Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rekonstrukcijos techninį projektą, atliktą pagal sutarties sąlygas. Kartu su minėtu aktu Atsakovas

perdavė ieškovui dokumentų rinkinius, kurie bendrai buvo pavadinti „Techninis projektas“. Po atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pateikimo (kuris buvo pateiktas šešiais

mėnesiais vėliau nei turėjo būti baigti vykdyti visi sutartyje numatyti darbai) atsakovas nustojo vykdyti bet kokias savo pareigas pagal sutartį ir nesuderino techninio projekto su kompetentingomis institucijomis bei negavo leidimo statybos darbams pagal jį. Sutarties 1.4 punkte buvo nurodyta, jog projektavimo ir projektų derinimo darbai

atliekami, vadovaujantis LR galiojančiomis statybos ir projektavimo normomis ir taisyklėmis ir

projektavimo sąlygų sąvadu. Projektuotojas, šiuo atveju atsakovas, rengdamas techninį

projektą privalėjo užtikrinti, kad jis būtų parengtas pagal galiojančius įstatymus, numatančius

statybos ir projektavimo darbų reikalavimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodoma, jog „Statinio projektas rengiamas vadovaujantis (...) privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi. Be minėto įstatymo, Techninio projekto rengimą bei jį sudarančių dokumentų sudėtį nustato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D 1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" (toliau vadinama - STR Statinio projektavimas) nuostatos. Minėto reglamento 6.9 punkte nurodoma, jog statinio techninis projektas yra projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, be to, šio reglamento 7 punkte yra nurodoma, jog statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo data. Statinio projektavimo sąlygų sąvado sąvoka pateikiama STR „Statinio

projektavimas“ 8.5 punkte. Jame nurodoma, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadas, tai

savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų bendrasis dokumentas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 5.1 punkte pateikiamas statinio projektavimo sąlygų sąvoka, pagal kurią statinio projektavimo sąlygos yra privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: (...) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųm patalpų paskirties keitimo reikalavimai; (...); kiti įstatymų nustatyti reikalavimai. Atitinkamai to paties reglamento 15 punktas nustato, kad Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Ieškovas daro išvadą, jog neturint statinio projektavimo sąlygų sąvado, jokie projektavimo darbai

apskritai negali būti vykdomi ir joks projektas negali būti ruošiamas, kadangi statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra privalomas dokumentas, kuriuo nustatomi esminiai būsimos statybos reikalavimai bei normatyvai, susiję su elektros energijos pajungimu, nuotekų šalinimu, vandens tiekimu, reikalavimai dėl kompensacijų, keliai ir prieigos prie statinio, sklypo, mašinų stovėjimo aikštelės ir kt. Be to, projektavimo sąlygų sąvadas turi būti pateiktas gaunant leidimą statybai, todėl jo neturint leidimo statybai gauti yra objektyviai neįmanoma. Šiuo atveju turėjo būti vykdoma daugiabučio namo patalpų rekonstrukcija, t.y. rekonstruojamas statinys, todėl vadovaujantis 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" 29.2 punktu projektavimo sąlygų sąvadas buvo būtinas. Šią išvadą taip pat patvirtina STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" nuostatos. Minėtas reglamentas nustato Statinio projekto sudėtį, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų sudėtį, statinio projekto rengimo tvarką. Reglamento 8 punkte nurodomi dokumentai, kurie privalomai turi būti parengtame projekte, atitinkamai 8.5 papunktyje kaip privalomas dokumentas nurodomas statinio projektavimo sąlygų sąvadas. Reglamento 3 punkte yra numatyti atvejai, kai reglamentas yra netaikomas. Kadangi tarp paminėtų atvejų daugiabučio statinio rekonstrukcijos darbai nėra prilyginami ir/arba neatitinka minėtame punkte numatytų atvejų, ieškovas daro išvadą, kad statinio rekonstrukcijai reglamentas yra taikomas. Iš to seka, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas, rengiant statinio rekonstrukcijos techninį projektą, yra privalomas. Todėl atsakovas, siekdamas tinkamai įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir paruošti techninį projektą, privalėjo jį ruošti vadovaujantis statinio projektavimo sąlygų sąvadu, kuris privalomai turėjo būti įtrauktas į techninį projektą, kaip privalomasis jo dokumentas. Šiuo atveju ypatingai svarbu tai, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadas niekada iš Vilniaus miesto savivaldybės išimtas nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina pridėtas UAB ,,Telekonta" 2009 m. balandžio 6 d. raštas Vilniaus miesto savivaldybei bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 24 d. atsakymas. Tad atsakovas darbus atlikinėjo neturėdamas statinio projektavimo sąlygų sąvado, be kurio darbai net negalėjo būti pradėti. LR CK 6.217 str. 1 d. yra nurodoma, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kaip jau buvo minėta, atsakovas per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo privalėjo atlikti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais statybų teisinius santykius, bei statinio projektavimo sąlygų sąvadu paruošti pilną techninį projektą, jį suderinti su kompetentingomis institucijomis ir jo pagrindu gauti statybos leidimą. Minėtų pareigų atsakovas neįvykdė: neparuošė techninio projekto, vadovaujantis sutarties bei įstatymų reikalavimais, kadangi projektą rengė neturėdamas pradinio ir esminio projektavimui dokumento - statinio projektavimo sąlygų sąvado. Atsižvelgiant į tai, visi atsakovo ieškovui perduoti dokumentai, pavadinti techniniu projektu, vadovaujantis galiojančiais statybų reglamentais bei statybų įstatymu, tokiais negali būti laikomi. Todėl atsakovas neįvykdė esminės sutartimi prisiimtos pareigos, kurios neįvykdžius visų kitų su sutartyje nurodyto pastato statybomis susijusių procesų apskritai neįmanoma vykdyti. Antra, atsakovas praleido visus savo įsipareigojimų vykdymo terminus ir net dokumentus, kuriuos nepagrįstai pavadino techniniu projektu, perdavė ieškovui šešiais mėnesiais vėliau, nei turėjo būti baigti apskritai visi sutartyje numatyti darbai. Trečia, atsakovas svarbiausių sutartyje numatytų įsipareigojimų, susijusių su techninio projekto derinimu bei statybos leidimo gavimu, apskritai nepradėjo vykdyti. Papildomai ieškovas atkreipė dėmesį į tai, jog nors statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikti buvo ieškovo pareiga, vadovaujantis sutarties 2.2 punktu, tačiau atsakovas, veikdamas kaip projektavimo darbų profesionalas ir žinodamas, kad be šio dokumento negali pradėti dirbti, nei karto nepareikalavo iš atsakovo minėto sąvado ir vykdė visus projektavimo darbus neturėdamas tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo bei iš esmės pažeisdamas statybas bei projektavimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus. Atsakovas vadovaudamasis sutarties šalių bendradarbiavimo principu privalėjo pareikalauti iš ieškovo, kad pastarasis pateiktų būtinus Sutarčiai vykdyti dokumentus, o jam nepateikus, privalėjo vadovaudamasis CK 6.660 str. ir CK 6.661 str. sustabdyti darbų vykdymą, iki kol reikiami dokumentai bus pateikti. Atsakovas nepaprašė ieškovo būtinų dokumentų ir visiškai nepaisydamas imperatyvių statybų teisinus santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatų reikalavimų pradėjo vykdyti darbus, kurių neturėjo teisės ir negalėjo vykdyti, todėl laiko, jog sąmoningai prisiėmė sau sutarties neįvykdymo riziką. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina atsakovo ieškovui 2008 m. kovo 19 d. pateiktas pranešimas, kuriame atsakovas patvirtina, jog ieškovas jam sąlygų sąvado nepateikė. Vis dėlto priešingai nei yra nurodoma minėtame pranešime, projektavimo sąlygų sąvadas yra būtinas ne statybos leidimo gavimo stadijoje, o pačioje pirminėje projekto rengimo stadijoje, todėl darbai pagal sutartį atsakovo apskritai negalėjo būti pradėti vykdyti jo neturint, o atsakovo pateiktas neva techninis projektas apskritai nelaikytinas sutarties vykdymu, kadangi neatitinka esminių sutarties bei įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. yra imperatyviai nustatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atitinkamai minėto straipsnio 2 d. nurodoma, jog jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Ieškovas mano, jog atsakovas, veikdamas kaip profesionalas projektavimo srityje, privalėjo žinoti kokių dokumentų reikia, siekiant tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, apie atitinkamų dokumentų būtinumą pranešti ieškovui bei prašyti jo pateikti trūkstamus bei ieškovo turimus dokumentus, t.y. bendradarbiauti su ieškovu vykdant sutartį. Nepaisant to, atsakovas šios savo pareigos ne tik nevykdė tinkamai, tačiau ir elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ieškovo atžvilgiu. Atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo neva perdavė tinkamai parengtą techninį projektą, nors vadovaujantis aukščiau šiame ieškinyje nurodytais STR ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimais, tokie dokumentai apskritai nelaikyti projektu, nes yra parengti negavus statinio projektavimo sąlygų sąvado. Ieškovas daro išvadą, jog atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apskritai neįvykdė bei iš esmės pažeidė fundamentalius Sutarčių vykdymo principus, įtvirtintus CK 6.38 str., CK 6.158 str. 1 d. ir CK 6.200 str., ir tokiu būdu padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl ko ieškovas vadovaudamasis CK 6.217 str. turi teisę nutraukti sudarytą sutartį ir to prašo padaryti teismą. Be to, 2007 m. kovo 29 d. atsakovas pateikė ieškovui pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1003/06-11/02, kuriuo buvo patvirtinama, jog neva atsakovas perdavė ieškovui administracinio pastato rekonstrukcijos techninį projektą, atliktą pagal sutarties sąlygas. Ieškovas nurodė, jog atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašomas dokumentų perdavimo ieškovui metu, nesuteikiant jokio termino nei paruoštam projektui patikrinti, nei peržiūrėti jo dokumentų sudėtį. Ieškovo atstovas, generalinis direktorius S. B., nebūdamas projektuotoju bei neturėdamas tam būtinų specialių žinių, objektyviai negalėjo nustatyti, ar pateikti dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Atsižvelgdamas į atsakovo pateiktų dokumentų pavadinimą ,,Techninis projektas" bei tai, jog dokumentai buvo sudaryti iš brėžinių, jis pagrįstai manė, jog priėmimo-perdavimo aktu buvo perduodamas sutartyje nurodytas techninis projektas. 2008 m. spalio 10 d. atsakovas dokumentinio proceso tvarka teisme pareikalavo iš ieškovo, kad pastarasis sumokėtų jam už neva priėmimo-perdavimo aktu perduotus darbus. ieškovas gavęs tokį reikalavimą bei siekdamas nustatyti kiek darbų pagal sutartį buvo atlikta tinkamai, kreipėsi į statybų bei projektavimo specialistus bei pateikė jiems atsakovo perduotą techninį projektą. Pateikus minėtą projektą projektavimo specialistams, ieškovui buvo atsakyta, jog pateikti dokumentai apskritai nėra laikytini projektais, nes neatitinka esminių teisės aktų reikalavimų bei sutarties sąlygų, kadangi buvo parengti neturint statinio projektavimo sąlygų sąvado. Ieškovas ieškinyje atkreipia dėmesį, jog projektavimo darbai, vadovaujantis statybų techniniais reglamentais, apskritai gali būti pradedami tik atitinkamai savivaldybei išdavus statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Mano, jog atsakovo nesąžiningumas yra akivaizdus, kadangi jis yra projektavimo srityje veikiantis profesionalas ir negalėjo nežinoti, jog jo pateikiami dokumentai kaip techninis projektas iš tiesų negali būti tokiu laikomi. CK 6.694 str. numatyta, jog atliktų darbų perdavimas tvirtinamas, pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Tokią pačią tvarką nustatė ir tarp šalių pasirašytos Sutarties nuostatos (Sutarties 4.2 ir 4.3 punktai). Pažymi, jog priėmimo-perdavimo aktas, vadovaujantis CK 1.63 str. 1 ir 2 d., laikytinas dvišaliu sandoriu, kuriuo jos šalys patvirtina darbų atlikimo bei perdavimo ir priėmimo faktą, bei atliktų darbų kokybės atitikimą numatytiems reikalavimams. CK 1.91 str. yra numatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pagrindai. Minėto straipsnio 4 d. nurodoma, jog apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Atsakovas, savo aktyviais veiksmais, žinodamas, kad jo pateikiami dokumentai nėra ir niekada negalės būti pripažįstami techniniu projektu, pateikė ieškovui pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė, jog neva atsakovas juo perduoda, o ieškovas priima pagal sutarties sąlygas tinkamai parengtą techninį projektą. Tokiais veiksmais atsakovas apgavo ieškovą, nes ne tik neatskleidė, jog techninis projektas iš tiesų nėra parengtas, t.y. nutylėjo esmines sandorio sudarymo aplinkybes, bet ir aktyviais veiksmais, pateikdamas pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, suklaidino ieškovą dėl akto turinio atitikimo tikrovei. Ieškovas žinodamas, jog techninis projektas apskritai negalėjo būti parengtas ir jog perduodami dokumentai nėra apskritai laikomi techniniu projektu, niekada nebūtų pasirašęs atsakovo pateikto priėmimo-perdavimo akto ir tuo labiau nebūtų atsakovui už tai mokėjęs. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei sąžininga dalykine praktika, Atsakovas privalėjo atskleisti ieškovui, jog techninis projektas nėra parengtas bei nurodyti priežastis kodėl, tačiau vietoje to, žinodamas tikrąsias aplinkybes, jis sąmoningai apgavo ieškovą, siekdamas už neatliktą darbą išsireikalauti iš ieškovo pinigus. Nurodytos aplinkybės suponuoja, jog ieškovas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė tik dėl atsakovo apgaulės, todėl vadovaujantis CK 1.91 str. 2007 m. kovo 29 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1003/06-11/02, turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog ieškovas ne kartą po darbų priėmimo-

perdavimo akto pasirašymo bandė susisiekti su atsakovu ir susitarti dėl darbų vykdymo, tačiau

atsakovas į skambučius neatsakė. Ieškovas taip pat siuntė registruotu laišku pretenziją, tačiau ji

nepasiekė adresato ir buvo grąžinta ieškovui atgal. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas asmeniškai per savo darbuotojus 2008 m. vasario 27 d. pateikė atsakovui pretenziją Nr. 19-V-4.5.SD dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Minėta pretenzija dar kartą buvo prašoma atsakovo vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei atlikti sutartyje numatytus darbus, tačiau atsakovas minėtų darbų bet ir po jos gavimo neįvykdė. Atsakydamas į gautą pretenziją, atsakovas pateikė ieškovui pranešimą, kuriuo patvirtino, jog neketina vykdyti sutartinių prievolių, sustabdė jų vykdymą ir pareikalavo sumokėti už atliktus darbus. Be to, 2008 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti sumą už neva tinkamai ir laiku parengtą techninį projektą. Ieškovui pareiškus prieštaravimus, atsakovas 2008 m. spalio 10 d. dokumentinio proceso tvarka, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo subjektinėmis teisėmis, vėl mėgino iš ieškovo prisiteisti likusią ir ieškovo nesumokėtą dalį už atsakovo neva parengtą techninį projektą, kuris iš tiesų niekada taip ir nebuvo parengtas. Ieškovas, vykdydamas sutartį bei dėl atsakovo apgaulės iš viso atsakovui sumokėjo 18 950

Lt, kuriuos atsakovas priėmė, nors ir neturėjo teisės. Ieškovas nurodo, jog atsakovui mokėjo, nes apgautas atsakovo manė, jog moka už techninį projektą ir turi pareigą mokėti. CK 1.91 str. 2 d. nurodoma, jog jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas. Kadangi atsakovas tyčia perdavė ieškovui dokumentus, kuriuos atsakovas tyčia įvardijo techniniu projektu, nors žinojo, jog vadovaujantis sutartimi bei teisės aktais minėti dokumentai objektyviai tokiais negali būti laikomi, ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai priėmimo-perdavimo akto, kuris pripažintinas negaliojančiu dėl atsakovo apgaulės, pagrindu įgijo iš ieškovo viso 18 950 Lt (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt litų) už darbus, kurie niekada nebuvo atlikti. Kadangi atsakovas tinkamai neįvykdė nei vieno savo įsipareigojimo prisiimto sutartimi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į minėtos CK nuostatos reikalavimus, ieškovas daro išvadą, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui visus jam sumokėtus 18 950 Lt. CK 6.37 str. nurodyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 str. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, ieškovas mano, kad atsakovas privalo mokėti ieškovui 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo nuo 18 950 Lt sumos. (b.l. 96-103)

nepriklausomą ekspertizę, be to, Užsakovas turi teisę reikalauti projekto korektūros, jei projektas neatitinka projektavimo užduotyje ir Lietuvos Respublikos galiojančiose projektavimo normose ir taisyklėse nustatytų reikalavimų. Tuo atveju Užsakovas privalo parengti Projekto broko aktą, pagal kurį Rangovas įsipareigoja pataisyti projektą ar jo dalis, nemokant jam papildomo atlyginimo ( Sutarties 6.8 punktas). Ieškovas nei darbų perdavimo-priėmimo akte, nei vėliau pretenzijų dėl techninio projekto nereiškė iki tol, kol Atsakovas nepareikalavo sumokėti už atliktus darbus.2008 m. vasario 27 d. ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją ir pareikalavo, kad

atsakovas iki 2008 m. balandžio 1 d. užbaigtų vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t.y.

sutartyje nustatyta tvarka suderinti spec. dalių projektus bei gauti ir pateikti reikiamus leidimus

statybos darbams. 2008 m. kovo 19 d. Atsakovas informavo ieškovą, kad sustabdo savo prievolių pagal Sutartį vykdymą, kadangi šis neatsiskaitė už atliktus darbus 19950,00 Lt (neįtraukiant 3500,00 Lt mokėtinų po statybos leidimų gavimo) bei nepateikė dokumentų, būtinų statybos leidimui gauti: įgaliojimo, technologinės dalies projekto bei projektavimo sąlygų sąvado (sutarties 2.2 p., 3.3 p., 3.6 p.). Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str.). Ieškovas nevykdė CK 6.704 straipsnyje nustatytos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigos. Atsakovas sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau, ieškovui

nesumokėjus už atliktus darbus ir nepateikus reikalingų dokumentų, sustabdė galutinį prievolės

įvykdymą. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos

aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Atsakovas nesutinka, kad jis pažeidė sutarties sąlygas ir šis pažeidimas yra esminis, dėl kurio būtų galima sutartį nutraukti. Tuo pačiu Atsakovas nesutinka, kad atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas būtų pripažintas

negaliojančiu tuo pagrindu, jog jis sudarytas dėl apgaulės. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė- tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo- sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Ieškovas priėmė ir pasirašė pagal sutartį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą be jokios pašalinės įtakos ir įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti sutartyje nustatytais terminais. Atsakovas taip pat nesutinka su teiginiais, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, tyčia perdavė ieškovui dokumentus, kuriuos įvardijo techniniu projektu, nors žinojo, kad vadovaujantis sutartimi bei norminiais aktais, tokiais negali būti laikomi, ir tokiu būdu neturėdamas teisinio pagrindo iš ieškovo įgijo 18950 Lt už darbus, kurie niekada nebuvo atlikti. Kadangi atsakovas nesutinka su tuo, jog jo parengtas techninis projektas neatitinka reikalavimų, jis yra perduotas ieškovui, atsakovas gavo dalį ir turi teisę reikalauti sumokėti likusią dalį apmokėjimo už atliktą darbą Sutartyje nustatyta tvarka. (b.l. 64-66).

Ieškovo atstovė advokato padėjėja I. Kostogriz palaiko ieškovo reikalavimus ir prašo juos tenkinti, papildomai nurodė, jog UAB „Telekonta“ nevykdo veiklos, susijusios su statybomis, bendrovės pagrindinė veikla yra susijusi su elektroninių sistemų diegimu, todėl bendrovei nebuvo žinomi tam tikri reikalavimai, jie pasitikėjo rangovu, tai yra projektuotoju. Tačiau rangovas iš jų nepareikalavo sąvado, nors be jo rangovas negalėjo pradėti projektavimo darbų. Tik vėliau, kai jis pateikė pretenziją apmokėti už atliktus darbus, nurodė pateikti sąvadą, tačiau sąvadas yra reikalingas ne parengus techninius projektus, o prieš juos pradedant rengti. To atsakovas nepadarė, ir visi jo dokumentai, pateikti kaip techninis projektas, yra niekiniai, jais negalima remtis.

Atsakovo atstovas I. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

Dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo ir pagal sutartį gautų sumų priteisimo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl projektavimo rangos santykių. Projektavimo rangą reglamentuoja Lietuvos CK 6 knygos IV dalies XXXIII skyriaus pirmasis (LR CK 6.644 str. – 6.671 str.) ir ketvirtasis skirsniai (LR CK 6.700 str. - 6.704 str.). Projektavimo rangą taip pat reglamentuoja 1996-03-19 Nr. I-1240 priimtas Statybos įstatymas, 2004-12-30 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-708 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, 2002-04-30 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 215 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“. Remiantis LR CK 6.700 str., projektavimo rangos sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. LR CK 6.701 str. numatyta, jog užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis, rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. Iš projektavimo sutarties Nr. PS-1003/06-11 matyti, jog ieškovas, kaip užsakovas, įsipareigojo vykdyti statytojo įpareigojimus vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiomis statybos ir projektavimo normomis ir taisyklėmis (3.9. str.), atsakovas, kaip rangovas, atlikti 1.1 punkte numatytus darbus. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 7 punkte numatyta, jog statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąvado patvirtinimo diena, o jei šis sąvadas neprivalomas, - projektavimo rangos sutarties pasirašymo diena. Statinio projektavimo sąlygų sąvadas, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 33 d., yra savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Statybos įstatymo 2 str. 32 d. numatyta, jog Statinio projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, tarp jų tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai (Statybos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006-01-04 iki 2006-10-31). Iš pateiktų dokumentų segtuvų matyti, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis pastatas – tai blokinis, 1-o korpuso (1 laiptinė – 5-ių aukštų, aukšte po 10 butų) gyvenamasis namas. Gyvenamasis namas priklauso UAB „Bendruva“, rūsio bei pirmojo aukšto patalpos priklauso UAB „Telekonta“, todėl rekonstrukcijos projektavimo darbams be bendrų reikalavimų, turi būti taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir daugiabučių namų patalpų rekonstrukcijai (STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 31 p. numato, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų (bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės įrangos ir kitokios įrangos) rekonstravimo projektavimo sąlygos yra privalomos). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų segtuvų, buvo numatyta visų administracinių patalpų, esančių daugiabutyje name, rekonstrukcija, rekonstruojami inžinieriniai tinklai, įrengiamos rūsio ir pirmo aukšto sąramos, rekonstruojamas fasadas, atliekama pirmo aukšto ir rūsio rekonstrukcija, projektuojamas atskiras įėjimas, numatoma atskirti patalpas nuo viso pastato, atliekama šildymo sistemos rekonstrukcija, patalpose projektuojamos šalto ir karšto vandentiekio sistemos. Daroma išvada, jog vadovaujantis paminėtais norminiais aktais (Statybos įstatymo 2 d. 32 p., 33 p., Statybos techniniais reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 25 – 32 p., taip pat ir 1995-02-21 Nr. I-798 priimtu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu), prieš pradedant projektavimo darbus, iš Vilniaus miesto savivaldybės turėjo būti išimamas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, ir sąvado negavus, nepradedami projektavimo darbai. Ieškovas pateikė raštą (b.l. 54) kuriuo Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas informavo UAB „Telekonta“, kad departamente laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 21 d. nebuvo registruotas prašymas rengti administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektavimo sąlygų sąvadą, kas patvirtina, jog toks dokumentas nebuvo išimtas. Remiantis Projektavimo sutarties Nr. PS-1003/06-11 2.2 p., 3.9. p., STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, LR CK 6.701 str., užsakovas (statytojas) privalo pateikti visus būtinus duomenis techniniams dokumentams parengti. Iš to seka, kad sąvadą rangovui lyg turėjo pateikti ir ieškovas, tačiau atsižvelgus į tai, jog UAB „Telekonta“ nesispecializuoja statybų ir projektavimo srityje, į tai, jog I. K. PĮ sandorio sudarymo metu buvo juridinis asmuo, besiverčiantis projektavimo darbais, I. K. personalinė įmonė privalėjo žinoti atliekamų darbų privalomus reikalavimus ir pareikalauti iš ieškovo pateikti būtinus duomenis, kad būtų galima pradėti projektavimo rangos darbus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis tai būtų padaręs, jų nepareikalavo, negavęs būtinų duomenų, pradėjo vykdyti sutartyje numatytus darbus, kurie negalėjo būti pradėti vykdomi, kol nebuvo išimtas sąvadas. Pripažįstama, kad atsakovas, kaip įmonė, besiverčianti projektavimo darbais, netinkamai vykdė sutartyje numatytas pareigas ir pradėjo projektavimo darbus nesant privalomiems reikalavimams ir atsako visai atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kitą (LR CK 6.256 str. 4 d.). Po to, kai ieškovas pareiškė pretenziją (b.l. 21) ir nurodė laikytis sutartyje projektavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų (suderinti pateiktus specialių dalių projektus) su reikiamomis institucijomis, gauti leidimą statybos darbams (projektavimo sutarties 1.1.6 ir 2.6 punktai), atsakovas ieškovą informavo, kad apskritai sustabdo savo prievolių vykdymą, nes ieškovas nesumokėjo už atliktus darbus bei nepateikė pagrindinių dokumentų (įgaliojimo, technologinės dalies bei sąlygų sąvado). LR CK 6.703 str. 1 d. numatyta, jog projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą, to paties straipsnio 2 d. numato, jog jei nustatomi techninių dokumentų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus. LR CK 6.665 str. 3 d. numato, jog jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, atsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. LR CK 6.217 str. 2 d. yra apibrėžiami sutarties esminiai pažeidimai, tarp kurių 1p. išskiriamas kaip esminis pažeidimas, jog nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Iš projektavimo rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nustatyta, jog ieškovas tikėjosi gauti pagal šalyje galiojančius įstatymus paruoštą techninį projektą, suderintą su reikiamomis institucijomis bei išduotu statybos leidimu, atsakovas tikėjosi už padarytą darbą gauti atlygį. Akivaizdu, kad nei viena, nei kita šalis nėra gavusi to, ką tikėjosi, tačiau būtina nustatyti, kas padarė esminį sutarties pažeidimą ir kuri pusė turi pagrįstas pretenzijas kitai pusei. Atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, jog atsakovas negalėjo be privalomųjų projektavimo sąlygų (sąvado) pradėti projektavimo darbus, į tai, jog jis po perdavimo-priėmimo akto atsisakė bendradarbiauti su ieškovu ir tik reikalavo apmokėti už darbus, kurie yra padaryti su esminiais trūkumais, neleidžiančiais pagal paskirtį panaudoti parengtus techninius projektus, pripažįstama, kad atsakovas esminiai pažeidė sutarties sąlygas, trūkumai, atsižvelgus į jų pobūdį, atsakovo elgesį sprendžiant sutarties vykdymo klausimus, yra nepašalinami, ir ieškovas pagrįstai prašo nutraukti projektavimo rangos sutartį, todėl ji yra nutraukiama (LR CK 6.217 str. 4 d., 6.665 str. 3 d.). Akivaizdu, jog ši sutartis toliau nebevykdoma ir nėra galimybių, kad atsakovas vykdys savo įsipareigojimus, susijusius tiek su projektų parengimu laikantis norminių aktų reikalavimų, tiek su šių projektų suderinimu su valstybės institucijomis bei statybų leidimo gavimu. Tai netiesiogiai patvirtina ir atsakovo parengiamajame posėdyje į klausimą, ar nėra galimybių baigti bylos taikiai, išsakyta pozicija, kad bylą galima baigti taikiai, jei ieškovas patenkins jo visas turtines pretenzijas ir sumokės pagal sutartį neatsižvelgdamas į savo pareikštas pretenzijas. Nutraukus sutartį, remiantis LR CK 6.221 str. 2 d., jau minėta LR CK 6.665 str. 3 d., ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Iš pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 26-29) nustatyta, jog ieškovas atsakovui pagal sutartį perdavė 18 950 Lt, todėl nutraukus sutartį, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti atsakovui pagal sutartį perduotus pinigus, pripažinus, kad atsakovas pažeidė sutartį ir toliau sutartis nebegali būti vykdoma, iš atsakovo ši suma yra priteisiama. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas negali pasinaudoti LR CK 6.703 str. 2 d. numatyta teise reikalauti iš rangovo neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus, kadangi atsakovas į pretenziją (b.l. 21) nereagavo, teisminio proceso metu atsisako su ieškovu toliau bendradarbiauti ir nesiekia, kad sutarties šalys įvykdytų sutartinius įsipareigojimus. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, jog užsakovas turi pareigą sumokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus, tačiau tai neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai sutarties dalykas dėl jos neatitikimo norminių aktų reikalavimams apskritai negali būti panaudojamas. Tačiau, antra vertus, pagal LR CK 6.222 str. 1 d. kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios. Nustačius, jog pagal 2007-03-29 priėmimo-perdavimo aktą ieškovas gavo dokumentus, įvardintus kaip rekonstrukcijos techninis projektas, nutraukus sutartį ir priteisus iš atsakovo ieškovo patirtus nuostolius, ieškovas įpareigojamas grąžinti atsakovui 2007-03-29 priėmimo-perdavimo aktu įgytus dokumentus.