Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-587-175/2010

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam T. P., gynėjams advokatams Ramutei Budrytei, Edvinui Sergaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. Z., T. P. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams; pagal LR BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams; pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos bausmės ir dalies pridėta bausmė paskirta ir neatlikta pagal 2009-07-13 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš T. P. ir Ž. Z. solidariai priteista 4000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiosios A. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Z. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 20 d. apie 22.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su T. P., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), užrakinus duris neleido nepilnametei A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išeiti iš sandėlio patalpos, T. P. sudavus du kartus ranka A. V. į veidą, tuo sukeliant jai fizinį skausmą, jis pakeltu tonu reikalavo paklusti ir A. V. nusirengti drabužius, po to pasinaudojęs palaužtu prieš tai T. P. išžagintos nepilnametės A. V. pasipriešinimu, atliko vieną prievartinį lytinį aktą prieš nepilnametės A. V. valią.

T. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 20 d. apie 22.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su Ž. Z., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), užrakinus duris neleido nepilnametei A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išeiti iš sandėlio patalpos, sudavė du kartus ranka A. V. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, o Ž. Z. pakeltu tonu pareikalavus paklusti ir A. V. nusirengti drabužius, jis nusivedė A. V. į atskirą sandėlyje esančią patalpą, kur A. V. priešinantis, paguldė ją ant lovos, numovė bridžus ir kelnaites, tuo padarydamas nubrozdinimus nugaroje ir kojose, bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, - taip atimant nukentėjusiajai A. V. galimybę priešintis, atliko vieną prievartinį lytinį aktą prieš jos valią, t.y. išžagino nepilnametę A. V..

Be to, T. P. nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, apie 23 val. veikdamas kartu su Ž. Z., pasinaudojęs palaužtu prieš tai jo paties ir Ž. Z. išžagintos nepilnametės A. V. pasipriešinimu, atliko vieną prievartinį lytinį aktą prieš jos valią, t.y. išžagino nepilnametę A. V..

Be to, T. P. nuteistas už tai, kad 2009-06-10 apie 22 val. viešoje vietoje, - Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės prieangyje, įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia stumdė nukentėjusįjį S. B., bei sudavė jam mažiausiai vieną kartą rankomis ir mažiausiai vieną kartą įspyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas S. B. nugaros sumušimą ir sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis neneigia atlikęs lytinį aktą su A. V., tačiau tvirtina prievartos nenaudojęs. Be to, jis aktą atliko atsiklausęs A. V., ar ji sutinka su juo lytiškai santykiauti. Netgi pati A. V. patvirtino, jog jis jos paklausė „pasimylėsim?", o ši atsakė: „ko tu klausi, jeigu mano nuomonė čia visiškai nesvarbi?" A. V. taip pat patvirtino, jog lytiškai santykiavo nesipriešindama, jog jis jos negąsdino, jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, jog jis lytiškai santykiavo su A. V. prieš jos valią.

Be to, A. V. iš karto po įvykio išėjo iš patalpų, kuriose jis bei T. P. su ja atliko lytinius aktus, kartu su T. P. bei vaikštinėjo šnekučiuodamasi su juo dar apie 30 minučių, kas rodo, kad dėl atliktų lytinių aktų ji nejautė jokio priešiškumo su ja santykiavusiems asmenims. Todėl vertinti lytinius aktus, atliktus su A. V., kaip prievartinius, nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo Ž. Z. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistasis T. P. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo Ž. Z. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo Ž. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo Ž. Z. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir pagrįstai pripažino Ž. Z. kaltu padarius LR BK 149 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

Nors Ž. Z. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau jo kaltę patvirtina iš dalies jo paties parodymai, nuteistojo T. P., nukentėjusiosios A. V., liudytojų S. B., V. K. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Ž. Z. neneigia, kad jis lytiškai santykiavo su A. V., tačiau tvirtina, kad tai darė be prievartos, prieš tai jos atsiklausęs. Tuo tarpu nukentėjusioji A. V. S. B.. V. K. pasakojo, kad ją išprievartavo du vaikinai. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. V. parodė, kad ją išžagino du vaikinai, kuriuos ji atpažino asmens parodymo atpažinti metu, t.y. T. P. ir Ž. Z. (t. 1, b. l. 60-63, 64-67). Nukentėjusioji patvirtino, kad fizinį smurtą jos atžvilgiu vartojo T. P., tuo tarpu vyresnis vaikinas, t.y. Ž. Z., užrakino duris, pakeltu tonu sakė „renkis“, kai ji pradėjo šaukti, sakė „rėk kiek nori, vis tiek niekas negirdės“. Nukentėjusioji bandė priešintis T. P., tačiau po to, kai jis ją išžagino, ji jau nebesipriešino. Po to, kai ją išprievartavo T. P., atėjo Ž. Z. ir pasakė „pasimylėsim“, o ji pasakė: „ko čia klausi, jei mano nuomonė nesvarbi“. Ž. Z. pats patvirtino, kad matė, jog nukentėjusioji verkė, tačiau vis tiek su ja atliko lytinį aktą. Iš to seka, kad jis pasinaudojo T. P. palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu. T. P. taip pat patvirtino, kad A. V. norėjo išeiti, tačiau jos niekas neišleido. Po to, kai iš kambario, kuriame nuoga buvo A. V., išėjo Ž., jis įėjęs į kambarį matė, kad A. V. yra išsigandusi, verkia. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-30 konstatuota, kad A. V., atsižvelgiant į tiriamosios būseną įvykio metu (išgąstis, fizinis silpnumas), negalėjo aktyviau pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams (t. 1, b. l. 105-108). Tad visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo Ž. Z. teiginius apie tai, kad lytinis aktas buvo nukentėjusiajai sutikus.

Apeliantas tvirtina, jog tai, kad lytiniai santykiai buvo be prievartos, patvirtina aplinkybė, kad A. V. po to vaikščiojo kartu su T. P., kas rodo, kad ji nejautė priešiškumo. Tačiau liudytojas S. B. patvirtino, kad kai jis sutiko A. V., ši buvo apsiverkusi, jai buvo smarkiai nubėgęs tušas. T. P. ėjo jai iš paskos, tačiau kai jis negirdėjo, A. V. jam pasakė apie išprievartavimą. A. V. paaiškino, kad po išprievartavimo Ž. Z. jai ir T. P. liepė išeiti. Kai jie išėjo, T. P. sekė jai iš paskos. Įvertinus šias aplinkybes, nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusioji po lytinių santykių vaikščiojo su T. P. šnekučiuodamasi, be priešiškumo, neatitinka tikrovės.

Nuteistasis Ž. Z. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nežinojo, jog A. V. yra nepilnametė, todėl jis yra nepagrįstai nuteistas už nepilnametės išžaginimą. Tačiau nuteistojo teiginius apie tai, kad jis nežinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, teismas laiko jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis Ž. Z. parodė, kad jis nežinojo, kiek nukentėjusiajai metų, manė, kad jai septyniolika ar aštuoniolika. Kad T. P., S. B. yra nepilnamečiai žinojo. Iš kalbų tarp jaunimo jis žinojo, kad A. V. valkatauja su S. B., kuriam tuo metu buvo 13 metų. Ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu Ž. Z. parodė, kad su T. P. atėjo nepažįstama 16-17 metų mergina (t. 2, b. l. 6, 7). T. P. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad pokalbio, kurį girdėjo ir Ž. Z., metu A. pasakė, kad jai 15 metų. Be to, ji minėjo, kad jai reikia grįžti į koloniją (internatą) (t.2, b. l. 64-68). Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad A. V. gėrimo metu sakė, kad pabėgo iš prieglaudos. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad Ž. Z. visgi žinojo, suprato, kad nukentėjusioji yra nepilnametė. Jis žinojo, kad ji vaikšto su S., kuris įvykio metu buvo 13 metų, kas dar labiau sustiprina manymą, kad Ž. Z. tikrai suvokė, jog A. V. yra nepilnametė. Todėl Ž. Z. pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 3 d.

Dėl nuteistojo T. P. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdami bausmes nepilnamečiams teismai vadovaujasi Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei kartu atsižvelgia į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 91 str. 3 d. terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio Kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. BK 149 str. 3 d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. LR BK 284 str. 1 d. numatytos ir alternatyvios bausmės. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad paskirtos bausmės rūšis neginčijama, tačiau prašoma švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad T. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis ir nors nėra pateikta išsamių motyvų, tačiau nurodyta, kad jam taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BK 54 str. 2 d. ir 91 str. 2 d. nurodytos aplinkybės turi vienodą teisinę reikšmę, todėl skiriant bausmę įvertinamos kaip visuma. Be to, BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, apibūdinančios padaryto nusikaltimo pavojingumą, negali būti sumenkinamos skiriant prioritetą kaltininko nepilnametystei, t. y. nepilnametystė negali būti pripažįstama kaip viena svarbiausių aplinkybių, lemiančių laisvės atėmimo bausmės, skiriamos už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, dydį. Nustatydamas bausmės dydį, teismas turi vadovautis ir LR BK 61 str. 2 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kieki, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, motyvuotai nustatyti skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas jį nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad T. P. padarė vieną nesunkų ir du sunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra pagrindo pripažinti, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistieji apgavo už save jaunesnę A. V.. Jie kvietė ją eiti kartu sakydami, kad padės surasti jos draugą S., vėliau tvirtino, kad parveš ją į Kauną. Tai, kad nukentėjusioji A. V. tikėdama jų geranoriškumu, ėjo kartu su nuteistaisiais, nėra pagrindas teigti, kad ji elgėsi provokuojančiai. Be to, byloje nustatyta, kad sandėlyje, A. V. supratus, kad kažkas negerai, ji bandė pabėgti, tačiau to nepavyko padaryti, o po panaudoto fizinio smurto ji buvo įbauginta.

T. P. yra charakterizuojamas neigiamai. Baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad jis yra konfliktiškas, sunkaus būdo, bendrauja su vyresniais vaikinais, su kuriais vartoja alkoholį, išgėręs sunkiai save kontroliuoja, netinkamai elgiasi. Šeimoje jam trūksta priežiūros, o be to, ir nepasiduoda motinos auklėjimui (t. 1, b. l. 183, 184; 186). Jis baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, viešosios rimties trikdymą (t. 2, b. l. 99, 100). Nors nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, tačiau jau buvo įvykdęs nusikaltimą (LR BK 178 str. 2 d.), už kurį nuteistas 2009-07-13 nuosprendžiu. Po nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nusprendžiu, padarymo jis įvykdė kitas nusikalstamas veikas – plėšimus (viena byla išnagrinėta, kita nagrinėjama). Nors T. P. mokosi, tačiau iš Kauno statybininkų rengimo centro pateiktos mokinio charakteristikos matyti, kad jis per trumpą mokymosi laikotarpį nepasižymėjo nei geru pamokų lankomumu, nei drausme, nuolat bėgdavo iš pamokų (t. 2, b. l. 116). Jis yra įtrauktas į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro profilaktinę įskaitą dėl žalingo alkoholio vartojimo (t. 2, b. l. 121).

Apylinkės teismas nuteistajam T. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes, negu sankcijų vidurkiai bausmes, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios bausmės, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, yra paskirtos teisingai, tinkamai individualizuotos, jų švelninti nėra pagrindo.

Nežiūrint to apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir jas visas subendrindamas dalinio sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir todėl paskyrė neteisingą subendrintą bausmę.

Kaip jau anksčiau minėta, T. P. nuteistas už du sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą. T. P. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumo laipsnį. Kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius, bendrinant bausmes taikomos LR BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatos, t.y., teismas taiko bausmių apėmimą. Todėl pirmosios instancijos teismas visas T. P. paskirtas bausmes subendrindamas iš dalies sudėdamas, t.y. taikydamas vien tik 63 str. 4 d. nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir todėl paskyrė galutinę subendrintą bausmę per griežtą. Nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo Ž. Z. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendį:

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 4 d., bausmes, paskirtas pagal LR BK 149 str. 3 d., 149 str. 3 d. ir 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrinti su bausme paskirta ir neatilikta pagal 2009-07-13 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.