Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-30 · Byla Nr. ATP-616-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-04-04Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-30
Bylos Nr.
ATP-616-327/2014
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-01887-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-616-327/2014Proceso Nr. 4-28-3-01887-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4; 45.5.5; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proce­so tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutarimu pripažino R. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir nubaudė keturių tūkstančių penkių šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atė­mimu trejiems metamas ir šešiems mėnesiams, ir pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tūkstančių dviejų šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę subendrintą nuobaudą paskyrė keturių tūks­tančių šešių šimtų litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. R. J. nu­baus­tas už tai, kad 2013-12-13, apie 21 val. 10 min., Šiaulių g. 12, Marijampolėje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis gir­tu­mo laipsnis 1,93 prom., va­žiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į namą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir namas. Iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos R. J. pa­si­ša­li­no. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9; 14; 119; 231.1. punktus.

Šalies argumentai

R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimą. Skunde nurodoma, kad surinkti byloje įrodymai yra prieštaringi. Nei vienas iš policijos pareigūnų nematė, kad automobilį vairavo būtent jis. Nutarime išdėstyti tik tie liudytojų pa­rodymai, kurie naudingi skundžiamam nutarimui priimti. Liudytojų E. Ū. ir N. Č. paaiš­ki­ni­mai skiriasi. E. Ū. nurodė, kad N. Č. jį išsivedė iš namų, o N. Č. nurodė, kad jį rado prie au­to­mo­bi­lio. N. Č. tarnybiniame pranešime nurodė, kad prie automobilio kitų asmenų nebuvo, buvo tik jis. Neaišku, kaip E. Ū. galėjo atpažinti įvykio kaltininką, jei buvo tamsus paros metas. Pastebi ir tai, kad kitų policijos pareigūnų parodymai skiriasi. Liudytojas N. Č. paaiškino, jog at­vyko į įvykio vie­tą, apeliantą rado prie automobilio. Liudytojas G. Š. paaiškino, jog gavus pra­nešimą, kad į namą atsitrenkė automobilis, atvyko su kolega Padimansku į įvykio vietą. Prie minėto namo buvę as­menys nurodė, jog automobilis „Audi“ nuvažiavo link Cvirkos gatvės. Važiuojant nu­rodyta kryptimi sulaikė automobilį vairavusį asmenį. Privažiavus kelių policijos ekipažui, asmuo buvo perduotas jiems.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pra­šo R. J. skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas. Nors apeliantas savo kaltę ginčija neva prieš­ta­rin­gais liudytojų parodymais bei aplinkybe, kad nė vienas policijos pareigūnas jo vairuojančio automobilį nematė, šiuos argumentus neabejotinai nusveria tiesiogiai eismo įvykį mačiusio liudytojo parodymai. Liudytojas E. Ū. betarpiškai matė važiuojantį automobilį, kuris apsisukdamas ir ma­nev­ruodamas at­bu­line eiga atsitrenkė į namo kampą. Matė ir atpažino iš automobilio išlipantį R. J., kuris svir­du­liuodamas apžiūrėjo automobilį, vėl sėdo į jį ir nuvažiavo Šaulių gatve. Šioje gatvėje, stovintis prie eismo įvykyje dalyvavusio automobilio, R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Patikrinus girtumą R. J. nustatytas vidutinis girtumas – 1,93 promilės. Šie faktai patvirtina E. Ū. pa­ro­dy­mus, t. y. teisingai nurodyta, kuria kryptimi nuvažiavo pažeidėjas, dėl girtumo nurodant, kad R. J. ju­de­siai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo. Todėl nėra pagrindo tikėti, kad E. Ū. sąmo­nin­gai siekė su­klaidinti policijos pareigūnus. Atmetama ir liudytojo netyčinio suklydimo ga­li­my­bė, nes atstumas tarp E. Ū. buvimo vietos ir eismo įvykio vietos nebuvo didelis – apie 8-10 metrų. Be to, R. J. yra E. Ū. kaimynas, todėl gerai žinomas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad buvo tam­sus paros metas, todėl jo negalėjo atpažinti, neįtikina. Liudytojas nurodė, kad pažeidėjas va­žiavo be šviesų, tačiau at­si­trenkęs į namą jas įjungė, išlipęs apžiūrėjo automobilį. Tik įlipęs atgal į au­to­mobilį švie­sas vėl išjungė ir nuvažiavo. Taigi, liudytojui E. Ū. buvo galimybė pakankamai aiškiai matyti pažeidėją, nes au­to­mo­bilio šviesos jį apšvietė. Be to, ir įvykio vietos apžiūros akte (b. l. 10) nurodyta, kad nors buvo su­te­mę, tačiau matomumas geras. Sistemiškai analizuojant rašytinę bylos me­džiagą matyti, kad 2013 m. gruo­džio 12 d., 21.14 val., registruotas telefoninis pranešimas dėl T. P. konflikto su sugy­ven­ti­niu R. J., pateikta papildoma informacija, kad sugy­ventinis pasišalino su „Audi“ markės au­tomobiliu, o po kelių minučių, 21.25 val., registruotas pranešimas apie tai, kad au­to­mobilis „Audi“ at­sitrenkė į toje pačioje gatvėje esantį namą ir pasišalino (b. l. 36). Tačiau teismo po­sėdžio metu T. P. neigė, kad R. J. galėjo išvažiuoti su „Audi“ auto­mo­bi­liu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jos parodymus vertino kaip melagingus.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Res­pu­blikos Konstitucijos 1 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei in dubio pro reo prin­cipu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo ad­mi­nis­tracinėn atsakomybėn asmens naudai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­mian­tis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, bylai dėl administracinio tei­sės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Nagrinėjamu atveju abejonės dėl R. J. kal­tumo buvo pašalintos pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai apklausiant liudy­to­jus, aktyviai tiriant įrodymus ir nustatant tikrąsias pažeidimo padarymo aplinkybes. Apeliantas nurodo prieštaravimus policininkų parodymuose aiškinantis aplinkybę, kurioje vietoje jis buvo sulaikytas. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pareigūnas N. Č. kategoriškai netvirtina, jog pažeidėją rado eismo įvykio vietoje ar stovintį prie automobilio kiek toliau, toje pačioje gatvėje. Jis nurodo tiksliai nepamenantis šios aplinkybės, todėl teigti, kad bylos medžiagoje yra esminių prieš­ta­ra­vimų, nėra pagrindo. Be to, teismas koncentruojasi tik į įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, o ne į šalutines bei perteklines detales.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas rėmėsi vien kaltinimą pa­grin­džiančiais įrodymais. Priešingai, teismas analizavo ir vertino visus parodymus bei surinktą rašytinę medžiagą ir iš jų visumos padarė pagrįstą, teisingą išvadą dėl R. J. kaltės buvimo bei siekio išvengti atsa­ko­mybės. Todėl naikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas