Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. L., J. G., tretieji asmenys R. G., Panevėžio socialinių paslaugų centrui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

8. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. L. ir J. G. yra M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2019 metų birželio mėnesio taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pokyčiai šeimoje nevyksta. Abu tėvai vengia bendravimo su pagalba teikiančiais specialistais. Ir nebendradarbiauja, nepriima pagalbos, o patys negeba tinkamai atliepti vaiko poreikių, minimaliai domisi vaiko gyvenimu, nesirūpina vaiko sveikata, neturi įgūdžių tinkamai rūpintis sūnumi. A. L. nesigydo priklausomybių, nesutinka vykti gydytis į reabilitacinę bendruomene. J. G. neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu nedirba, yra teistas, jam paskirtaas laisvės apribojimas 10 mėnesių su įsipareigojimais.

9. 2022-05-15 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu atsakovams A. L. ir J. G. laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio vaiko M. G. atžvilgiu. 2022-03-21 nutartimi nepilnamečiui M. G. nustatyta nuolatinė globa, nepilnamečio nuolatine globėja paskirta R. G., nustatant nepilnamečio gyvenamąją vietą globėjos gyvenamoje vietoje. M. G. lėšų ir turto administratore paskiriant R. G..

10. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

11. Kaip matyti, ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuomonę, jog tėvų valdžią tikslinga neterminuotai apriboti atsakovams A. L. ir J. G. mažamečio vaiko M. G. atžvilgiu.

12. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 str. tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Konkrečioje byloje dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjant įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, būtina atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui).

13. Taigi, kaip jau minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.). Byloje nustatyta, ir atsakovai savarankiškai negali rūpintis ir sudaryti tinkamas gyvenimo, auklėjimo bei mokymosi sąlygas sūnui neturi galimybių, todėl manytina, kad mažamečio vaiko M. G. globėja yra pajėgi ir toliau užtikrinti sveikas ir saugias, stabilias gyvenimo ir ugdymo sąlygas.

14. Vaiko išlaikymo klausimas nespręstinas, nes vaiko išlaikymo klausimas iš J. G. išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, iš A. L. Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu.

15. Panevėžio apylinkės teismo 2022-03-21 nutartimi M. G. nustatyta nuolatinė globa, globėju ir turto administratoriumi paskirta jo senelė R. G.. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad R. G. paskyrimas M. G. globėju neatitiktų globotinio interesų, todėl M. G. nustatyta globa lieka nepakeista, jo globėju paliekant R. G. (CPK 3 straipsnio 1 dalis ir 7 dalis, 185 straipsnis, 502 straipsnis).

16. Remiantis CPK 88, 93, 96 str., ieškinį patenkinus, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas tiektinas atsakovės turtinių pareigų vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis.

17. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

18. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista.

19. Atsakovė A. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2022-11-21 sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

20. Atsakovas J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2022-11-21 sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismo sprendimu neterminuotai apribojus tėvų valdžią A. L. ir J. G. jų sūnaus M. G. atžvilgiu, Panevėžio apylinkės teismo 2021-03-21 nutartimi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta nuolatinė globa globėjos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinėje gyvenamoje vietoje, nekeisti. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.