- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- I-1092-428/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00994-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- AB “Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo AB “Lietuvos draudimas“ atstovui Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB “Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 512,35 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5% dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistinos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2011-03-18 V. B. , vairuodamas transporto priemonę "F. M. ", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ukmergės g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri buvo nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais ir apgadino transporto priemonę. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Šias aplinkybes patvirtina 2011-03-21 prašymas išmokėti draudimo išmoką, transporto priemonių draudimo liudijimas. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. Policijos pareigūnai nustatė, kad kelyje esanti duobė buvo nepažymėta kelio ženklias. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai, t.y. reikalinga keisti priekinę dešinės pusės padangą remontuoti priekinį dešinės pusės ratlankį bei atlikti važiuoklės patikrą. Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, (toliau - Taisyklės)) II dalies „Draudimo sąlygos" 9.1. p. nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal taisyklių 9.5. p. transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Draudėjas pateikė pareiškėjui transporto priemonės remonto darbų atlikimą ir vienos padangos įsigijimą patvirtinančias PVM sąskaitas - faktūras Nr. KAVDD038603 ir Nr. BSC0001199. Pareiškėjas, vadovaudamasis minėtais dokumentais bei Transporto priemonės draudimo sutartimi, apskaičiavo eismo įvykio metu sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidas, būtinas atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio – 512,35 Lt (337,35 Lt (nuostolis pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KAVDD038603) + 175,00 Lt (pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BSC0001199 už vieną padangą), bei jas atlygino. Sugadintos transporto dalys buvo neoriginaliomis, todėl nagrinėjamu atveju padangos nusidėvėjimas nebuvo išskaičiuotas iš draudimo išmokos (Taisyklių 9.6.2.2. p.). Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.1015 str.). Pagal teisės aktų reikalavimus, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra yra viena iš savivaldybės funkcijų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui įvažiavus į atsakovui nuosavybės teise priklausančio kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę buvo apgadinta transporto priemonė. Kelyje esanti duobė buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais. Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybės pareiga. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės, trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė turtinę žalą. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja būtinasis priežastinis ryšys. Ginčo atveju yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei. Pareiškėjas 2011-07-20 pretenzija ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas jų neatlygino. Pareiškėjo naudai turėtų būti priteista iš atsakovo 1211,60 Lt turtinės žalos atlyginimas ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jo atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi būtent su duobe bei kodėl būtent tokio dydžio žala patirta ir pan. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, kurių pasėkoje buvo patirta pareiškėjo nurodoma žala. Kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo turėtų būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, kad sugadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę, buvusią Ukmergės g., Kaune. Turi būti įrodyta, kad automobilis apgadintas, bet ir tai, kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstu žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Prie skundo, nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos LR susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir LR finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, reikalavimų. Tvarkos 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo) turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktai) privalo būti pateikiami raštu. Autoserviso atstovas – kėbulų baro administratorius R. R. , apžiūrėjęs automobilį, nėra įtrauktas į asmenų, turinčių teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla, sąrašą. Byloje turėtų būti pateikta pagal pirmiau minėtus teisės aktus transporto priemonės vertinimo ataskaita. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aišku ir tai, kodėl nuo keičiamų detalių neatskaičiuotas nusidėvėjimas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotoja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, pasirinko saugų greiti, kad galėtų išvengti netikėtos kliūties kelyje. Civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar taikoma dalinė atsakomybė dėl trečiojo asmens veiksmų, šiuo atveju, vairuotojos kaltės. (CK 6.253 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Ginčas kilo dėl vietinės reikšmės gatvių ir kelių savininko ar valdytojo pareigos atlyginti žalą subrogacijos, numatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje, pagrindu. Pareiškėjo teigimu, turtinė žala atsirado dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte apibrėžtos savarankiškos savivaldybės funkcijos, t.y. pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, atlyginimo, todėl pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuojami CK normomis. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė, iš kurios neveikimo, pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas su draudėju V. B. nuo 2010-11-16 sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė transporto priemonę „F. M. ", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę patvirtina transporto priemonių draudimo liudijimas, serija LD Nr. 93909060. V. B. , 2011-03-18 apie 20.35 val. vairuodama apdraustą transporto priemonę „F. M. ", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ukmergės g., prie pastato Nr.22, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri buvo nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės dešinės pusės priekinis ratas (padanga ir ratlankis). Nurodytas eismo įvykio aplinkybes patvirtina eismo įvykio medžiaga. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-03-18 nutarimas patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.
CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
Rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-03-18 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (kelio važiuojamojoje dalyje nurodytos duobės ilgis – 1,3 m, plotis – 1,5 m, gylis - 0,10 cm, eismo įvykio metu nustatyti automobilio dešinės pusės priekinio rato (padangos ir ratlankio) apgadinimai), patrulio R. K. tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, remonto sąmata, neabejotinai patvirtino skunde nurodyto eismo įvykio aplinkybes bei automobilio sugadinimų pobūdį.
Atsakovė nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jos poziciją, kad automobilio sugadinimus sąlygojo ne kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė. Atsakovas šią poziciją grindė prielaidomis ir nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjo pateikti pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojos veiksmuose nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Byloje nėra jokių pagrįstų aplinkybių manyti, jog vairuotoja, vairuodama transporto priemonę, viršijo leistiną greitį, buvo neatsargi, neatidi, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei aplinkybes. Kaip matyti iš eismo įvykio medžiagos duomenų, eismo įvykis įvyko 2011-03-18 apie 20.35 val., tamsiu paros metu. Aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, apsunkino vairuotojos galimybę, elgiantis rūpestingai ir apdairiai, pastebėti, sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatančiuose transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiose eismo situacijose, pažeidimo aplinkybių. Galiojantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-03-18 nutarimas taip pat neabejotinai patvirtina, kad vairuotoja V. B. Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įvykį nulėmė būtent nelygi kelio danga – duobė, važiuojamojoje kelio dalyje.
Taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai, kad žala atsirado ne dėl atsakovo kaltės ir yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės (CK 6.253 str.). Atsakovė, būdama vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūra, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsakovės atsiliepimas bei atsakovės atstovės paaiškinimai akivaizdžiai patvirtino, jog atsakovė nežinojo apie duobę Kaune, Ukmergės g., prie pastato Nr. 22 ir nesiėmė jokių priemonių jai sutvarkyti. Todėl atsakovas nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nežinojo apie duobę minėtos gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos būklei pataisyti ir suremontuoti. Dėl kelio duobės buvo padaryta žala automobiliui. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl kelių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovė ir tarp atsiradusios žalos ir neteisėtos veikos yra akivaizdus priežastinis ryšis, todėl yra visos trys sąlygos, reikalingos atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje; 2011 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.).
Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti (CK 6.1015 str.). Taigi, pareiškėjo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovo atlygintą automobilio savininko patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).
Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kaip transporto priemonės draudikas, su transporto priemonės draudėju V. B. , vadovaudamiesi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, sudarė transporto priemonės draudimo sutartį. Šia sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė „F. M. ", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirenkant draudimo sąlygų variantą – draudimas neišskaitant nusidėvėjimo, kuris reiškia, kad draudimo išmoka mokama, neišskaitant transporto priemonių dalių nusidėvėjimo. Transporto priemonės draudimo sutartyje taip pat buvo nurodyta sąlyga, jog remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. Šių taisyklių 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal tų pačių Transporto priemonių draudimo taisyklių 9.5 punktą, transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis nurodytų Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 pagrindu ir pateiktais transporto priemonės sugadintų ir remontuotų dalių išlaidas patvirtinančiais įrodymais, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje.
Transporto priemonės techninę apžiūrą atlikęs asmuo R. R. , apžiūrėjęs apgadintą transporto priemonę „F. M. ", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės apžiūros 2011-03-21 akte nurodė, kad keičiamos transporto priemonės dalys yra priekinę dešinės pusės rato padanga, bei remontuojamos - dešinės pusės priekinis ratlankis, priekinė važiuoklės patikra. Įrodymų paneigiančių transporto priemonės apžiūros 2011-03-21 akte nustatytus transporto priemonės sugadinimus nenustatyta. Taip pat nenustatyta aplinkybių dėl kurių kiltų abejonių dėl transporto priemonės techninę apžiūrą atlikusio asmens nustatytų transporto priemonės sugadinimų. Abejoti šio asmens kompetencija taip pat nėra jokio pagrindo. Šio asmens nustatyti transporto priemonės sugadinimai akivaizdžiai susiję su nustatyto eismo įvykio aplinkybėmis. Atsakovas neigdamas šią aplinkybę nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių transporto priemonės sugadinimus ir remontuojamų dalių remonto būtinybę.
Atsakovas ginčydamas atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumą.
Byloje nustatyta, jog draudėja pateikė pareiškėjui transporto priemonės remonto darbų atlikimą patvirtinančias PVM sąskaitas – faktūras Nr. KAVDD038603 ir Nr. BSC0001199, kuriose buvo nurodyta transporto priemonės remonto 337,35 Lt išlaidų suma ir keičiamų detalių – padangų įsigijimo 350, 00Lt kainą. Pareiškėjas apskaičiavo 512,35 Lt dydžio draudimo išmoką (337,35 Lt remonto darbų kainą pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KAVDD038603 + 175,00 Lt vienos padangos kainą pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BSC0001199). Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.11.3. ir 9.11.3.2. punktų reglamentavimą, įvykio kaltininkas buvo žinomas, todėl besąlyginė išskaita neišskaičiuotina iš draudimo išmokos. Taip pat iš draudimo išmokos nebuvo išskaičiuotas padangos nusidėvėjimas, kadangi pagal pasirinktą draudimo sutarties sąlygų variantą – draudimo išmoka mokama, neišskaitant transporto priemonių dalių nusidėvėjimo. Iš draudimo išmokos taip pat pagrįstai nebuvo išskaičiuota PVM suma. Kaip matyti iš minėtos PVM sąskaitos – faktūros Nr. KAVDD038603, automobilio remonto paslaugas teikiantis asmuo UAB „I. M. “ buvo PVM mokėtojas. Remonto paslaugas įsigijo transporto priemonės draudėja V. B. , kuri nebuvo PVM mokėtoja. Duomenų, jog V. B. buvo PVM mokėtoja byloje nenustatyta. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas. Suremontavusiai automobilį įmonei už remonto paslaugas sumokėjo pareiškėjas (PVM mokėtojas). Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sumokėtas pirkimo PVM už kitą asmenį negali būti atskaitomas. PVM sąskaita – faktūra Nr. BSC0001199 patvirtina, kad už įsigytas prekes sumokėjo V. B. , kuri nėra PVM mokėtoja, todėl neturi teisės susigrąžinti PVM. Nurodytos aplinkybės bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos patvirtina, jog sumokėtas PVM už automobilio remontą ir vienos padangos įsigijimą laikytinas nuostoliu, patenkančiu į atlygintinos žalos sumą, kadangi PVM negalės būti susigrąžintas iš valstybės (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., 27 str., 46 str.).
Taigi, nurodytos išlaidos automobilio remontui ir padangos įsigijimui pagal automobilio sugadinimo pobūdį, laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, padangos įsigijimo kainą nenustatyta. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog automobilio remonto darbai nebuvo techniškai būtini ar nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai ir padangos kaina buvo mažesni, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.).
Taigi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina –512,35 Lt žalos atlyginimas, kadangi išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.1015 str.). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l. 9-13).
Be to, pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Taigi, vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pareiškėjui iš atsakovės – Kauno miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-08-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjui AB “Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 512, 35 Lt (penkis šimtus dvylika litų 35 cnt) turtinės žalos atlyginimą ir nuo priteistos 512,35 Lt žalos atlyginimo sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-08-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.