Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1-851/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-04
Bylos Nr.
1S-1-851/2023
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00173-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
Teisėjas
Aiva Survilienė (pirm.)
Kaltinamasis
N. B.
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1-851/2023
Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00173-2019-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.16.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo N. B. gynėjo advokato Stanislovo Raulušaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamojo N. B. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigų terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. kovo 6 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. N. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai (išvengiant muitinės kontrolės) gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu susitarė su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu M. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiu D. N., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat su Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose esančiais nenustatytais asmenimis dėl bendro, pasiskirsčius vaidmenimis, akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) slapto gabenimo 2020 m. balandžio 20 d. per Lietuvos Respublikos sieną su Baltarusijos Respublika ties pasienio ruožu tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0289 ir Nr. 0290, saugomu VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnų. Įgyvendinant bendrininkų iš anksto suderintą planą, Baltarusijos Respublikos teritorijoje esantys nenustatyti asmenys 2020 m. balandžio 20 d., ne vėliau kaip 14.40 val. tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0289 ir Nr. 0290, pasinaudodami tuo, kad aktualiame pasienio ruože valstybės sienos sargybą tuo metu vykdė nusikalstamos veikos bendrininkas pareigūnas M. M., per valstybės sienos liniją žyminčius inžinerinius įrenginius į Lietuvos Respublikos teritoriją netrukdomi permetė 17 dėžių, kuriose iš viso buvo 8 500 vienetų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pažymėtų pakelių su cigaretėmis „Fest“, kurių bendra muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) įvykio metu buvo lygi 29 501 Eur. Tuo tarpu N. B., veikdamas pagal bendrininkų suderintą planą, 2020 m. balandžio 20 d. laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 10.59 val. iki 14.40 val., būdamas automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotame brolio T. B. vardu, stebėjo Varėnos miesto ribose esančią Savanorių g. ir Geležinkelio g. sankryžą, per kurią Varėnos pasienio rinktinės ir Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnai iš savo buveinių Varėnos mieste vyksta į Aleksandro Barausko pasienio užkardos saugomą pasienio ruožą, ir mobilaus ryšio telefonu M. M., taip pat mobilaus ryšio telefonu uždaroje pokalbių grupėje D. N. ir kitiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams teikė aukščiau aprašyto nusikalstamo sumanymo netrukdomą vykdymą užtikrinančią informaciją apie VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės ir Varėnos rajono policijos pareigūnų automobilių judėjimą ir maršrutus. Tuo pačiu laikotarpiu D. N., veikdamas pagal bendrininkų suderintą planą, mobilaus ryšio telefonu „BlackBerry 9320“ uždaroje pokalbių grupėje iš N. B. ir Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių aukščiau nurodytų nenustatytų asmenų gaudamas aukščiau nurodytą informaciją ir pasinaudodamas tuo, kad aktualiame pasienio ruože valstybės sienos sargybą tuo metu vykdė nusikalstamos veikos bendrininkas pareigūnas M. M., H. Š. priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku apie 14.30 val. atvyko prie Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančio valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0289, pastatė automobilį apie 15 metrų atstumu nuo valstybės sienos linijos ir aukščiau nurodytas dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis dviese krovė į minėtą automobilį iki 14.40 val., kai D. N. buvo sulaikytas pasalą surengusių Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų, o aukščiau nurodytam bendrininkui iš įvykio vietos pavyko pasišalinti. Šiais veiksmais N. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to N. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, pasikėsino neteisėtai (pažeidžiant nustatytą tvarką) gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu susitarė su VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu M. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiu D. N., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiais nenustatytais asmenimis dėl bendro, pasiskirsčius vaidmenimis, kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusių 17 dėžių, kuriose iš viso buvo 8 500 vienetų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pažymėtų pakelių su cigaretėmis „Fest“, kurių bendra muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) įvykio metu buvo lygi 29 501 Eur, 2020 m. balandžio 20 d. slapto gabenimo nuo Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0289 į tyrimo metu nenustatytą vietą. N. B., veikdamas pagal bendrininkų suderintą planą, 2020 m. balandžio 20 d. laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 10.59 val. iki 14.40 val., būdamas automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotame brolio T. B. vardu, stebėjo Varėnos miesto ribose esančią Savanorių g. ir Geležinkelio g. sankryžą, per kurią Varėnos pasienio rinktinės ir Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnai iš savo buveinių Varėnos mieste vyksta į Aleksandro Barausko pasienio užkardos saugomą pasienio ruožą, ir mobilaus ryšio telefonu M. M., taip pat mobilaus ryšio telefonu uždaroje pokalbių grupėje D. N. ir kitiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams, teikė aukščiau aprašyto nusikalstamo sumanymo netrukdomą vykdymą užtikrinančią informaciją apie VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės ir Varėnos rajono policijos pareigūnų automobilių judėjimą ir maršrutus. Tuo pačiu laikotarpiu D. N., veikdamas pagal bendrininkų suderintą planą, mobilaus ryšio telefonu „BlackBerry 9320“ uždaroje pokalbių grupėje iš N. B. ir Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių aukščiau nurodytų nenustatytų asmenų gaudamas aukščiau nurodytą informaciją ir pasinaudodamas tuo, kad aktualiame pasienio ruože valstybės sienos sargybą tuo metu vykdė nusikalstamos veikos bendrininkas pareigūnas M. M., H. Š. priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku apie 14.30 val. atvyko prie Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančio valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0289, pastatė automobilį apie 15 metrų atstumu nuo valstybės sienos linijos ir, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, o taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtinto „Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto pakeitimo (įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 10 d.) reikalavimą, nustatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, kai iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, laikotarpiu nuo 14:30 val. iki 14.40 val. aukščiau nurodytas dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis dviese krovė į minėtą automobilį, ketindami nugabenti į tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 14.40 val. D. N. buvo sulaikytas pasalą surengusių Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų, o aukščiau nurodytam bendrininkui iš įvykio vietos pavyko pasišalinti. Šiais veiksmais N. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymas ir kaltinamasis N. B. nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigų 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 6 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo ne kartą tęsiamas.

4. Paskutinį kartą šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra neišnykę abu laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindai – siekis greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką bei siekis užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Kaltinamojo N. B. gynėjas advokatas Stanislovas Raulušaitis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį.

5.1. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota bei pažeidžia N. B. teises ir teisėtus lūkesčius. Nutartis priimta tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytų aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą.

Šalies argumentai

5.2. Nurodo, kad N. B. du metus buvo priverstas gintis nuo vienų įtarimų ir tik prieš pat perduodant bylą į teismą (likus 11 dienų), jam buvo įteikti kiti įtarimai. Per 11 dienų tinkamai pasiruošti gynybai, kai bylą sudaro 19 tomų, yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, dėl 2022 m. gegužės 19 d. pareikštų įtarimų, N. B., pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise, parodymų nedavė. Tuo tarpu priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, 2020 m. birželio 4 d. apklausoje N. B. davė išsamius, logiškus ir aiškius parodymus bei atsakė į visus tyrėjos klausimus, todėl jo pozicija teismui dėl jam 2020 m. birželio 4 d. pareikštų kaltinimų turėtų būti žinoma. N. B. davė parodymus, tačiau neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

5.3. Nurodo, kad nėra jokių patikimų įrodymų, kad N. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad priešiškai nusiteikęs VSAT žvalgybos tarnybos pareigūnas L. J. parašė tarnybinį pranešimą, kad 2020 m. balandžio 20 d. vykdamas į įvykio vietą matė savo automobilyje sėdintį N. B. ir įtarė, kad pastarasis, būdamas už 40 kilometrų nuo įvykio vietos, stebi aplinką ir pranešinėja nusikaltimą vykdantiems asmenims apie L. J. judėjimą, bei slapto sekimo metu įrašytas apsvaigusių nuo alkoholio jaunuolių pokalbis negali būti pakankamais įrodymais baudžiamajame procese.

5.4. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog pasinaudodamas tarnybine padėtimi kaltinamasis atliko teisei priešingus veiksmus. Pagrindas taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų gali būti tik faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti duomenys ir negali būti remiamasi subjektyviomis, nekaltumo prezumpcija pažeidžiančiomis prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad N. B., būdamas nenušalintas nuo pareigų, gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti nagrinėti bylą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracinių ir drausminių nuobaudų neturėjęs, charakterizuojamas teigiamai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jei grįžtų į darbą, jis trukdytų teismo procesui. Kaltinamojo nušalinimas nuo pareigų nepadės greičiau išnagrinėti bylos. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių duomenų, kaip kaltinamasis galėtų kenkti bylos nagrinėjimui teisme.

5.5. Galiausiai, skunde pažymi, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo N. B. gynėjo advokato Stanislovo Raulušaičio skundas atmetamas.

6. Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme. Procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą. Laikinas nušalinimas nuo pareigų yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma siekiant: 1) greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

7. Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad šiuo atveju išvada, jog N. B. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, yra grindžiama tik priešiškai nusiteikusio VSAT pareigūno L. J. parodymais ir slapto sekimo metu užfiksuotu apsvaigusių nuo alkoholio jaunuolių pokalbiu. Teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad N. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų apklausų protokoluose, slapto sekimo protokoluose, apžiūrų protokoluose, tarnybiniame pranešime ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek tai reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme ir nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

8. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsęs kaltinamajam N. B. laikiną nušalinimą nuo pareigų trims mėnesiams nustatė abu BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus – siekį greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką bei užkirsti kaltinamajai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

9. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nustatydamas vieną iš alternatyvių BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nušalinimo nuo pareigų pagrindų, konstatavo, jog nustačius, kad šioje byloje įrodymų tyrimas dar nepradėtas, liudytojai neapklausti, ikiteisminio tyrimo metu N. B. savo kaltę dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neigė, jo pozicija teisme dėl jam pareikštų kaltinimų nėra žinoma, yra pagrindas manyti, kad šioje proceso stadijoje nėra paneigta kaltinamojo galimybė trukdyti procesui. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje jau yra baigtas, baudžiamoji byla teismui perduota 2022 m. gegužės 31 d., šiuo metu, priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, byloje jau atliekamas įrodymų tyrimas, byloje apklausti liudytojai D. Č., E. B., L. J., V. S., M. B.. Taip pat 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdyje numatyta apklausti liudytojus A. M., D. L., D. Č., V. V.. Be to, byloje nėra duomenų, jog atliekant įrodymų tyrimą, būtų numatyta N. B. kolegų, jam pavaldžių asmenų apklausa. Teismas sutinka su skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nėra pagrindžiama, kokiais veiksmais kaltinamasis N. B. galėtų pakenkti bylos nagrinėjimui. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu būtų atlikęs kokius nors veiksmus, siekdamas įtakoti byloje apklausiamus asmenis ar kokiu nors kitokiu būdu bandęs trukdyti ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįsta apygardos teismo išvada, jog šioje proceso stadijoje yra pakankamas pagrindas manyti, jog užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę trukdyti baudžiamajam procesui, t. y. siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, todėl šis laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindas šalintinas.

10. Visgi, teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, kad egzistuoja kitas BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas nušalinimo nuo pareigų pagrindas, t. y. kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad N. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, padarymu. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimus N. B. galimai padarė būdamas statutiniu valstybės tarnautoju (eidamas (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigas). Nors bylos duomenimis N. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra tiesiogiai susijusios su jo einamomis pareigomis, tačiau galimai darant nusikalstamas veikas N. B. kontaktavo su savo kolegomis, norėdamas įsitikinti, kad policijos pareigūnai yra užimti ir į įvykio vietą nevažiuos (vadovaujantis 2020 m. gegužės 15 d. slapto sekimo protokolu). Be to, nustatyta, kad galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, galimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje, veikiant su asmenimis, iš kurių dalis taip pat buvo statutiniai pareigūnai, todėl neatmestina galimybė, jog šie asmenys, sugrįžę į užimamas pareigas, vėl gali daryti nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudarytų jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl apygardos teismas pagrįstai taikydamas šį pagrindą pratęsė N. B. laikino nušalinimo nuo pareigų terminą. Šio nustatyto pagrindo buvimo nepaneigia ir skunde nurodomi N. B. teigiamai charakterizuojantys duomenys. Atsižvelgus į kaltinamojo užimamų pareigų bei atliekamų funkcijų specifiką, šiuo metu tolesnis N. B. pareigų valstybės teisėsaugos įstaigoje, aukštesniojo teismo vertinimu, nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais bei neleistinai pakenktų visuomenės pasitikėjimui minėta institucija.

11. Be to, pažymėtina, kad nors kaltinamasis N. B. jau virš dviejų metų yra nušalintas nuo pareigų, tačiau maksimalus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatytas. BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių, ir priemonės pratęsimų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (termino pratęsimo) nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes.

12. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo tam tikras jo teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas N. B., pobūdį ir padarymo aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Nagrinėjamu atveju be laikino nušalinimo nuo pareigų neįmanoma užkirsti galimybės kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamajam taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo, o tik nuo jo buvusių pareigų. Šis apribojimas kaltinamojo darbinei veiklai nėra absoliutus, jis, atsižvelgiant į įstatymų taikomus apribojimus, turi galimybę susirasti ir dirbti kitą darbą, kuris netrukdytų baudžiamosios bylos eigai ir leistų pasiekti procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo tikslus. Juolab, kad ir pats kaltinamasis, nušalintas nuo minėtų pareigų, susirado kitą darbą. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso tikslai, numatyti BPK 1 straipsnio 1 dalyje, nusveria kaltinamojo ir jo šeimos narių patiriamus nepatogumus, atsiradusius dėl paties N. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis, nepaisant to, kad šalinamas vienas procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo N. B. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo N. B. gynėjo advokato Stanislovo Raulušaičio skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aiva Survilienė