- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-918-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Nada Focus“
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nada Focus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl atsakovo UAB „Nada Focus“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus 2-asis apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą R. P. v. UAB „Nada Focus“ dėl 4 741,21 Lt įsiskolinimo, susidariusio dėl neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės pašalpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigių priteisimo ir 2009-03-24 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 909,09 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 1 600 Lt išeitinės pašalpos, 232,17 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei valstybės naudai 153, 50 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 37-38).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Nada Focus“ 2009-04-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 40), kuriuo prašė peržiūrėti sprendimą už akių. Savo prašymą grindė tuo, kad atsakovai nepraleido teismo nustatyto keturiolikos dienų termino atsiliepimui į ieškinį paduoti. Paaiškino, jog teismo pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2008-12-03, o 2008-12-17 buvo parašytas atsiliepimas į pateiktą ieškinį. Pažymėjo, jog procesinės teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į teisingumo vykdymo tikslą. Todėl priimtas sprendimas už akių turi būti panaikintas, o byla išnagrinėta iš esmės, atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes ir šalių santykius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-04-24 nutartimi atsakovo UAB „Nada Focus“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti atsisakė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą dvidešimties dienų pareiškimo pateikimo terminą (CPK 287 str. 1 d.) ir neprašoma jo atnaujinti. Teismas nurodė, jog šioje byloje sprendimas už akių buvo priimtas 2009-03-24, todėl paskutinė pareiškimo teismui pateikimo diena buvo 2009-04-14. Atsakovo pareiškimas teisme gautas 2009-04-22 (paštui įteiktas 2009-04-20), t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą (b.l. 45).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Nada Focus“ atskiruoju skundu (b.l. 49) prašo: 1) panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-04-24 nutartį; 2) atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teigia, jog teismas, tiek priimdamas sprendimą už akių, tiek atsisakydamas priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, formaliai aiškino procesinius terminus reglamentuojančias teisės normas. Tvirtina, jog pareiškimą už akių atsakovas pateikė nepraleisdamas dvidešimties dienų termino, skaičiuojant nuo sprendimo už akių įteikimo atsakovui dienos. Pažymi, jog formali klaida, įvykusi dėl neapsižiūrėjimo, užkerta kelią atsakovui į teisingą ir nešališką procesą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra bei tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias terminų skaičiavimą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 287 str., 288 str.), todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį atskirajame skunde išdėstyti argumentai teisinių prielaidų nesudaro.
Operatyvumo principas reikalauja, kad teismas, įgyvendindamas civilinio proceso tikslus, imtųsi visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siektų, jog byla būtų išnagrinėta viename posėdyje, jeigu šitai netrukdo tinkamai ją išnagrinėti (CPK 2 str., 7 str., 72 str.). Šis konkretus ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, o tokioms byloms išnagrinėti įstatymų leidėjo valia nustatyti dar trumpesni, nei kitų kategorijų byloms procesiniai terminai (CPK 413 str.). Sprendimo už akių institutas (CPK 285 str. 1 d.) būtent ir yra skirtas operatyvumui, o kartu ir proceso koncentruotumui civiliniame procese įgyvendinti. Vienai šaliai be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, nepalaikant savo reikalavimų ar laiku nepareiškus atsikirtimų į juos (nustatytais terminais nepateikus parengiamųjų procesinių dokumentų), arba neatvykus į teismo posėdį, kitos šalies prašymu teismas byloje pateiktų įrodymų pagrindu priima sprendimą už akių. Tokiu būdu yra ne tik išplečiamos asmenų subjektinių teisių teisinės gynybos ir dispozityvumo principo ribos (CPK 5 str., 13 str.), bet ir užkertamas kelias galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatomi šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padariniai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2008-11-18 pranešimu informavo atsakovą, kad jis per keturiolika dienų nuo ieškinio nuorašo ir pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį (CPK 142 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad nustatytų terminų atsiliepimui į pareikštą ieškinį paduoti nesilaikymo atveju, teismas, vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., turės teisę priimti sprendimą už akių (b.l.23). Byloje esanti pažyma patvirtina, jog ieškinio pareiškimo nuorašas ir teismo pranešimas atsakovui buvo įteikti 2008-12-03 (b.l. 27). CPK 73 str. 2 d. nustato, kad procesinį veiksmą galimą atlikti per visą laiką, kuris nustatytas jam atlikti. Šiuo atveju teismas atsakovui nustatyto keturiolikos dienų termino eiga prasidėjo rytojaus dieną, t.y. 2008-12-04 nulis valandų nulis minučių nuo minėtų procesinių dokumentų atsakovui įteikimo dienos (CPK 73 str. 3 d.). Taigi paskutinė atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismui pateikimo diena buvo 2008-12-17 nustatytu teismo darbo dienos pasibaigimo metu (CPK 74 str. 6 d.). Tuo tarpu byloje esantis vokas patvirtina, jog atsakovas savo atsiliepimą į ieškinį teismui pateikė tik 2008-12-23 (paštui įteikė 2008-12-19), neabejotinai praleidęs teismo nustatytą terminą (b.l. 30). CPK 75 str. 1 d. nustato, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymo ar teismo nustatyto procesinio termino praleidimas dar nereiškia, kad asmuo apskritai prarado galimybę tą procesinį veiksmą atlikti. Praleidęs įstatymo ar teismo nustatytą terminą asmuo turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą, kartu nurodydamas aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą, bei pridėdamas atitinkamus įrodymus (CPK 78 str. 2 d., 3 d., 4 d.). Šiuo atveju toks atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui paduoti teismui pateiktas nebuvo, teismas negalėjo vertinti priežasčių, nulėmusių pavėluotą dokumento pateikimą, svarbumo, todėl 2009-01-12 nutartimi visiškai pagrįstai atsisakė priimti atsiliepimą į ieškinį ir grąžino jį atsakovui (b.l.31-32). Apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsiliepimas į ieškinį buvo parašytas 2008-12-17, kitaip tariant paskutinę teismo nustatyto termino atsiliepimui į ieškinį paduoti dieną, tik patvirtina atsakovo pasyvų elgesį procese. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, reaguodamas į atsakovo elgesį, vykdė jam įstatymo nustatytą pareigą – užkirsti kelią proceso vilkinimui (CPK 7 str.), t.y. procesinės teisės normas taikė ne formaliai, kaip tvirtina apeliantas, o vadovaudamasis CPK nuostatomis, ekonomiškumo bei proceso koncentruotumo principais.
Susiklosčius tokiai teisinei situacijai, t.y. atsakovui per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą be pateisinamų priežasčių nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 4 d.), apylinkės teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d., 285 str. 1 d., 2 d.). Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimo už akių priėmimo sąlygų nepažeidė: priimti sprendimą už akių ieškinyje prašė ieškovas (b.l. 2); teismas įvykdė išaiškinimo pareigą, t.y. pranešime išaiškino atsakovui procesinio dokumento teismo nustatytu laiku nepateikimo padarinius (b.l. 23); atsakovui ieškinio ir pranešimo nuorašas buvo įteiktas tinkamai (b.l. 27).
Pagal CPK 287 str. 1 d. šalis, kuriai už akių priimtas sprendimas, gali paduoti pareiškimą tam pačiam sprendimą priėmusiam teismui dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškimas gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, kaip kad numatyta CPK 287 str. 1 d., o ne nuo jo įteikimo dienos, kaip tai traktuoja apeliantas. Šioje byloje sprendimas už akių buvo priimtas 2009-03-24, todėl paskutinė tokio pareiškimo teismui pateikimo diena buvo 2009-04-14 (CPK 73 str. 3 d., 74 str. 6 d.). Tuo tarpu atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teisme gautas 2009-04-22 (paštui įteiktas 2009-04-20) (b.l. 40, 44). Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas 2009-04-24 nutartimi pagrįstai konstatavo, kad atsakovo sprendimas už akių yra paduotas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neprašo jo atnaujinti, atsisakė priimti pareiškimą, grąžinęs jį atsakovui (CPK 75 str., 78 str.). Kaip jau minėta, įstatymas termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo skaičiavimo pradžios nesieja su sprendimo už akių nuorašo šaliai įteikimo momentu, kadangi sprendimo už akių teismas apskirtai negali priimti, jeigu šalis nėra tinkamai informuota apie šalims privalomus atlikti procesinius veiksmus (šiuo atveju pateikti atsiliepimą), jų atlikimo terminus bei neatlikimo teisinius padarinius. Tuo atveju, jeigu gavusi priešingos šalies procesinį dokumentą (šiuo atveju ieškinį) šalis per nustatytą terminą procesinio dokumento nepateikia, tai preziumuojama, jog šaliai yra žinoma, jog esant kitos šalies prašymui ir pasibaigus procesinio dokumento pateikimo terminui teismas gali priimti sprendimą už akių. Papildoma garantija šaliai, kad ji laiku sužinos apie jai už akių priimtą sprendimą, yra ir įstatyme teismo nustatyta pareiga per tris dienas nuo priėmimo dienos išsiųsti sprendimo už akių nuorašą (CPK 285 str. 7 d.), kurią šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvykdė tinkamai (b.l. 39). Pažymėtina, kad prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinys ir jo padavimo (termino skaičiavimo) tvarka buvo nurodyti pačiame sprendime už akių.
Apeliacinės instancijos teismui adresuotas prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti yra grindžiamas tik esą laiku paduotu atsiliepimo faktu. Šią aplinkybę teisėjų kolegija jau aptarė ir įvertino, pagrindo atnaujinti praleistą terminą ji nesudaro. Antra vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visą bylos eigą ir proceso trukmę (ieškinys pareikštas dar 2008-10-28), į bylos specifiką (ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, kuriame darbdavys įstatymų leidėjo valia ir teismų praktikoje traktuojamas kaip stipresnioji, o darbuotojas – silpnesnioji ginčo šalis), į teismui priskirtą aktyvų vaidmenį tokios kategorijos bylose (CPK 414 str., 417 str., 418 str.), į apelianto procesinį elgesį - nepakeitė oficialių duomenų apie savo buveinę viešame registre ( b.l. 25), dėl ko užtruko jo paieška (b.l. 24, 26), pavėlavo, kaip minėta, išdėstyti ir savo poziciją dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo (b.l. 28-29, 31-32), pripažįsta, jog teismo atsisakymas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių yra paties apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 7 str. 2 d. prasme padarinys, todėl apeliantas turi pats prisiimti atsakomybę už savo pasyvų elgesį procese.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apelianto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą. Todėl skundžiama nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.