- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-1770-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-2-06-3-03513-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- UAB „Orange Group Baltic“
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei UAB „Orange Group Baltic“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką, išeitinės kompensacijos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, atsakovės įpareigojimo nereikalauti išlaidų, susijusių su mokymu, atlyginimo, 2015-03-09 darbo sutarties pripažinimo nutrūkusia pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 17 000,74 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 1590 Eur delspinigius, remiantis Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalimi priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su ieškove laiką iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos, remiantis DK 128 straipsnio 1 dalimi pripažinti šalių sudarytą 2015-03-09 darbo sutartį Nr. TA-20 nutrūkusia ir įpareigoti atsakovę įforminti 2015-03-09 darbo sutarties Nr. TA-20 nutraukimą DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nuo darbo sutarties nutraukimo dienos išmokėti ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir išmokėti ieškovei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę nereikalauti iš ieškovės darbo sutarties 9.17 ir 11.2 punktų pagrindu atlyginti atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su ieškovės mokymu, kvalifikacijos kėlimu, ir nereikalauti iš ieškovės 2014-11-10 mokymo sutarties, sudarytos tarp atsakovės, ieškovės ir UAB „Scandinavian Language School“, 2.3.6 punkte nurodytos 4033 Eur sumos, kurią sudaro atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su ieškovės švedų kalbos mokymu pagal Švedų kalbos mokymo programą ir šios programos apmokėjimu. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniu skundu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias 23 000 Eur pinigines lėšas arba kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-24 nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių atsakovės nemokumą, galimą atsakovės turtinės padėties pablogėjimą, taip pat neįžvelgė grėsmės, jog atsakovė gali bandyti paslėpti, parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti turimą turtą, siekdama išvengti galbūt palankaus ieškovei apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančias 23 000 Eur pinigines lėšas arba kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas kartu su apeliaciniu skundu. 2016-09-27 prašymu apeliacinės instancijos teismo ieškovė prašė išreikalauti įrodymus, galinčius patvirtinti ieškovės teiginius, jog atsakovė traukiasi iš darbo rinkos, perkeldama savo darbuotojus į „Orange Personal“, AB, filialą, o tai reiškia, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt palankaus ieškovei apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.Atsakovė atsiliepimu į ieškovės 2016-09-27 prašymą nurodė, jog ieškovės prašymas nepagrįstas, prašomi išreikalauti įrodymai yra pertekliniai. Pažymėjo, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grįstas tik prielaidomis, todėl atmestinas. Prašo prie bylos pridėti pažymas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos, įrodančias, jog atsakovė neturi įsiskolinimų valstybinėms institucijoms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje taikymo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai išsprendė ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju netaikytina CPK 147 straipsnio 2 dalis, kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme gautas 2016-08-22 kartu su apeliaciniu skundu, civilinė byla nebuvo apeliacinės instancijos teismo žinioje. Civilinė byla pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei UAB „Orange Group Baltic“ Klaipėdos apygardos teisme gauta tik 2016-09-23.CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas prideda ieškovės prašymu išreikalautą įrodymą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštą. Taip pat prideda prie bylos ir atsakovės pateiktas pažymas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi išimtinai įvertinti aplinkybę, ar ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei reikalaudama priteisti 23 000 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovės finansinė būklė yra sunki ir dėl to galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Iš pridėtų prie bylos įrodymų matyti, jog atsakovė šiuo metu neturi įsiskolinimų nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovei nėra iškelta bylų dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų nevykdymo, nėra priimta teismų ar kitų valstybinių institucijų sprendimų?, kuriais būtų konstatuota, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų.Iš prie bylos pridėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto Nr. (7.2E)3E- matyti, jog draudėjas „Orange Personal“, AB, filialas 2016-09-29 turi 76 apdraustuosius. Per laikotarpį nuo 2016-07-09 iki 2016-09-29 Fondo valdybos Vilniaus skyriui draudėjas „Orange Personal“, AB, filialas pateikė 1-SD pranešimus apie 74 apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir 2-SD pranešimą apie 1 apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad šie duomenys nepagrindžia ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių, jog atsakovė ketina nutraukti savo veiklą Lietuvos Respublikoje. Darbuotojų skaičiaus kitimas „Orange Personal“, AB, filiale nėra tiesiogiai susijęs su atsakovės UAB „Orange Group Baltic“ pajamomis ir mokumu. Šie duomenys neįrodo, jog esant galbūt palankiam ieškovei apeliacinės instancijos teismo sprendimui, atsakovė nebus pajėgi įvykdyti teismo sprendimo. Apeliantės argumentai, jog atsakovė gali perleisti turtą tretiesiems asmenims ar bandyti jį nuslėpti, atmestini ir vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė ketintų turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.).Apeliantės teiginį, jog atsakovės blogą turtinę padėtį pagrindžia tai, jog ieškovei nebuvo išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą. Pritartina atsakovės nuomonei, jog ieškovei sudaryta galimybė ginti savo pažeistas teises teikiant ieškinį teismui, kuria ieškovė pasinaudojo, todėl vien tik ieškinio reikalavimo teikimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis atsakovės mokumo problemas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-21 sprendimu ieškinį atmetė. Pažymėtina, jog priimtas teismo sprendimas, nors ir neįsiteisėjęs, a priori neleidžia teigti, kad ieškinys yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.