- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-1157-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Dalė Burdulienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- K. L.
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 121.5, 110.1.
NUTARTIS
2011 m. gegužės 4 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. L. ir atsakovės K. L. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5789-887/2011 pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovei K. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. L. pateikė ieškinį atsakovei K. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sąlygų pakeitimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų D. L., gim. (duomenys neskelbtini), , ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), , gyvenamąją vietą su ieškovu.
Prašymą motyvavo tuo, jog atsakovės šeimoje prieš vaikus smurtaujama, vyresnysis sūnus Dovydas nuo 2011-02-14 gyvena su ieškovu ir kategoriškai atsisako gyventi su motina, nes bijo. Vaikais tinkamai nesirūpinama. Ieškovas gali tinkamai pasirūpinti vaikais, gyvena motinai priklausančiame vieno kambario bute su visais patogumais, dirba nuo 08.00 val. iki 13.30 val. bei mokosi VDU, paskaitas lanko nuo 18.00 val. iki 21.00 val. Sūnaus priežiūrą gali užtikrinti samdydamas auklę, taip pat atsakovės motina gali prižiūrėti anūkus ieškovo namuose arba vaikus galės nuvežti pas atsakovės motiną. Turi pakankamai pajamų vaikams išlaikyti.
Atsiliepimas
Atsakovė K. L. prašė netenkinti ieškovo prašymo. Nurodė, kad su ieškovu išsiskyrė, nes jis naudojo smurtą tiek prieš atsakovę, tiek prieš vaikus, dažnai vartojo alkoholį. Mano, kad ieškovas nori atimti iš atsakovės vaikus ir turtą. Vaikų santykiai su atsakovės sugyventiniu yra geri. Ieškovas dėl savo užimtumo negali užtikrinti tinkamos sūnaus Dovydo priežiūros. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas iš esmės būtų ieškinio patenkinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją nepilnamečio D. L., gim. 1998-11-24, gyvenamąją vietą su ieškovu iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas, įpareigojo ieškovą užtikrinti sūnui D. L. psichologo pagalbą. Prašymo dėl laikinosios gyvenamosios nepilnamečio sūnaus M. L., gim. 2007-07-20, vietos nustatymo su ieškovu netenkino. Teismas pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kontroliuoti, ar ieškovas užtikrina visapusišką ir pilnavertę sūnaus priežiūrą, tinkamą ugdymą bei auklėjimą.
Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, būtina atsižvelgti ir į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę ypatingai konfliktiški santykiai, šalys tarpusavyje konfliktuoja dėl bendravimo su vaikais, nors teismas yra nustatęs bendravimo su vaikais tvarką šalių susitarimu. Teismas nurodė, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių smurto naudojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu faktą, o liudytojų parodymais dėl jų prieštaringumo vadovautis nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad ieškovo namuose yra sudarytos visos sąlygos vaikui augti, leisti D. L. pagyventi pas tėvą iki teismo sprendimo priėmimo rekomendavo Vaikų teisių apsaugos skyrius, sūnus taip pat išreiškė nuomonę, jog jam pas tėvą gyventi geriau. Teismas sprendė, jog tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai, iki bus išspręstas šalių ginčas, šalių nepilnamečio sūnaus Dovydo gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Teismo manymu, ieškovas turi sąlygas tinkamai rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, suteikdamas vaikui saugią ir stabilią aplinką, kurioje jis gali mokytis ir pilnavertiškai socializuotis. Nėra duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės darys vaikui socialinę, psichologinę žalą ar kels emocinius išgyvenimus, todėl nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos keitimas, vaikui šiuo metu nenorint grįžti į atsakovės namus, būtų ne tik netikslingas, bet gali padaryti didelę žalą nepilnamečio interesams. Teismas nurodė, kad prašymas nustatyti nepilnamečio sūnaus M. L., gim. 2007-07-20, gyvenamąją vietą su ieškovu negali būti tenkinamas atsižvelgiant į vaiko amžių. Teismui nepateikta duomenų, jog atsakovė sūnumi Mantvydu rūpintųsi netinkamai, be to, ginčas kilęs dėl sūnaus Dovydo laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas N. L. prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų D. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini),, gyvenamąją vietą su tėvu bei sustabdyti lėšų vaikų išlaikymui mokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo byloje. Nurodė šiuos motyvus:
1) teismas teigdamas, kad faktai dėl smurto nepasitvirtino, ignoravo psichiatro išvadą, kurioje teigiama, kad vaikui būtina keisti aplinką dėl nuolat patiriamo psichologinio smurto. Teismas nevertino ieškinyje nurodyto fakto dėl O. V. pareiškimo Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariatui dėl K. L. smurto prieš ją (savo motiną), nepasidomėjo ikiteisminio tyrimo dėl smurto prieš sūnų eiga;
2) teismas nevertino O. V. liudijimo, kuriame teigiama, kad atsakovė naudoja prieš ją smurtą bei matė, kaip mušė sūnų Mantvydą, atsakovės draugas Tomas muša ir ją, ir jaunesnįjį jos anūką Mantvydą. Teismas tik aptarė liudytojų parodymus ir vertindamas juos kaip prieštaringus, nenurodė, kodėl jie prieštaringi;
3) ieškovas sugebėjo pasirūpinti savo jaunesniuoju sūnumi būdamas vaiko auginimo atostogose;
Žemesnės instancijos teismas
4) teismas turėjo laikinai sustabdyti ir lėšų vaikų išlaikymui mokėjimą, nustatytą ankstesniu teismo sprendimu c. b. Nr. 2-15693-364/2009, iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė K. L. prašė teismo nutarties dalį, kuria D. L. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bylos išnagrinėjimo iš esmės netenkinti. Nurodė šiuos motyvus:
1) iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo nepilnamečiams vaikams Dovydui ir Mantvydui nebuvo draudžiama matysis su ieškovu bei kitais giminaičiais;
2) teismas pažeidė vaiko interesų pirmumo principą. Teismas dėl tinkamesnio sūnaus Dovydo auklėjimo tikslo pirmenybę teikdamas ieškovui pažeidė CK 3.3 str. Teismas turėjo visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, o ne teikti pirmumą tik kai kurioms iš jų. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir kas geriausiai atitinka vaiko interesus, svarbesni tėvų gyvenimo kokybiniai, o ne kiekybiniai rodikliai;
3) teismo išvada, kad ieškovas turi sąlygas tinkamai rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, ir todėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos keitimas, vaikui nenorint šiuo metu grįžti į atsakovės namus, būtų ne tik netikslingas, bet ir gali padaryti didelę žalą nepilnamečio interesams, pažeidžia CK 3.174 str. 2 d. Priešingai negu nurodė teismas, Dovydo interesai, jeigu jis gyventų su atsakove, būtų ne pažeisti, o apsaugoti. Kadangi vaikas turi rimtų regėjimo sutrikimų ir pats dar nesuvokia, kad jam būtina saugotis, lankyti plaukiojimo pamokas ir minimaliai laiko praleisti prie televizoriaus bei kompiuterio, teismo išvada, kad ieškovas turi tinkamas sąlygas rūpintis nepilnamečiu, yra nelogiška. Ieškovas ne tik dirba, bet ir mokosi, jo diena iki vėlaus vakaro yra užimta. Dovydo dienotvarkės nekontroliavimas gali sukelti skaudžias pasekmes – aklumą. Būtina prižiūrėti, ar vaikas lanko baseiną, kartu su juo lankytis pas akių gydytoją. Ieškovas tokių galimybių neturi;
4) teismas netinkamai vadovavosi nepilnamečio Dovydo noru gyventu su ieškovu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo leidimas sūnui elgtis pagal savo norus, Dovydui yra labiau priimtinas negu griežta priežiūra. Teismų praktikoje vaiko noras gyventi su kuriuo nors iš tėvų nėra suabsoliutinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujančio byloje asmens prašymu, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas netikrina ieškinio ar prašymo pagrįstumo, laikinąsias apsaugos priemones taiko vadovaudamasis ieškovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis.CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl kilę ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Spręsdamas klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, šiuo atveju dėl gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi atsižvelgti į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat į tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi.
Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, pirmosios instancijos teismas nustatė vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaikų auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaikų ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas bei kitas turinčias reikšmę aplinkybes. Kolegija konstatuoja, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, kad skundžiama nutartis pažeidžia vaikų teises bei interesus, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atmestinas šalių motyvas, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino duomenis iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina, kad D. L. tikslinga šiuo metu keisti aplinką (b. l. 6), išvadą duodančios institucijos Kauno m. VTAS rekomendaciją, kuri patvirtina, jog tikslinga leisti pagyventi D. L. su tėvu, šalių paaiškinimą, kuris patvirtina, jog šalys konfliktuoja tarpusavyje ir tai tiesiogiai įtakoja vaikų elgesį, daro psichologinę žalą, neužtikrina vaikams saugios ir stabilios aplinkos. Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad sūnaus Dovydo elgesį ir sveikatos būklę neigiamai veikia vien tas faktas, jog sūnus gyvena su tėvu, nes tai prieštarauja anksčiau paminėtiems įrodymams, kurie, kaip nustatyta, suponuoja išvadą, kad didžiausia žalą vaikų interesams daro konfliktiški tėvų santykiai. Tad negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad sugrįžus sūnui Dovydui gyventi pas apeliantę, žala vaiko interesams sumažėtų vien dėl to, kad vaikas gyventų pas motiną, nors pats vaikas su tuo nesutinka. Dėl to atmestinas apeliantės motyvas, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė vaiko interesų pirmumo principą, nes tokioms išvadoms padaryti nepateikta jokių objektyvių įrodymų. Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad ieškovas netinkamai rūpinasi sūnaus Dovydo sveikata ir priežiūra, dėl to vaikas gali netekti regėjimo, nes tokių įrodymų byloje nepateikta. Pažymos iš Kauno Centro sporto mokyklos ir Kauno rajono Garliavos kultūros centro patvirtina, kad D. L. lankė treniruotės ir repeticijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad šių užsiėmimų nelankymas gali sukelti vaikui rimtą sveikatos problemą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Dovydas nenori lankyti būrelių, tad negalima visą atsakomybę dėl būrelių nelankymo perkelti tik vienam iš tėvų, nes turi būti atsižvelgta ir į vaiko norą, jo suinteresuotumą praleisti laisvalaikį būtent tuose būreliuose, kuriuos pataria lankyti vaiko tėvai. Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad tinkama yra atsakovės griežta priežiūra sūnaus Dovydo atžvilgiu, o ne tolerancija vaiką poreikiams ir vaiko pasirinkimo teisei lavinti savo gebėjimus kitais būdais. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad dėl atsakovės ir jos draugo vartojamo smurto sūnus Mantvydas gyvendamas su motina liko pavojuje, ir tai nustatyta liudytojos O. V. parodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės ir liudytojos O. V. santykiai yra blogi. Liudytojos O. V. parodymai dėl atsakovės draugo naudojamo fizinio smurto vaikų atžvilgiu nėra nuoseklūs ir prieštarauja šalių sūnaus Dovydo paaiškinimui, kuris yra surašytas medicininiuose dokumentuose (b. l. 6). Vaikas paaiškino, kad mamos draugas jį erziną, grasina, tačiau fizinio smurto nevartoja. Tokius pat paaiškinimus teismo posėdyje taip pat davė Kauno m. VTAS atstovė (b. l. 22). Todėl teisėjų kolegija nesivadovauja liudytojos O. V. paaiškinimu byloje ir laiko neįrodytu smurto vartojimo tiek pačios atsakovės, tiek jos draugo sūnaus Mantvydo atžvilgiu. Kad sūnui Dovydui atsakovė taikė bausmės, tarp jų ir fizines, atsakovė neginčijo, tai patvirtino ir pats vaikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi priemonių apsaugoti vaiko interesus ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasidomėti liudytojos O. V. pareiškimais rašytais VPK dėl muštynių tarp liudytojos ir atsakovės, nes liudytojos ir atsakovės bendravimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ieškovas negalės tinkamai pasirūpinti sūnumi Mantvydu. Tai, kad apeliantas rūpinosi vaiku būdamas vaiko auginimo atostogose, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantas ir šiuo metu turi pakankamai laiko ir galimybių rūpintis 2 vaikais. Nes, kaip nustatyta byloje, apeliantas šiuo metu dirba ir mokosi, be to, byloje nėra įrodymų, kad sūnaus Mantvydo gyvenamoji vieta turi būti laikinai nustatyta su ieškovu. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į vaiko amžių (gim. 2007-07-20) ir pateiktus byloje įrodymus, teismas neturi pagrindo laikinai nustatyti sūnaus Mantvydo gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog sūnumi Mantvydu atsakovė rūpinasi netinkamai, šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pagrįstos, todėl apelianto motyvas dėl netinkamai taikytos laikinosios apsaugos priemonės atmestinas kaip neįrodytas. Atmetus atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apelianto prašymas dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo netenkintinas.
Esant tokioms aplinkybėms teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 328 str.), atskirieji skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties nekeisti.