Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarko išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadove (direktore), per nustatytą laikotarpį (už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento, kai turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu A. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, taip pat raštu išaiškintos jos teisės bei pasiūlyta savo poziciją išdėstyti raštu, siekiant bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl Covid-19 situacijos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikta prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Institucija pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nedalyvaus administracinio nusižengimo bylos teismo posėdžiuose. Palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes. Informuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2020 m. gruodžio 9 d. Prašo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti baudą, ne mažesnę nei numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Be administracinės atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo bei institucijos paaiškinimo, nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, registrų centro išplėstiniu išrašu su istorija, išrašu apie asmens darbovietę, VĮ Registrų centras svetainės išrašu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus ir kitais dokumentais.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. spalio 08 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (vadove) A. Z. paskirta nuo 2008 m. lapkričio 18 d. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m. nepateikti.

Iš Sodros išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad A. Z. įmonėje dirba nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki šios dienos.

Iš VĮ Registrų centro internetinės svetainės atspausdinto išrašo, pateikto administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Z., matyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Juridinių asmenų registrui pateiktas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2019 metus.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Analogiškos nuostatos numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. Z. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki šios dienos būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove (direktore) ir nesant jokių duomenų apie jos įgaliojimų pabaigą, turėjo pareigą laiku ir tinkamai pateikti duomenis Registro tvarkytojui, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų ir nedėjo pastangų tuo pasirūpinti. Nors nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. šalies mastu paskelbtas karantinas, tačiau tai neturėjo realiai daryti įtakos metinės ataskaitos nepateikimui, kadangi ją galima buvo pateikti Registro tvarkytojui ir elektroniniu būdu, kas ir buvo padaryta 2020 m. gruodžio 9 d. kaip matyti iš administracinės atsakomybėn traukiamo asmens pateikto išrašo. Taigi A. Z. kaip bendrovės vadovė įstatymų nustatyta tvarka privalėjo pateikti metinius finansinių ataskaitų rinkinius ir akivaizdu, kad situacija susiklostė dėl pačios bendrovės vadovės kaltės ir aplaidumo. Taip pat matyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d., t.y. pavėluotai Juridinių asmenų registrui pateiktas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2019 metus, tačiau šios nurodytos aplinkybės A. Z. atsakomybės nešalina.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad bendrovės finansinė ataskaita turi atitikti apskaitos standartus, tačiau nesant galimybės to užtikrinti vis tiek būtina pateikti šią ataskaitą, atitinkamus nukrypimus paaiškinant aiškinamajame rašte. Vien ta aplinkybė, kad įmonė negali pateikti tikslių duomenų, neatleidžia jos nuo pareigos teikti kuo tikslesnę finansinę ataskaitą, atitinkamus trūkumus nurodant aiškinamajame rašte. Priešingas šių normų aiškinimas užkirstų Registrų tvarkytojui turėti aktualius bendrovės duomenis bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, administracinėn atsakomybėn traukiama A. Z., būdama įmonės vadove turėjo domėtis kaip yra tvarkoma jo vadovaujamos įmonės buhalterinė apskaita, atsiradus nesklandumams, imtis aktyvių veiksmų situacijai taisyti. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, jog A. Z. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo pateikti Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., bet to nepadarė ir taip pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 , 120, 123 ir 127 punktų nuostatas. Jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

A. Z. atsakomybę lengvinanti atsakomybė ta, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą bei gailisi dėl to, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybėn traukiamas asmuo prašo skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ir skirti įspėjimą. Nurodo, kad įmonė veikia ne vienerius metus, tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, ataskaitos nepateikimą lėmė šalies mastu paskelbtas karantinas, negavo priminimo apie nepateiktą ataskaitą. Tačiau vien šie duomenys nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad minimali įstatymo nustatyta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda būtų aiškiai neteisinga ir neprotinga. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju įspėjimo, kaip prašoma, skyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinės nuobaudos priemonės paskirtis, nesant išskirtinių aplinkybių, įpareigoja pažeidėją sankcijos ribose atsakyti už savo neatsakingą elgesį. Išskirtinių aplinkybių byloje teismas nenustatė, juo labiau, dėl tos pačios priežasties, t. y. dėl šalies mastu paskelbto karantino, kurį administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo nepateikęs ataskaitos, ją pateikia vis dar neišnykus tai pačiai priežasčiai, tai yra ataskaitą pateikia kai Lietuvos Respublikos teritorijoje iš naujo nuo 2020 m. lapkričio 7 d. vėl buvo paskelbtas karantinas. ANK 223 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo 200 eurų iki 3000 eurų, taigi minimalios baudos paskyrimas A. Z. atitinka bylos aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), ir paskirti jai 200 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.