Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui M. S. ir jo atstovui advokatui Robertui Klovui, atsakovės atstovui T. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d. buvo parengta VTEK Prevencijos skyriaus veiklos vertinimo Audito ataskaita, kurioje buvo padaryta išvada, jog VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas teikė VTEK pirmininkui pasirašyti dokumentus nesuderinęs jų su VTEK, tokiu būdu neužtikrino VTEK įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio, VTEK darbo reglamento 32 punkto, 37.4 papunkčio nuostatų įgyvendinimo. Audito metu nustatyta, kad per audituojamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., vienasmeniškai VTEK pirmininko be kolegialios Komisijos sprendimo dėl deklaravimo, interesų konflikto vengimo, nusišalinimo procedūros, taip pat teikiant informaciją institucijų vadovams apie nedeklaravusius asmenis buvo atsakyta 25 fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl buvo pažeisti VTEK įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies principai. VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas, V. K. 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. T-35 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“, atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 13 d. Audito ataskaitą, sudarė komisiją, galimam VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo M. S. tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija). 2017 m. spalio 20 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. IN-164 (toliau – Pranešimas), kuriame nurodytos Audito ataskaitoje padarytos išvados, informavo pareiškėją, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes galimai pažeidė Audito ataskaitos išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 7 d. Komisijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su padarytomis išvadomis, nes auditas atliktas per labai trumpą laiką, be to, buvo vadovautasi nustatyta tvarka nepatvirtintais teisės aktais.

Skundžiamu Įsakymu atsakovė pareiškėjui 2017 m. gruodžio 5 d. skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012, 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-602/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjui įteikto Pranešimo turinį ir Taisyklių 7 punkte tokiam pranešimui keliamus reikalavimus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu, pažymi, jog Pranešime suformuluotas įtarimas (pažeisti Audito ataskaitoje nurodyti teisės aktai), nurodant tiek Audito ataskaitoje padarytas išvadas, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjas, rengdamas dokumentus audituojamu laikotarpiu daugeliu atveju, nepateikė jų svarstyti VTEK posėdžiuose, tiek išdėstant teisės aktus, vertintinas kaip pakankamai konkretus ir aiškus. Nors Pranešime detaliai nenurodyti pareiškėjo veiksmai, tačiau prie Pranešimo buvo pridėta Audito ataskaita, dėl kurios turinio pareiškėjui turėjo būti aišku, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėjas yra įtariamas. Pareiškėjui iš tokio Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinio turėjo būti visiškai aišku, kad paaiškinimus jis turėjo teikti dėl Audito ataskaitos išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Vertintina ir tai, kad pareiškėjui kartu su Pranešimu buvo pateikta visa tuo momentu turima informacija apie tarnybinį nusižengimą, todėl teismas nesutinka su pareiškėju, jog Pranešimo turinys neišsamus ir neaiškus, konstatuodamas, jog Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys atitinka visus teisės akte keliamus reikalavimus. Kadangi, teismo vertinimu, atsakovė pateikė pareiškėjui tinkamą Pranešimą, kaip tai numatyta Taisyklių priede pateiktame Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje (tokiame pranešime turi būti nurodomas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės), darytina išvada, kad Pranešime nurodyta informacija neapsunkino galimybės pareiškėjui aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Be to, iš pareiškėjo 2017 m. lapkričio 7 d. pateikto paaiškinimo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino savo teisę gynybą ir pateikdamas išsamius paaiškinimus dėl Audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų. Taip pat akcentuotina tai, kad būtent motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018). Taigi būtent Išvadoje turi būti įvardyti nusižengimo požymiai ir konstatuota, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautoja, nurodytos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir priežastys, dėl nusižengimo atsiradusios pasekmės, tarnautojo kaltė ir kitos reikšmingos Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, o ne Pranešime, kaip teigia pareiškėjas. Paminėtina, kad pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas turi teisę dalyvauti visoje tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, apskųsti procedūros rezultatus, reikšti nušalinimus (Taisyklių 9 punktas). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs minėtos galimybės realizuoti anksčiau išvardintas teises.

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jam iki 2017 m. gruodžio 7 d. nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su Išvada, pažymi, kad pagal Taisyklių 9 punktą, kaip jau minėta, valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę <... > baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Išvada ir skundžiamas Įsakymas buvo įteikti 2017 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjas pats savo parašu patvirtino, kad su skundžiamu Įsakymu jis susipažino, o kartu pateiktos Išvados bei kitų prašomų dokumentų kopijas gavo 2017 m. gruodžio 5 d. (M. S. pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. prašymas). Taigi pareiškėjo teiginys, kad jam iki 2017 m. gruodžio 7 d. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su Išvada, yra atmestinas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga apribota nebuvo. Pareiškėjas teikė paaiškinimus, prašymus ir įrodymus Komisijai, todėl pagrindo išvadai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, taip pat nėra. Be to, pareiškėjas tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų nei pastabų, nei pretenzijų nereiškė.

Skunde pareiškėjas taip pat iškėlė abejonę dėl Komisijos pirmininko ir kitų Komisijos narių šališkumo, teigdamas, jog Komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti sudarė V. K. pavaldūs valstybės tarnautojai. Pasak pareiškėjo, šias aplinkybes įrodo 2017 m. kovo 16 d. VTEK patalpose su pareiškėju vykęs pokalbis, kuris pareiškėjo buvo įrašytas.

Taisyklės numato, kad tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojams skiriamos atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Šios procedūros tikslas – išsamiai ir nešališkai ištirti ir įvertinti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, nustatyti ir nubausti kaltus asmenis. Taisyklių 5 punktas numato, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, <...> nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją <…>. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarant komisiją turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas, o Taisyklių 9 punktas valstybės tarnautojui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, suteikia teisę pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariams.

Teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo Komisijos nešališkumo nepagrįsti. Pareiškėjas galimą Komisijos narių šališkumą grindžia jo slapta padarytu garso įrašu, kuriame užfiksuotas 2017 m. kovo 16 d. VTEK patalpose su pareiškėju vykęs pokalbis, kuriame dalyvavo iki 2017 m. kovo 20 d. VTEK pirmininko pareigas ėjęs R. V., nuo 2017 m. kovo 20 d. laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas V. K. ir VTEK narys S. K.. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad minėti Komisijos nariai yra V. K. pavaldūs valstybės tarnautojai, savaime nereiškia, jog jie buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti pareiškėją. Dėl pareiškėjo skunde pateiktos stenogramos, padarytos iš garso įrašo, kuriame užfiksuotas 2017 m. kovo 16 d. su pareiškėju vykęs pokalbis, teismas pažymi, kad šis garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas nagrinėjamu atveju, nes nėra duomenų, kad jis padarytas teisės aktų nustatytu leistinu būdu. Tokiu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl Komisijos narių šališkumo, o byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo minėti Komisijos nariai buvo išsakę savo išankstinę nuomonę dėl tiriamojo įvykio aplinkybių ar buvo kitų priežasčių rinkti tik pareiškėją kaltinančius įrodymus ar pan. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybių matyti, kad Komisija siekė išsiaiškinti visas, jos požiūriu, reikšmingas įvykio aplinkybes, taip pat vertino ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus. Taigi pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad Komisija buvo šališka pareiškėjo atžvilgiu. Atitinkamai, spręstina, kad pareiškėjas nepareiškė nušalinimo nei Komisijos pirmininkui, nei Komisijos nariams, taip pat teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neskundė, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad nebuvo garantuotas Komisijos nešališkumas.

Teismas, atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad skundžiamą Įsakymą daro neteisėtu aplinkybė, kad jį pasirašė ne pats vyriausias pagal amžių VTEK narys, be to, VTEK narys V. K., E. S. neturėjo įgaliojimų vykdyti VTEK pirmininko pareigų, atkreipia dėmesį, jog pagal VTEK įstatymo 6 straipsnį VTEK sudaro 5 nariai (1 dalis). Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą (2 dalis). VTEK narys yra Seimo skiriamas valstybės pareigūnas <...> (3 dalis). Seimas VTEK narį (išskyrus VTEK pirmininką) skiria į pareigas Seimo nutarimu posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu. Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, atitinkamą nutarimą priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmos kadencijos pabaigos (4 dalis). Pagal VTEK įstatymo 7 straipsnį VTEK pirmininką iš šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas. Iš pateikto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tiek VTEK narius, tiek VTEK pirmininką iš šios komisijos narių skiria Seimas, todėl šiuo klausimu sutiktina su atsakovės pozicija, jog ta aplinkybė, kad nėra paskirti VTEK pirmininkas ir vietoje jo laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas kitas VTEK narys priėmė skundžiamą Įsakymą, kuris pareiškėjo netenkina, dar nėra pagrindas teigti, jog Įsakymas gali būti laikomas nepagrįstu. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo argumentą, kad skundžiamą Įsakymą neteisėtu daro aplinkybė, kad jį pasirašė ne pats vyriausias pagal amžių VTEK narys. Kaip minėta, 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. T-35 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ buvo sudaryta Komisija pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. Šią Komisiją sudarė: VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas T. Č., VTEK Tyrimų skyriaus vyresniojo patarėja I. B. ir VTEK Administravimo skyriaus archyvarė ir personalo specialistė J. T.. Minėti asmenys pasirašė Pranešimą ir, atlikę tarnybinį patikrinimą, surašė bei pasirašė Išvadą. Skundžiamą Įsakymą pasirašė VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas E. S.. Teismas sutinka, kad pagal VTEK įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys, tačiau pabrėžia, kad šiame ginče teismas nevertina aplinkybių, kas lėmė, jog skundžiamo Įsakymo pasirašymo metu, nesant nuolatinai paskirto VTEK pirmininko, laikinai VTEK pirmininko pareigas ėjo VTEK narys E. S.. Paminėtina, kad ši minėta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ir ginčo baigčiai esminės reikšmės neturi, todėl neabejotinai nesudaro pagrindo Įsakymą pripažinti neteisėtu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie lėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą, todėl ir naikinti skundžiamą Įsakymą dėl procedūrinių pažeidimų teisinio pagrindo nėra. Atitinkamai, teismas vertina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo objektyvus, buvo išsiaiškintos visos pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui reikšmingos faktinės aplinkybės, teismo posėdžio metu visi VTEK nariai, apklausti kaip liudytojai, patvirtino, kad pareiškėjo kaip VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo darbu buvo nepatenkinti, kad pats pareiškėjas atsakydavo į pateiktus asmenų prašymus vienasmeniškai, nors juos privalėjo pateikti spręsti VTEK posėdžiuose kolegialiai, taip pat iš Išvados matyti, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl Audito ataskaitos, kuria yra remiamasi Išvadoje, trūkumų, buvo įvertinti tinkamai ir išsamiai bei, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atmesti motyvuotai.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Taisyklėse. Komisija motyvuotoje Išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui skundžiamu Įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parinkta įvertinus, kad padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo panaikinti skundžiamą VTEK įsakymą ir juo pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, nėra.

Reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl negali tenkinamas, netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą VTEK įsakymą.

Netenkinus pareiškėjo skundo, jam negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.