Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant A. T., dalyvaujant ieškovui L. B., atsakovei T. B., jos atstovui adv. A. S., VTAS atstovei T.Nonievič, vertėjai Z.Sakalauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei T. B., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės T. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo

Pripažinus, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, CK 3.70 str. 2 d. netaikoma, t.y. atsakovės reikalavimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt. Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, kitas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, tai, kad specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 400 Lt išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2011-07-12, iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Būtent tokiam išlaikymo dydžiui pritarė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė. Nors atsakovė nurodė, kad paskutinius 4 mėnesius yra padariusi pinigines pašto perlaidas ieškovui, tačiau pripažino, kad šie pinigai skirti komunaliniams mokesčiams, todėl nėra pagrindo šia suma mažinti vaikui priteisiamo išlaikymo. Vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 str.).

Šalys po santuokos nutraukimo vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todėl šie klausimai nesprendžiami.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys santuokoje įsigijo ir santuokos pabaigoje turi dalintino nekilnojamojo turto: 55,77 kv.m. bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį iš bendro 512 kv.m. ploto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11, 14-31, 43, 64, 95-100). Ginčo dėl šio turto teisinio statuso nėra; tačiau šalys nesutaria dėl indėlio į jo pagerinimą bei padalijimo tvarkos ir būdo.

Dalijamo bendro turto rinkos vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo buto vidutinė rinkos vertė, kai vertės nustatymo data 2010-06-07, buvo 60 300 Lt (b.l. 24 - 25), o viso ūkinio pastato – 52 500 Lt (b.l. 26 - 30), ir, kai vertės nustatymo data 2011-08-09, atitinkamai 55 100 Lt ir 48 700 Lt (b.l. 95 - 100); teismas pažymi, kad ginčo turto vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje šiuo konkrečiu atveju nustatyta ne pagal individualius turto požymius (t.y. konkretaus buto būklę, baldus ir pan., – tokia vertė esant būtinybei nustatoma atlikus nekilnojamojo turto ekspertizę), o pagal bendrus kriterijus (pvz. statybos metus, vietovę ir t.t.); šalys nepareiškė reikalavimo dėl papildomo turto įkainojimo; todėl, atsižvelgiant į CK 3.119 str. nuostatas, laikytina, kad sutuoktinių bendro turto vertė yra 55 100 Lt (buto) ir 6 087,05 Lt (1/8 ūkio pastato), iš viso 61 187,50 Lt.

Ieškovas prašo taikyti CK 3.123 str. 1 d. nuostatas ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, t.y. ieškovui priteisti 2/3 dalis, o atsakovei 1/3 dalį, turtą natūra priteisti ieškovui ir įpareigoti ieškovą išmokėti atsakovei jai tenkančios dalies kompensaciją; vadovaujasi tuo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nepilnametis sūnus lieka gyventi su tėvu (ieškovu) ir kad gyvenamojo būsto sutvarkymui ieškovas yra skyręs asmeninių piniginių lėšų, kurios nebuvo bendras turtas. Atsakovė prašo turtą padalinti lygiomis dalimis, nurodė, kad įsigyjant dalintiną nekilnojamąjį turtą, prie to prisidėjo ir jos tėvai duodami 1 000 JAV dolerių.

Ieškovo pateikta 2006-06-07 pinigų dovanojimo sutartis, reg. Nr. 2785, patvirtina, kad ieškovo motina O. B. padovanojo ieškovui asmeninėn nuosavybėn 50 000 Lt minėto buto remontui ir naujų baldų pirkimui (b.l. 8). Ieškovas kartu su procesiniais dokumentais ir per teismo posėdį pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovas pirko įvairias statybines medžiagas, mokėjo už tam tikrus remonto darbus ir pan., pirko baldus. Byloje nepaneigta, kad buto pagerinimai atlikti asmeninėmis ieškovo lėšomis, kurias jam dovanojo motina O. B.. Atsakovės (jos atstovo) argumentai, kad minėtos piniginės lėšos buvo dovanojamos ne asmeniškai ieškovui, bet jų šeimai, atmetami kaip nepagrįsti. Aptariamos sutarties 1.1 p., kaip minėta, aiškiai nurodyta, kad O. B. dovanoja savo sūnui L. B. asmeninėn nuosavybėn 50 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir naujų baldų pirkimui, ši dovanojimo sutartis patvirtinta notaro. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovės tėvai buto įsigijimo metu perdavė sutuoktiniams 1 000 JAV dolerių. Ieškovas teigia, kad šios lėšos buvo paskolintos ir jis atsilyginęs suremontuodamas uošvio automobilį, kurio remontas kainavo virš 4 000 Lt, šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytojai E. M. bei Č. P.; atsakovė bei liudytojai L. M., P. M. (atsakovės tėvai) nurodė, kad tos lėšos nebuvo paskolintos, o buvo „duotos“. Atsižvelgiant į tai, kad šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai yra skirtingi, be to, byloje tuo klausimu nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, laikytina neįrodyta, kad 1 000 JAV dolerių (pagal tuometinį valiutų kursą 4 000 Lt) buvo padovanoti asmeniškai atsakovei. Todėl ši atsakovės nurodoma aplinkybė – kad jos tėvai įsigyjant nekilnojamąjį turtą davė 1 000 JAV dolerių, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl šalių turto padalijimo po santuokos nutraukimo.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (2 d.). CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Nors šalys priešingai interpretuoja aplinkybes, susijusias su kiekvienos šalies indėliu į nekilnojamojo turto pagerinimą, tačiau iš esmės pripažįsta, kad piniginės lėšos jau ilgą laiką buvo laikomos kiekvieno asmeninėmis lėšomis; taip pat atsakovė iš esmės neginčija, kad 50 000 Lt ieškovui buvo padovanoti (ką patvirtina rašytinė notaro patvirtinta sutartis, kurioje nėra nurodyta, kad lėšos perduodamos bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn) ir jis juos panaudojo šalių buto remontui, baldams pirkti. Pagal CK 3.98 str. 1, 3 d. sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė (šiuo atveju piniginės lėšos), padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertė; kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje nustatyta, kad šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 61 187,50 Lt. Ieškovas prie šio turto pagerinimo yra prisidėjęs daugiau nei 20 000 Lt iš savo asmeninių lėšų (su procesiniais dokumentais ir per teismo posėdį ieškovas pateikė įrodymus apie atliktus buto remonto darbus), atmetus įsigytus baldus. Dujinis katilas „L. C.“ priskirtinas prie nekilnojamojo turto pagerinimo, todėl jis atskirai tarp šalių nedalintinas. Taigi, ieškovas yra ženklia pinigų suma iš savo asmeninių lėšų prisidėjęs prie bendro turto, kurio vertė neabejotinai yra padidėjusi, pagerinimo. Ieškovui šiuo atveju turėtų būti priteisiama kompensacija iš atsakovės. Tačiau atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie turimas atsakovės asmenines pinigines lėšas, ar galimybę jų gauti, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji šiuo metu nebedirba UAB „N. M.“, įrodymų, kurie patvirtintų apie kitą atsakovės darbovietę, teismui nepateikta, yra pagrindo išvadai, kad kompensacijos priteisimas iš atsakovės yra netikslingas, nes jis realiai būtų neįgyvendinamas. Teismas mano, kad ši aplinkybė, greta kitų aplinkybių, leidžia teismui padaryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.). Teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo taip pat atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su ieškovu, į nepilnamečio vaiko amžių, būtinumą užtikrinti, kad vaikas turėtų savo atskirą kambarį; į tai, kad atsakovei priteisiami santuokos metu įsigyti kilnojamieji daiktai: 2008 m. įsigytas televizorius „Šilelis“ (200 Lt vertės); 1998 m. įsigytas televizorius „Philips“ (800 Lt vertės); 2010 m. iš Vokietijos atvežta naudota sofa – lova (1 000 Lt vertės); 1995 m. įsigytas žurnalinis staliukas (300 Lt vertės); 1992 m. įsigytas stalas (200 Lt vertės); 2008 m. įsigyta gruzdintuvė „Riwa“ (50 Lt vertės); 2008 m. įsigytas blenderis „Riwa“ (50 Lt) ir 1998 m. įsigytos 6 kėdės (200 Lt), kurių bendra vertė 3 050 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių dalintinas tokiomis dalimis: ieškovui 2/3, atsakovei 1/3. Nustatęs sutuoktinių turto dalis ir spręsdamas dėl turto padalijimo būdo, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo butas yra trijų kambarių, todėl jame gali likti gyventi abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo; bute taip pat gyvena šalių vaikai; į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ji neturi jokių pajamų ir darbo, todėl priteisus visą nekilnojamąjį turtą natūra ieškovui, o atsakovei kompensaciją – 20 395,83 Lt, ji už tokią pinigų sumą negalėtų įsigyti tinkamo gyvenamojo būsto, atsakovė nurodė, kad ji neturi kur gyventi; ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad tokio dydžio kompensaciją galėtų išmokėti atsakovei po santuokos nutraukimo (atsakovo mėnesinis atlyginimas tik kiek daugiau nei 2 000 Lt, tuo tarpu įrodymų apie turimas asmenines santaupas ar kitokiu būdu galimybę gauti atitinkamą pinigų sumą, nepateikė). Taigi, minėtas turtas tarp šalių dalintinas natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Byloje nenustatyta, kad nekilnojamąjį turtą tarp šalių padalijus natūra nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai. R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrauja tiek su tėvu, tiek su motina, nors jie dažnai barasi, tačiau jis į tai nekreipia domesio.

Dėl kitų klausimų

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Teismas, įvertinęs patenkintus ir atmestus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, daro išvadą, kad šalių naudai priimtas sprendimas tokiu santykiu: ieškovui 55 proc., atsakovei 45 proc. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 93 str., ieškovas turi teisę į 55 proc. patirtų savo bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė atitinkamai į 45 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 1474,22 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 34), už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1950 Lt (b.l. 136-137a), iš viso ieškovas patyrė 3 424,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iš atsakovės priklauso 1 883,32 Lt bylinėjimosi išlaidų (3 424,22 * 55 proc.). Atsakovė prieš kreipdamasi į teismą su priešieškiniu sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (b.l. 81), likusi dalis žyminio mokesčio (1 238,63 Lt) sumokėjimo atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (b.l. 77 - 78), iš viso atsakovė turėjo sumokėti 1 738,63 Lt. Apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovė įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi teisę į 782,38 Lt (1 738,63 * 45 proc.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už priešieškinį sumokėjo tik 500 Lt, todėl jai iš ieškovo priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusi suma (282,38 Lt) iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą. Iš atsakovės taip pat priteistina į valstybės biudžetą žyminio mokesčio suma, kurios mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, išminisuojant 282,38 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas šalims priteisiamas bylinėjimosi išlaidas įskaityti. Taigi, iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 1 383,32 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš šalių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 18,39 Lt pašto išlaidų, t.y. po 9,19 Lt (CPK 96 str. 1 d.). Iš ieškovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 282,38 Lt žyminio mokesčio. Iš viso iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 291,57 Lt (282,38 + 9,19). Iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistina 956,25 Lt (1 238,63 Lt – 282,38 Lt). Iš viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 965,44 Lt (956,25 + 9,19 Lt.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 str., 385 str., teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. B. (ikisantuokinė pavardė M.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 26, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę „M.“.

Nepilnamečio vaiko R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu L. B..

Priteisti iš atsakovės T. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. B. periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2011-07-12 iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą L. B..

Pripažinti, kad kilnojamasis turtas: 2006 m. įgyta dujinė viryklė „Gorenje“ (1 000 Lt vertės); 2008 m. įgyta šaldymo kamera „Beka“ (1 000 Lt vertės); dujinis krosnis (faktiškai malkinė krosnelę, 2 000 Lt vertės); pagal individualų užsakymą pagamintas stacionarus virtuvės baldų komplektas (4 000 Lt vertės); 2006 m. įgyta spinta (2 000 Lt vertės) – yra asmeninė ieškovo L. B. nuosavybė.

Pripažinti, kad kompiuterinis sisteminis blokas (1 000 Lt vertės), 2008 m. įsigytos vaikiškos lovos (1 200 Lt vertės), 2007 m. įsigytas rašomasis stalas (400 Lt vertės), kompiuterinis monitorius (500 Lt vertės), yra daiktai, skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl jie nedalintini. Šie daiktai perduotini (neišieškant kompensacijos) ieškovui, nes su juo lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas R. B..

Namų apyvokos daiktus: 2008 m. įsigytą televizorių „Šilelis“ (200 Lt vertės); 1998 m. įsigytąs televizorių „Philips“ (800 Lt vertės); 2010 m. iš Vokietijos atvežta naudotą sofą – lovą (1 000 Lt vertės); 1995 m. įsigytą žurnalinę staliuką (300 Lt vertės); 1992 m. įsigytą stalą (200 Lt vertės); 2008 m. įsigyta gruzdintuvę „Riwa“ (50 Lt vertės); 2008 m. įsigytą blenderį „Riwa“ (50 Ltvertės) ir 1998 m. įsigytas 6 kėdės (200 Lt vertės) – priteisti atsakovės T. B. asmeninėn nuosavybėn.

Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – po santuokos nutraukimo padalinti natūra tokiomis dalimis: ieškovui 2/3, atsakovei 1/3.

Priteisti iš atsakovės T. B. 1 383,32 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. B. naudai.

Priteisti iš ieškovo L. B. 291,57 Lt (du šimtus devyniasdešimt vieną litą ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės T. B. 965,44 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt penkis litus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.