- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 2YT-3083-1084/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01361-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- N. J. P., A. K., M. Ž., L. G., J. T., valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Jonas Leonavičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – N. J. P., A. K., M. Ž., L. G., J. T., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jos tėvai J. A. ir A. A. susituokė (duomenys neskelbtini) J. A. mirė (duomenys neskelbtini), o A. A. – (duomenys neskelbtini) J. A. ir A. A. faktiškai nuolatos nepertraukiamai gyveno iki mirties ir buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini). Santuokoje J. A. ir A. A. gimė vaikai: D. M., N. P., A. K., M. Ž., L. G., J. T. ir A. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjos tėvai daugiau vaikų neturėjo, todėl pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai po mirties buvo jų vaikai. Po A. A. mirties palikimą priėmė pareiškėja, tačiau po J. A. mirties įstatyminiai įpėdiniai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjai, priėmusiai palikimą po motinos mirties, buvo paaiškinta, kad tėvų turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas, viralinė, tvartas, daržinė, tualetas ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra laikytini bendrąja jungtine pareiškėjos tėvų nuosavybe. Po J. A. mirties paveldėjimo procedūros nebuvo pradėtos manant, kad po pareiškėjos tėvo mirties atsiradęs palikimas automatiškai pereis jį pergyvenusiai sutuoktinei, kuri po sutuoktinio mirties kaip tikra savininkė ir toliau valdė, išlaikė bei prižiūrėjo visą sutuoktiniams priklausiusį turtą. A. A. po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno sutuoktiniams priklausančiuose namuose, prižiūrėjo likusį turtą, mokėjo mokesčius, turtą valdė, naudojosi ir disponavo juo, rūpinosi namais kaip savo turtu, ir tokiu būdu pradėjo valdyti visą likusį savo vyro turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teises (b. l. 2–4).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Nijolė J. P., A. K., M. Ž., L. G. ir J. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka, neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį mirusiojo palikimo priėmimą valdyti. Taip pat nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, kas ir kokius veiksmus atliko po J. A. mirties per 1964 m. civiliniame kodekse nustatytą 6 mėnesių terminą dėl pareiškime nurodyto turto. Suinteresuotas asmuo prašė nagrinėti pareiškimą teisės aktuose nustatyta tvarka, teismo nuožiūra, atsižvelgus į VĮ Turto banko atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 26–27).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Jonas Leonavičius pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti turtą, kadangi po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems priklausiusiuose namuose, nebuvo išvykusi gyventi kitur, nesudarė kitos santuokos, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, valdė ir prižiūrėjo jį, ir šiuos veiksmus atliko per įstatyme numatytą terminą palikimui priimti – 6 mėnesius. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas apžiūrai pateikė bendro atsiskaitymo knygelę, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje pateikti duomenys apie mokesčių už elektros energiją mokėjimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Mokėtoja nurodyta A. N.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad jos tėvai santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – namą, žemę ir statinius prie namų – tvartą, priestatą, viralinę, lentinę malkinę, šieninę, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos mirus sutuoktiniui J. A. prižiūrėjo pareiškėjos mama A. A.. Pareiškėjos mama mokėjo mokesčius už elektros energiją, žemę, tvarkė namus, juos prižiūrėjo. Šiuos veiksmus atliko iš karto po sutuoktinio mirties ir turtu rūpinosi visą laiką iki pat savo mirties. Nurodyti statiniai buvo pastatyti pareiškėjos tėvams gyvenant santuokoje. Pareiškėja su sutuoktiniu taip pat gyveno minėtuose namuose, tačiau viso turto savininke mirus sutuoktiniui, jie laikė A. A.. Paaiškino, kad jos motiną sutrumpintai vadindavo Naste.
Suinteresuotas asmuo Nijolė J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad santuokos metu tėvai įgijo namą, tvartą, viralinę, šieninę, malkinę. Mirus tėvui J. A., namuose liko gyventi mama ir brolis A. A., kuris vėliau, gavęs butą, išsikraustė gyventi kitur. Po tėvo mirties visą turtą tvarkė ir valdė mama, mokėjo mokesčius, tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mama naudojosi žemės sklypu, sodindavo daržoves.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai mažai žinomos aplinkybės dėl palikimo priėmimo, nes ji gyvena atokiau nuo kitų seserų. Tačiau jai žinoma, kad po tėvo mirties liko turtas, kuriuo rūpinosi mama. Po tėvo mirties namuose gyveno ir brolis, vėliau – pareiškėja, tačiau viso turto savininke po tėvo mirties ji laikė mamą A. A..
Suinteresuotas asmuo M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad santuokoje jos tėvai įgijo namą, žemės sklypą prie namo. Mirus tėvui, iš karto visą turtą tvarkė mama, vėliau – pareiškėja, šio turto savininke pareiškėja laikė savo mamą. Mama prižiūrėjo namą, dirbo prie namų esantį žemės sklypą, su šiuo turtu elgėsi kaip jo savininkė.
Suinteresuotas asmuo L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jai mažiausiai žinomos visos aplinkybės, nes ji yra jauniausia iš vaikų ir į namus grįždavo retai. Jos tėvai turėjo turto: namą, tvartą, malkinę, viralinę, žemės sklypą. Minėti pastatai ir statiniai buvo pastatyti dar iki J. A. mirties, tėvų santuokos metu. Mirus J. A., namuose liko gyventi mama, brolis ir sesuo D. M., tačiau, jos manymu, likusiu turtu rūpinosi mama. Brolis turtu nesirūpino, tik gyveno. Likusio turto savininke po tėvo mirties laikė mamą A. A., pati suinteresuotumo priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, neturėjo. Nurodė sutinkanti su pareiškėjos pareiškimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvai turėjo namą, tvartą, viralinę, šieninę, kitus statinius, kurie buvo pastatyti jų santuokos metu. Mirus tėvui J. A., visą turtą prižiūrėjo mama – mokėjo mokesčius, draudė namą, rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namo aplinką. Likusio turto savininke suinteresuotas asmuo laikė mamą, nors prižiūrėti turtą padėjo ir pareiškėja D. M..
Teismo posėdžio metu liudytoja A. Č. parodė, kad ji ir pareiškėjos tėvai J. A. bei A. A. buvo kaimynai, ji nuo 1978 metų gyvena greta, (duomenys neskelbtini). Santuokoje J. A. ir A. A. įgijo namus, žemės sklypą, viralinę, ūkinį pastatą. Po J. A. mirties namuose liko gyventi A. A. ir pareiškėja. Po J. A. mirties turtą tvarkė sutuoktinė, vėliau, pablogėjus sveikatai, – pareiškėja. A. A. dirbo žemę, rūpinosi ūkiu, gyvuliais, greičiausiai mokėjo ir mokesčius. Likusio turto savininke laikė A. A., nors tvarkytis jai padėdavo ir pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 6–8, 10–11, 23–24). J. A. ir A. A. susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių katedroje (b. l. 47). Be pareiškėjos J. A. ir A. A. turėjo daugiau vaikų – A. K., gimusią (duomenys neskelbtini), M. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), N. J. P., gimusią (duomenys neskelbtini), J. T., gimusią (duomenys neskelbtini), L. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 23–24). J. A. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). A. A. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 24).
(Duomenys neskelbtini) mirus J. A., Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 14). Palikimą po A. A. mirties priėmė jos dukra D. M. (b. l. 16).
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, A. A. vardu yra įregistruotas šis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai – 1972 m., statybos pabaigos metai – 1972 m.), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai – 1972 m., statybos pabaigos metai – 1988 m.), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai – 1972 m., statybos pabaigos metai – 1988 m.), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai – 1988 m., statybos pabaigos metai – 1988 m.), inžinerinis statinys – tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai – 1988 m., statybos pabaigos metai – 1988 m.), inžinerinis statinys – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai – 1972 m., statybos pabaigos metai – 1972 m.), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19). Remiantis pirmiau nurodytais duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas, išskyrus daržinę ir tualetą, buvo pradėti statyti J. A. ir A. A. santuokos metu, t. y. 1972 m. Nors, VĮ Registrų centro duomenimis, viralinės ir tvarto statybos pabaigos metai yra 1988 m., tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuoti asmenys – J. A. bei A. A. dukros, o taip pat ir liudytoja A. Č. patvirtino, kad minėti statiniai buvo pastatyti dar iki J. A. mirties, kai kurie iš jų jam mirus buvo perstatyti. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog santuokos metu J. A. ir A. A. įgijo nekilnojamojo turto, kuris laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. 1964 m. Civilinio kodekso 131 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų turtą reguliuoja Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Pareiškėja D. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. A. po sutuoktinio J. A. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad J. A. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos J. A. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis palikimą įgyja tik jį priėmęs (Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpinasi juo kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad A. A. po sutuoktinio J. A. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. kad sutuoktiniams J. A. ir A. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), A. A. iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai valdė kaip šio turto savininkė. A. A. po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi jiems priklausiusiuose namuose, iš jų niekur nebuvo išsikrausčiusi, jais rūpinosi, prižiūrėjo, dirbo šalia namų esantį žemės sklypą, mokėjo mokesčius už tiekiamą elektros energiją, t. y. visą šį turtą valdė ir tvarkė kaip savo. A. A. šiuo turtu rūpinosi iš karto po sutuoktinio mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad J. A. ir A. A. dukros, taip pat ir kaimynystėje gyvenusi liudytoja tikrąja turto savininke po J. A. mirties laikė jo sutuoktinę A. A., kas patvirtina, kad A. A. aiškiai ir kitiems suprantamai išreiškė savo valią dėl turto, priklausiusio sutuoktiniui, valdymo kaip savo.
Mirusiojo J. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys – J. A. dukros – sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjos motina A. A. po sutuoktinio J. A. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys iš esmės patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad po tėvo mirties viso turto savininke laikė savo motiną. Byloje nėra duomenų, kad po J. A. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, liudytojos parodymus, nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas – kad A. A. po J. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos D. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti valstybei iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,27 Eur (dvidešimt trijų eurų 27 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.