- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- A20.-245-1129/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00230-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris, Audra Luka
garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. K.,
užsieniečiams I. S. R. A.-A., A. S. A. A. A. ir S. A. A. A., jų įgaliotai atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsienietės I. S. R. A.-A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas užsienietės I. S. R. A.-A. (toliau – pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl I. S. R. A.-A. laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę - I. S. R. A.-A. apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Paulius Vinkleris skunde nurodo, kad 2022 m. vasario 22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad užsienietė nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais bei neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Užsienietė su sprendimu dalyje dėl jos apgyvendinimo sąlygų nesutinka. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (UTPĮ 115 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjai gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatant judėjimo apribojimų, nes pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, ji bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti užsienietę Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti. Prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl I. S. R. A.-A. laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – I. S. R. A.-A. apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja su savo šeima (sutuoktiniu A. A. A. A., ILTU kodas (duomenys neskelbtini), sūnumi A. S. A. A. A., ILTU kodas (duomenys neskelbtini), ir dukterimi S. A. A. A., ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administracinis teismui, kuris priėmė sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – sutrumpino pareiškėjui nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą pareiškėjai apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą prašymą dėl prieglobsčio išnagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas vykdydamas apeliacinės instancijos sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir 2022 m. kovo 18 d. priėmė naują sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas dar nėra apskųstas, todėl Migracijos departamento sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Pareiškėja ir jos šeima MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugsėjo 23 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymima, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjai j Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius juos išvykti iš Irako yra bendro pobūdžio, neišsamus. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, atsakinėjo trumpai, nepraplėsdama pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais. Pareiškėja net negalėjo įvardinti kas grasino jos sutuoktiniui. Išsamiau apie grasinimus paprašius papasakoti, ji negalėjo pateikti konkretesnių detalių argumentuodama tuo, jog jai ne visos aplinkybės yra žinomos, kadangi grasinimo susilaukė tik sutuoktinis. Pareiškėjai piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje, dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį nenustatyta. Pareiškėja skunde nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti kartu su šeima, nesuteikiant teisės jai ir kitiems jos šeimos nariams laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjos kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėja su šeima gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją kartu su šeima laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas sprendimas priimtas, tinkamai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, atlikus išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste, todėl šis sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. S. R. A.-A. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, pakeisti Migracijos departamento sprendimą dalyje, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad, esant reikalui, galėtų išsinuomoti butą ir jame gyventi kartu su šeima. Šiuo metu jų gyvenimo sąlygos yra labai geros, gauna piniginių lėšų, kurias išleidžia parduotuvėje. Kartu su šeima gyvena vasarnamio tipo namelyje ir nors gyvenamosios vietos teritorijoje gali laisvai judėti, tačiau jų šeimai ten yra per mažai vietos, visi jaučiasi kaip kalėjime, nes vaikai nori išeiti ir pajusti laisvę. Vaikai eina į mokyklą, bet toje teritorijoje jaučiasi nejaukiai. Lietuvoje jie ieško saugumo ir galimybės vaikams mokytis, todėl, jei nebus suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nežino, ką reikės daryti. Jos ir šeimos narių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo yra atmesti, tačiau sprendimus ketina skųsti.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, pakeisti Migracijos departamento sprendimą ir pareiškėjai bei jos šeimai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikyti apribojimai varžo jos ir jos šeimos laisvę, kadangi jie yra izoliuoti vienoje vietoje. Netinkamos gyvenimo sąlygos daro žalą visai šeimai, o ypač vaikams ir jų fizinei bei psichinei būklei. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir jos šeima nekelia pavojaus valstybės saugumui, Lietuvoje jaučiasi saugiai ir neketina išvykti, turėtų būti sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos.
Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Neteisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką, pareiškėjai sukelia nelegalios migracijos grėsmę, o prieglobsčio prašymus pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Priimtas sprendimas nėra asmenų sulaikymas, ši priemonė yra reikalinga tam, kad būtų kontroliuojamas jų buvimas Lietuvoje iki bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietė, prisistačiusi Irako Respublikos pilietė I. S. R. A.-A., su savo šeima neteisėtai atvyko į Lietuvą, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietė buvo užregistruota 2021 m. rugsėjo 23 d. Užsienietė kartu su šeima pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. 2022 m. vasario 22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti I. S. R. A.-A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymima, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų tarnautojais, vengia išsamiai bei tiksliai atsakyti į klausimus, susijusius su pareiškėjos nurodytais įvykiais apie tariamus grasinimus jos sutuoktinio atžvilgiu, paskatinusiais ją ir jos šeimą išvykti iš Irako. Pareiškėja I. S. R. A.-A. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Migracijos departamento sprendimas priimtas nustačius, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas, todėl paminėtos aplinkybės pagrįstai pagrindžia prielaidą, kad pareiškėja su šeima, sulaukę galutinio sprendimo dėl atsisakymo jai ir jos šeimos nariams suteikti prieglobstį, gali pasislėpti kitose užsienio šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos sutuoktinio A. A. A. A. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja 2022 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos sutuoktinio skundą dėl Migracijos departamento priimto sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta apgyvendinti pareiškėjos sutuoktinį, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pažymėtina, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos ir jos šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėja ir jos šeimos nariai apskundė Vilniaus apygardos administracinis teismui, kuris priėmė sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – sutrumpino pareiškėjui nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą pareiškėja apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą prašymą dėl prieglobsčio išnagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas vykdydamas apeliacinės instancijos sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir 2022 m. kovo 18 d. priėmė naują sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei pareiškėja nei jos šeimos nariai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, pareiškėja su savo šeima iš savo kilmės valstybės į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, nusprendė į Lietuvą atvykti ne pagal nustatytą tvarką, kas teismui sudaro pagrindą manyti, jog prieglobsčio gavimas nebuvo ir nėra pareiškėjos bei jos šeimos pagrindinis tikslas, todėl egzistuoja tikimybė, jog apgyvendinus pareiškėją VSAT ir netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų eliminuota rizika, jog pareiškėja kartu su šeima gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Nagrinėjamuoju atveju Migracijos departamentas priėmė 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytoją įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymas imperatyviai nurodo kokių veiksmų imasi Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, t. y., kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, šiuo atveju Migracijos departamentas tokį sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai. Toks apgyvendinimas nėra sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta UTPĮ 113 ir 115 straipsniuose – sulaikymas ir alternatyvios sulaikymui priemonės yra taikomos tik nustačius UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytus sulaikymo pagrindus ir dėl šių priemonių taikymo į teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad prieglobsčio prašytoja kartu su savo šeima gyvena atskirame name, jie turi galimybę laisvai judėti gyvenamosios vietos teritorijoje, apsipirkti parduotuvėje. Nors pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai ir jos šeimai pritaikyti apribojimai varžo jų laisvę, kadangi jie yra izoliuoti vienoje vietoje, o netinkamos gyvenimo sąlygos daro žalą, tačiau pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog jų gyvenimo sąlygos yra labai geros. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog taikomi apribojimai pažeidžia jų teises, susijusias su materialiniu ir buitiniu aprūpinimu – pareiškėja patvirtino, kad jų šeimai yra skiriamos piniginės lėšos, jie turi galimybę apsipirkti ir tokiu būdu patenkinti savo poreikius. Byloje taip pat nėra duomenų, jog būtų pažeidžiamos jų teisės, susijusios su draudimų ir apribojimų taikymu, pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų užimtumo organizavimu – pareiškėjos nepilnamečiams vaikams yra sudarytos galimybės mokytis. Vien pareiškėjos ir jos atstovės nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą, nepaneigia fakto, kad jos ir jos šeimos narių teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjams netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, pareiškėjos ir jos šeimos narių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti bei nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl laikino apgyvendinimo. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja ir jos šeimos nariai Pabėgėlių priėmimo centre laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti vaikų socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jų teisės. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl I. S. R. A.-A. judėjimo laisvės apribojimo Lietuvos Respublikoje, taikant jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, teisinio pagrindo nėra.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. S. R. A.-A. laikino apgyvendinimo UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, taikant jai judėjimo laisvės apribojimus 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos priimtas teisėtai ir pagrįstai, tinkamai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl skundas atmestinas, o 2022 m. vasario 22 d. sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 117 straipsniu, 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti užsienietės I. S. R. A.-A. įgalioto atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.