Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. E. ieškinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. V. (b. l. 4), (duomenys neskelbtini) – sūnus D. V. (b. l. 5). Iš pažymos apie šeimos sudėtį (b. l. 6), pažymos apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, vaikų motina, (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos skyriaus išduota pažyma (b. l. 10) patvirtina, kad ieškovės pajamas sudaro socialinės pašalpos, kurių dydis 2019 m. sausio mėnesį siekė 310 Eur. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 483 Eur (b. l. 50-51).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji niekur nedirba, viena augina vaikus, viena rūpinasi jų auklėjimu ir išlaikymu, pragyvena iš socialinių pašalpų. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Aplinkybės, kad jis gauna nedidelį atlyginimą, neatleidžia jį nuo pareigos išlaikyti vaikus. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų kitų išlaikytinių, kitokiu būdu būtų prisidėjęs prie vaikų išlaikymo, nepateikė. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaikus, pareiga išlaikyti jį tenka tik jų motinai. Tokiu būdu, vaikų išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 550 Eur. Akivaizdu, kad vaikams gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaikus maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikai augtų sveiki, susirgus – slaugyti juos. Tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 100 Eur kas mėnesį vaikui, yra ženkliai mažesnė nei pusė minimalios mėnesinė algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą kiekvienam vaikui būtų galima patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę kiekvieno vaiko išlaikymui teikti kas mėnesį po 100 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, šiuo atveju – ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019 m. vasario 22 d.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaikų motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su vaikais bendrauja minimaliai. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir šalių vaikų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad jo vaikai gyventų su ieškove, vaikų motina. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais nėra, ieškovė nurodydama, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais be jokių apribojimų, iš esmės jokios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, teisme patvirtino, kad jokie atsakovo bendravimo su vaikais apribojimai nereikalingi, todėl ieškinys dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistos, abiem suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų (b. l. 12, 25-26), todėl šioje byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.174 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nepilnamečių vaikų G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina B. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2019 m. vasario 22 d. – iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad G. V. ir D. V. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaikų motina B. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.