijos pareiškėjo papildomų duomenų neprašė ir / ar aplinkybių netikslino.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl nustatyto ydingo teisinio reguliavimo dėl išmokų ir pašalpų nepasiturintiems asmenims ir jų nepilnamečiams vaikams, pareiškėjas nelaimės ir finansinių problemų atveju negauna tinkamos valstybės finansinės pagalbos ir paramos. Fondas įstatymu nustatyta tvarka neatsižvelgia į aplinkybes ir priežastis, dėl kurių tėvas ar motina neturi objektyvios galimybės mokėti išlaikymo, o Fondui išmokėjus išmoką, tėvo ar motinos atžvilgiu visuomet taikomas regresas. Todėl finansinių problemų turinčio tėvo ar motinos turtinė padėtis dar labiau pabloginama įtraukiant antstolį, už kurio paslaugas papildomai susimokėti privalo ir taip finansinių sunkumų turintis tėvas ar motina. Teigė, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) steigimo sutartyse ir kituose ES antriniuose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija yra kvaziteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus. Jei įstatymų leidėjas Komisijai įstatymu neperdavė įgaliojimų spręsti žalos, bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų, kreiptis su prašymu į ESTT priimti prejudicinį sprendimą, kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą, Komisija privalo stabdyti skundo nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT ir į Konstitucinį Teismą. Pažymėjo, kad valstybė veikia per savo institucijas ir yra atsakinga už jų veiksmus, todėl pareiškėjas prašo išmoką pareiškėjo mažametės dukters išlaikymui priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir Fondo.

5. Pareiškėjas teigė, kad Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagristas, priimtas neįsigilinus į pareiškėjo skundo faktinius ir teisinius argumentus, jame neatsakyta į pagrindinius pareiškėjo skundo reikalavimus, neištirtos ir neanalizuotos esminės pareiškėjo skundų ir bylos aplinkybės, o sprendime apžvelgtos aplinkybės ir įrodymai tirti neišsamiai ir paviršutiniškai, neanalizuojant jų ir nesiejant su visais duomenimis, įrodymais ir medžiaga. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė aplinkybes dėl jo darbo stažo ir bedarbio pašalpos mokėjimo aplinkybių.