Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 59-271 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat V. J. teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. J. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-02-10 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. J. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-20 ir 2015-09-30 nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-20 nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžiu skirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Bausmės vykdymo pradžia – 2015-06-27. Bausmės vykdymo pabaiga – 2017-11-27. 1/3 bausmės dalį atliko – 2016-04-16.

Komisija, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2016-11-10 Vilniaus pataisos namuose, 2016-11-10 protokolu Nr. 58-49 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016-11-15 nutarimu Nr. 59-271 nutarė taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2017-11-02, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2017-11-02; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Komisija Nutarime nurodė, kad nuteistasis V. J. svarstomas pakartotinai antrą kartą, Komisijoje buvo svarstytas 2016-06-09, tačiau Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo ir pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti darbą, lankyti AA grupės užsiėmimus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. V. J. pilnai įvykdė Komisijos teikiamas rekomendacijas: tęsia darbą, lankė AA grupės užsiėmimus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. V. J. pirmą kartą nuteistas būdamas 17 metų. Asmuo anksčiau teistas 5 kartus, vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygas pažeidė, du kartus taikytas laisvės apribojimas, vieną kartą sąlygas pažeidė, dabartinius nusikaltimus įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą. Įvykdytiems nusikaltimams nebūdingas nusikaltimų modelis, nuteistasis už padarytus nusikaltimus kaltę prisiima, tačiau linkęs ją minimizuoti. Vieną iš dabartinių nusikaltimų, kaip ir ankstesnius, įvykdė su bendrininkais. Šį kartą, kaip ir anksčiau, nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, suvokia, kad tai yra vienas iš nusikalstamo elgesio faktorių. Taip pat teigia, kad nusikalstamumui įtakos turėjo netinkama draugų kompanija, kurioje buvo draugai su kriminaline praeitimi. Nuteistojo teigimu, šiuo metu su buvusiais bendrininkais ryšiai nutrukę, nebendrauja. Būdamas pataisos namuose, atsiriboja nuo neigiamos įtakos, pasirenka su kuo bendrauti. Teisės pažeidėjas teigia, kad mėgino rūkyti „žolę“ tuo metu, kai gyveno Anglijoje, tačiau nuo 2012 metų neberūko. Vilniaus pataisos namuose narkotikų vartojimo faktų nefiksuota. Teisės pažeidėjas pripažįsta, kad apie metus laiko (2013-2014 m.) turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, tačiau 2015-01-20, būdamas Anglijoje, užsikodavo ir nuo to laiko nebevartoja. Kodas galioja 1 metus, tad išėjęs į laisvę planuoja pakartoti užsikodavimo procedūrą. Vilniaus pataisos namuose alkoholio vartojimo faktų nefiksuota. Vilniaus pataisos namuose lankė anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupę. Nuteistasis tvirtina, kad nusikalsta „pagautas momento“ ir tai dažniausiai pasitaiko susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nusikalsdamas teisės pažeidėjas keletą kartų yra naudojęs smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų. Pokalbio metu paminėjo vieną pykčio protrūkį, kilusį barnyje su partnere. Vilniaus pataisos namuose agresyvaus elgesio nefiksuota. Sugeba atpažinti problemines sritis, susijusias su nusikalstamumu. Supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, įvertina savo veiksmų pasekmes. Lanko psichologinio konsultavimo programas, AA savitarpio pagalbos grupę. Turi realistinius ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, santykių su drauge įteisinimu, nuosavo būsto įsigijimu. Šiems tikslams pasiekti, asmens manymu, pirmiausia reikia atsisakyti alkoholio, mokytis valdyti emocijas. Vilniaus pataisos namuose baigė „Įžanginę“ grupę, skirtą alkoholio vartojimo problemų turintiems asmenims, taip pat baigė pykčio valdymo programą. Socialines situacijas vertina teisingai, keičia požiūrį diskutuojant. Apskritai teisės pažeidėjas supranta ir gerbia įstatymo normas, net jeigu ir sumenkina informaciją kalbėdamas apie nusikaltimus. Diskriminacinių nuostatų nefiksuojama. Vilniaus pataisos namuose laikosi vidaus tvarkos taisyklių, turi paskatinimų už gerą elgesį ir stropų darbą, nors kartą yra pažeidęs bausmės atidėjimo sąlygas. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. V. J. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015-12-18. Nuteistasis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus ir buvo nubaustas. Šiuo metu nuobauda negalioja. Taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriuje vieną kartą buvo skatintas. Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimų nepažeidė, skatintas vieną kartą. Asmuo yra priskirtas paprastajai grupei. Nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2016-03-10 iki 2016-04-21 dalyvavo „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programoje. Taip pat dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, lankė AA susirinkimus. Nuo 2016-07-13 iki 2016-08-24 dalyvavo ir sėkmingai baigė psichologinio konsultavimo programą „Streso ir emocijų valdymas“, o nuo 2016-09-16 iki 2016-10-21 – programą „Bendravimo įgūdžiai ir emocijų valdymas“. Asmuo turi septynių klasių išsilavinimą. Nuteistojo teigimu, vidurinėje mokykloje baigė septynias klases, vėliau mokinosi profesinėje mokykloje, kur įgijo techniko, šaltkalvio bei remontininko specialybes. Šiuo metu nuteistasis mokinasi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo elektra specialybės. Teigia, kad būdamas laisvėje nuolat dirbo. Lietuvoje dirbo statybose, vėliau buvo išvažiavęs į Angliją, kur dirbo oficialiai įvairiose srityse. Šiuo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstaigos valgyklos darbininku, gauna atlyginimą. Nuteistasis pateikė raštą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad V. J. prieš įkalinimą dirbo minėtoje įmonėje, taip pat jis bus priimtas į darbą po paleidimo akmens šlifuotojo-poliruotojo pareigoms. 2016-10-12 pažymoje dėl vykdomųjų raštų Nr. 42-1523(1) nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 2293,56 €, išieškota 251,01 €. Pagal teismo nuosprendį priteistas 42,93 € civilinis ieškinys. Nuteistasis nevedęs, turi tėvus, du brolius, su tėvais ryšius palaiko, teigia, kad broliai gyvena užsienyje, šiuo metu ryšių su jais nepalaiko, bet išėjęs į laisvę planuoja atnaujinti bendravimą, taip pat turi sugyventinę ir du vaikus. Nors ir vieną iš nusikaltimų padarė prieš sugyventinę, nuolat su jais bendrauja, ryšius palaiko laiškais ir skambučiais, lankomas pasimatymuose. Iki suėmimo nuteistasis gyveno su tėvais, kadangi dėl smurto artimoje aplinkoje ikiteisminio tyrimo metu jam buvo apribota teisė matytis su sugyventine. Po paleidimo taip pat planuoja sugrįžti gyventi pas tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini), gautas teigiamas atsakymas. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 57 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 45 balus, sumažinti galimybės nėra, dinaminiai veiksniai – 12 balų, yra galimybė mažinti. Nuo praeito karto nuteistojo rizika sumažėjo 6 balais, buvo 63 balai. Atsižvelgiant į nuteistojo mažėjančią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 57 balus, įvykdytas Komisijos rekomendacijas, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturėjimą, į užimtumą pataisos įstaigoje – turi darbą, du kartus skatintas, pozityvų nusiteikimą taikant intervencines priemones, į motyvaciją keistis ir turimus trumpalaikius ir ilgalaikius planus bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija 6 metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti V. J. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš teismui pateiktos 2016-11-07 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-221 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (57 balai), todėl tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad V. J. Komisijai teikiamas antrą kartą. V. J. anksčiau teistas 5 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, nusikaltimams nebūdingas nusikaltimų modelis. Ankstesnių teistumų metu V. J. vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygas pažeidė, du kartus taikytas laisvės apribojimas, vieną kartą sąlygas pažeidė, dabartinius nusikaltimus įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą, be to, nusikaltimus vykdė su bendrininkais, nusikalsdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės rodo, jog V. J. anksčiau buvo linkęs nusikalsti, pasiduoti draugų su kriminaline praeitimi įtakai, negerbti galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstravo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai, amžius pirmo teistumo metu – 17 metų, piktnaudžiavimas alkoholiu ir impulsyvių, emocingų veiksmų kontrolė, nurodomi kaip vieni iš nuteistajam V. J. būdingų kriminogeninių veiksnių. Tačiau, kita vertus pažymėtina, jog V. J. dėl padarytų nusikaltimų kaltę prisiima, sugeba atpažinti problemines sritis, susijusias su nusikalstamumu. Be to, kaip matyti iš Komisijos Nutarimo ir Socialinio tyrimo išvados, V. J. supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, įvertina savo veiksmų pasekmes, be to, nuteistojo teigimu, šiuo metu su buvusiais bendrininkais ryšiai nutrūkę, nebendrauja, būdamas pataisos namuose atsiriboja nuo neigiamos įtakos, pasirenka su kuo bendrauti, taip pat nuteistasis lanko psichologinio konsultavimo programas, AA savitarpio pagalbos grupę, turi realistinius ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, santykių su drauge įteisinimu, nuosavo būsto įsigijimu, socialines situacijas vertina teisingai, keičia požiūrį diskutuojant, supranta ir gerbia įstatymo nuostatas, net jeigu ir sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimus, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog V. J. anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, daugumą savo nusikalstamų veikų padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir pats V. J. pripažįsta, jog apie metus laiko (2013-2014 m.) turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, suvokia, kad tai buvo vienas iš nusikalstamo elgesio faktorių. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, jog V. J. šiuo metu stengiasi spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, kadangi, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, alkoholio vartojimo faktų pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo, be to, jis Vilniaus pataisos namuose baigė „Įžanginę“ grupę, skirtą alkoholio vartojimo problemų turintiems asmenims, taip pat baigė pykčio valdymo programą, lankė anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupę, išėjęs į laisvę planuoja pakartoti užsikodavimo procedūrą, suvokia, jog ilgalaikiams tikslams pasiekti pirmiausia reikia atsisakyti alkoholio, mokytis valdyti emocijas. Visa tai rodo, jog nagrinėjamu atveju yra matyti V. J. motyvacija keistis.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti V. J. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. J. nuo pat bausmės atlikimo pradžios pakankamai pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, nes buvo baustas tik vieną kartą (būdamas dar Šiaulių tardymo izoliatoriuje), Vilniaus pataisos namuose baustas nebuvo ir šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, taip pat buvo du kartus skatintas už gerą elgesį bei stropų darbą, be to, pažymėtina, kad jis vieną kartą buvo skatintas ir po pirmojo jo svarstymo Komisijoje. Taip pat bausmės atlikimo metu V. J. dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2016-03-10 iki 2016-04-21 dalyvavo „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programoje, taip pat dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, lankė AA susirinkimus. Be to, nuteistasis po pirmojo jo svarstymo Komisijoje pilnai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: tęsia darbą, lankė AA grupės užsiėmimus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose: nuo 2016-07-13 iki 2016-08-24 dalyvavo ir sėkmingai baigė psichologinio konsultavimo programą „Streso ir emocijų valdymas“, o nuo 2016-09-16 iki 2016-10-21 – programą „Bendravimo įgūdžiai ir emocijų valdymas“. Taigi nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu V. J. mokinasi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo elektra specialybės, teigia, kad būdamas laisvėje nuolat dirbo oficialiai įvairiose srityse, turi realistinius ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, pataisos namuose taip pat šiuo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstaigos valgyklos darbininku, gauna atlyginimą, lygtinio paleidimo atveju ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. L. prašymas, kuriame nurodoma, kad prieš įkalinimą V. J. dirbo minėtoje įmonėje, taip pat jis bus priimtas į darbą po paleidimo akmens šlifuotojo-poliruotojo pareigoms. Visa tai rodo, kad V. J. suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą, darbui bei prasmingam užimtumui yra motyvuotas, todėl išėjęs iš pataisos įstaigos sugebės spręsti finansines problemas ir sėkmingai integruotis į visuomenę bei tuo pačiu mažina nuteistojo nusikalstamumo riziką. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis palaiko ryšius su tėvais, su kuriais gyveno iki suėmimo, išėjęs į laisvę planuoja atnaujinti ir bendravimą su broliais, kurie šiuo metu yra užsienyje, taip pat jis turi sugyventinę ir du vaikus, nuolat su jais bendrauja, palaiko ryšius laiškais ir skambučiais, yra lankomas pasimatymuose, be to, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi pas tėvus adresu: (duomenys neskelbtini), yra gautas teigiamas atsakymas dėl gyvenamosios vietos). Šeimos ir artimųjų parama ir palaikymas, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas veikia kaip tolimesnio nusikalstamumo apsauginis veiksnys.

Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 57 balai (pagal OASys metodiką). Tačiau pažymėtina, jog iš šių balų net 45 alai yra statiniai, tai yra nekintantys, todėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika niekuomet nebus žema. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo ankstesnio nuteistojo įvertinimo (per jo pirminį svarstymą) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo 6 balais, buvo 63 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad rizikos balai sumažėjo, nes pasikeitė nuteistojo nuostatos, taip pat jis yra nutraukęs ryšius su ankstesniais bendrininkais. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. J. per paskutinius metus pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, du kartus skatintas, po paskutinio jo svarstymo Komisijoje pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos ir psichokorekcijos programose, turi darbą, pozityvų nusiteikimą taikant intervencines priemones, motyvaciją keistis, trumpalaikius ir ilgalaikius planus. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad V. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad nuteistasis atliko didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Be to, įvertintina ir tai, kad sprendžiant V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga.

Įvertinęs pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad Komisijos Nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, V. J. atitinka BVK nustatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygą, kadangi yra nustatyta matoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, įvertinus visas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 59-271 ir nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant Komisijos pasiūlytas BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2017-11-27; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2017-11-27; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu, teismas,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 59-271 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J..

Nustatyti nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas:

dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos; neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2017-11-27;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2017-11-27.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.