Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. Ž. kaltu įvykdęs šias nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir parodė, kad prie stalo sėdėjo jis, P. P., jo draugė. Ėjo keturi draugai. Jo dėdė yra kurčnebylys, jis ėjo duonos nusipirkti. Buvo I. ir jo draugai trys ar keturi. Jie dėdę užkabino. Jis šoko nuo stalo ir sakė „ką tu jam darai“. Nuo stalo atsistojo tada, kai trenkė dėdei. Jo dėdė J. C. sėdėjo prie jų. Jis pas jį paprašė pinigų ir nuėjo duonos nusipirkti į kioskelę. Kioskas nuo staliuko gal 15 metrų atstumu. Netoliese prie staliukų I. su savo draugais žmones užkabinėjo. I. trenkė C. kumščiu į veidą. Tuo metu C. stovėjo ant takelio, 3-4 metrų atstumu nuo staliuko. Nuo smūgio C. parpuolė. Jis pribėgo aiškintis, I. spyrė jam. Kai parpuolė, pamatė butelį nuskeltu kakliuku, paėmė butelį, atsistojo ir trenkė I. į gerklę. Ten stovėjo jo draugai, kurių nepažįsta. Butelis jau buvo nuskeltas. Gailisi, kad butelį paėmė. I. pataikė į gerklės sritį. Po įvykio nuėjo į parduotuvę nusiplauti kraujus. Kraujas jam bėgo, klibėjo keturi dantys. Dėl jam padaryto sužalojimo rašė pareiškimą policijoje, bet jam pasakė „kam tu rašai, vis tiek viena byla“. J. C. nekalbantis. Konfliktą matė P. P. ir jo draugai. Sakė P., kad pakviestų draugus liudyti. I. sudavė vieną sykį. P. P. draugė vardu I., jos pavardės nežino. Jam sudavė smūgį ant takelio, 2-3 metrų atstumu nuo staliuko. Jis gynė J. C., pribėgęs sakė „ką jūs darot“. I. žino iš matymo, su jo broliu šventė kažkada. I. jam vieną kartą spyrė, paskui kitas dar. Pagarsinus kaltinamojo parodymus (b.l. 74-75) jis parodė, kad atsistojo nuo stalo ir ėjo 2-3 metrus. Nežino kodėl ikiteisminio tyrimo metu aiškino kitaip. Jo dėdė 50 metų amžiaus. Butelis po įvykio mėtėsi kažkur šone. Jei nebūtų gynęsis, gal jį būtų apstoję ir sumušę. Kai stojosi, jo niekas nemušė. Iš pradžių nematė kur nukentėjusiajam pataikė. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs, nes jo tėvas labai piktas, neina prieiti, vien grasinimai. Su nukentėjusiuoju anksčiau konfliktų nėra buvę. I. be tėvų nešneka. Mano, kad ieškinio suma per didelė. Sutinka su ketvirtąja dalimi ieškinio, t.y. 4000-5000 Lt, ne daugiau. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka. Žalos neatlygino, nes nežinojo. Su turtine žala nesutinka iš viso. Sutinka su 4000-5000 Lt neturtine žala. Įvykio metu buvo išgėręs. Nežino, kaip tokiu atveju būtų pasielgęs būdamas blaivus, negali atsakyti. Yra baustas administracine tvarka už cigaretes du kartus. I. aukštas, šviesiais plaukais, už jį aukštesnis. Turtinės žalos nepripažįsta, nes nepateikti jokie įrodymai. Nuėjo į parduotuvę išsiskalauti burną, ten jį ir suėmė. Kai vienam iš vaikinų pataikė į gerklę, jie išsilakstė. Gal liudytoja (M.) gerai nematė. Nemano, kad gerai prisimena visas įvykio aplinkybes, nes rugsėjo mėnesį, po šio įvykio, buvo operuojamas dėl šautinės žaizdos širdies srityje, gavo narkozę. Negali žmonių sumaišyti. Tiksliai žino, kad tai buvo tas pats asmuo su kuriuo konfliktavo, nesumaišė. Norėtų prašyti ieškinį sumažinti. Pripažįsta 1000 Lt ieškinį, ne daugiau ir tai jį gali sumokėti dalimis, nes nedirba. Pripažįstu 1000 Lt neturtinės žalos, su turtine žala nesutinka, nes nepateikė jokių įrodymų. Viskas vyko taip, kaip pasakojo, nukentėjusysis konfliktą pradėjo, ne jis. Nukentėjusysis vilkėjo rūbais. Jo rūbai nebuvo sugadinti, jų nieks nesuplėšė, o kraujas išsiskalbia. Jis taip pat buvo kruvinas, rūbus išsiskalbė.

Nors kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų pripažįsta iš dalies, tačiau teismas daro išvadą, jog jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bei išanalizuotais įrodymais - nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Liudytoju apklaustas P. P. parodė, kad buvo šventė Vištytyje. Sėdėjo prie vieno stalo. Buvo daug aplinkui žmonių. Mušėsi jaunimas ir priėjo prie jų, pradėjo užgaulioti. Prisikabino prie Ž. dėdės. E. stojo ginti, jam trenkė. Prie stalo sėdėjo daug žmonių: jis, E. Ž., jo dėdė, I. M.. Su Ž. yra pažįstami nuo mokyklos laikų. Ž. dėdei smogė, jis nupuolė. Dėdė buvo šalia E.. Vaikinai ėjo ir girti kabinėjosi prie žmonių. Priėjo prie stalo. Ž. sėdėjo šalia savo dėdės. Ž. dėdė J. C. sėdėjo prie stalo. Nežino kur sudavė C., sudavė ranka. Dėdė nukrito. Tada atsistojo E., smogė E. aukštas šviesus vyras. E. smogė ranka, pataikė į veidą. E. Ž. parkrito. Kiti bandė tą vyrą atitraukti, bet jis ištrūko. Tada taip ir įvyko. E. stojo su bonka rankoj, nes tas vyras vėl norėjo pulti E.. C. nesikėlė, gulėjo. Ant žemės buvo pilna sudužusių butelių ir sveikų. Jie prie staliuko gėrė su E. Ž. ir dar kokia dešimtim žmonių. Gėrė alų. Buvo nusisukęs, pamatė, kad pradeda žmones kabinėti. Kai atsisuko matė, kaip sudavė E. Ž. dėdei tik nematė kur. Kai E. Ž. parkrito, jo nespardė. Policijos pareigūnai atėjo iš karto, gal per 20 sekundžių. Pareigūnai atėjo prie staliuko. Ten staliukas buvo ir prie pat kelias. Kažkur E. nukentėjusiajam pataikė. Buvo kraujo. Kraujas bėgo tam žmogui, kuriam pataikė. E. pataikė į veidą. Nepamena koks tai buvo butelis. Butelį E. pasiėmė nuo žemės. Pagarsinus liudytojo parodymus (b.l. 60-61), parodė, kad parodymai skiriasi gal dėl praėjusio laiko tarpo.

Liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad A. I. yra jo draugas. Su draugais atvažiavo į Vištytį, į šventę. Nuėjo apsidairyti. Apėję ratą nuėjo nusipirkti alaus. Draugai nuėjo toliau žvalgytis. Priėjo kaltinamasis su nuskeltu buteliu ir A. smogė į kaklą. Jie su A. stovėjo prie kiosko, laukė eilėje alaus nusipirkti. Stovėjo dviese su A.. Jie buvo apėję ratą ir atsistojo į eilę alaus. Buvo išgėrę po vieną skardinę alaus. Kaltinamasis prieš durdamas A. nieko nesakė. Tiksliai negali pasakyti kokiu buteliu dūrė, bet stikliniu. Jaunuolis vienoje rankoje turėjo butelio galą, kitoje – kaklą nuskeltą. Dūrė dešine ranka butelio kakline dalimi. Po dūrio A. pasitraukė. Kol jis sureagavo, A. nuėjo link policijos, o tas vaikinas, kuris dūrė, dingo tarp žmonių. Šventės metu konflikto tarp jų ir neįgalaus žmogaus nebuvo. Su kurčnebyliu asmeniu konfliktų nebuvo. Nežino ką iki šventės I. veikė. Kai buvo su I., konfliktų su aplinkiniais nebuvo. Po įvykio lankė I.. A. sakė nežinantis dėl ko konfliktas galėjo įvykti. Pažįstamų, prie kiosko laukiant alaus nebuvo, kurie galėtų patvirtinti. Šventės metu jie su niekuo nekonfliktavo. Iki incidento su I. buvo dviese, su niekuo nesimušė. Iš pradžių kai atvyko į šventę, vaikščiojo su trim ar keturiais draugais, po to išsiskyrė. Su jais išsiskyrė gal prieš pusvalandį iki įvykio.

Liudytoja apklausta I. M. parodė, kad atsimena, jog šventės metu sėdėjo prie stalo. Tuo metu draugavo su draugu iš Vištyčio. Pro šalį ėjo trys ar keturi vaikinai. Jie užkalbino ar kažką užmetė. E. kažką jiems atsakė, tarp jų įvyko kivirčas. Vienas vaikinų trenkė E. į veidą, E.lyg nukrito ant stalo. Matė, kad E. burnoj buvo kraujo. Vaikinas, kuris trenkė E., nubėgo žemyn, link ežero. E. jį nusivijo. E. burna buvo pilna kraujo, jis pasiėmė butelį, atsigėrė iš jo, išspjovė kraują ir nubėgo su tuo buteliu. Jos draugas buvo P. P.. Nepamena jau kas prie stalo sėdėjo. Tuo metu, kai kilo konfliktas, neįgalaus asmens lyg prie stalo nebuvo, jis buvo nuėjęs nusipirkti alaus prie palapinės. Pamatęs, kad vyksta muštynės, jis parėjo ir, kiek pamena - gavo ir jis. Pirmiausiai konfliktas įvyko tarp kaltinamojo ir vaikinų. Palapinė, kurioje buvo pardavinėjamas maistas, buvo greta, prie stalo. Tie vaikinai, kurie sudavė smūgius, nubėgo už kiosko, išsilakstė. Kaltinamasis išspjovė kraują ir su tuo buteliu, nuo kurio nugėrė, nusivijo tuos vaikinus. Kas vyko toliau, ji nematė. Iš tos kompanijos vaikinų, kurie užkabino kaltinamąjį, nepažinojo nei vieno. Jai atrodo, kad kaltinamasis sėdėjo prie stalo, tiksliai nepamena. Kaltinamasis nusivijo tuos asmenis, nubėgo paskui juos už palapinės. Tie asmenys, kurie užkabino kaltinamąjį, nematė kad būtų prieš tai ką nors mušę. Prieš prieinant prie kaltinamojo, tie vaikinai ėjo pro šalį ir kažką užmetė E., gavosi konfliktas. Nežinojo, kad kurčnebylys kaltinamojo giminaitis. Jis buvo nuėjęs kažką nusipirkti. Daugiau jokių peštynių nematė. Ji sėdėjo prie stalo, bendravo su P. P.. Atsimena, kad kaltinamajam trenkė, pradėjo muštis, į muštynes įsivėlė kaltinamojo dėdė ir vaikinai nubėgo. Nematė, kad kaltinamasis butelio šuke kam nors būtų įdūręs. Kai kaltinamajam trenkė, jie pradėjo muštis, tas J., parėjęs iš kiosko į muštynes įsivėlė. J. – kurčnebylys. Ji visų muštynių veiksmų nematė. Nežinojo, kad stiklo šuke buvo sužalotas vaikinas. Apie tai sužinojo dabar.

Liudytoju apklaustas P. N. parodė, kad pernai vasarą buvo šventė Vištytyje. Nepamena dienos. Jis su šeima stovėjo. Buvo grupė jaunuolių, jie susiginčijo, kaltinamasis pasiėmė bonką, ją nuskėlė ir nuėjo. Nukentėjusiojo net nebuvo šalia tuo metu. Nukentėjusįjį žino, kaip kaimyną, jam žmona po įvykio jį parodė. I. pažįsta tik nuo įvykio. Matė, kaip kaltinamajam dėjo į veidą, kaip jis nukrito. Paskui kaltinamasis pasiėmė bonką, nuskėlė ir nuėjo. Jų ten visa grupė stovėjo. Jis su dukra stovėjo prie kito staliuko. Matė, kaip kaltinamasis nuskėlė bonką. Prie kaltinamojo nukentėjusiojo nebuvo. Matė, kaip kaltinamasis pakėlė nuo žemės bonką, nuskėlė į bordiūrą ir nuėjo greitu žingsniu. Prieš tai kaltinamajam buvo suduota. Jų ten buvo gal kokia penkiolika, visi nuėjo link parduotuvės. Nematė kuriuo momentu buvo sužalotas nukentėjusysis. Jam žmona pasakė, kad I. sužalotas, kad jis kaimynas. Žino kaip nukentėjusysis atrodo. Ne nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, sudavė kitas vaikinas, nukentėjusiojo ten nebuvo. Jis Vištytyje atostogauja, ten žmona turi butą. Šiek tiek vėliau matė, kaip tas vaikinas, kuris sudavė kaltinamajam, buvo atvykęs pas nukentėjusįjį, jie šnekėjosi ir tas vaikinas išvažiavo. Namas, kuriame žmonos butas, yra aštuonbutis. Kai vaikinas buvo atvykęs pas nukentėjusįjį, jis buvo kieme prie savo automobilio. Po to su I. kabėjosi, jis sakė, kad kaltinamasis juos sumaišė, nes buvo vienos spalvos maikėmis įvykio dieną. A. I. prieš įvykį nepažinojo, žmona parodė paskui, pasakė, kad gyvena kaimynystėje. Su A. I. susipažino kai grįžo iš ligoninės. A. I. sakė, kad tą dieną su tuo vaikinu, kuris sudavė kaltinamajam, abu buvo su geltonom maikėm. Vaikinas, kuris sudavė kaltinamajam, buvo tamsių veido bruožų, A. I. – šviesių.

Liudytoju apklaustas J. C. parodė, kad yra kaltinamojo dėdė. Visi sėdėjo prie šašlykų ir alaus. Jis parsinešė alaus ir jį užpuolė. Užpuolė jį girdintis vaikinas, iš veido jį pažįsta. Jam pirmam trenkė, susimušė. Kitas vaikinas trenkė kaltinamajam į galvą ir spyrė. Neatsimena ar tuo momentu kaltinamasis sėdėjo, ar stovėjo. Jis tik akis užsidengė ir viskas. Kaltinamasis paėmė butelį ir trenkė. Matė kada paėmė butelį ir trenkė. Jis buvo nuėjęs nusipirkti alaus. Kai atėjo, ten jau buvo muštynės, buvo trys ar keturi vaikinai. Galėtų nukentėjusįjį atpažinti iš veido. Nematė iš kur kaltinamasis paėmė butelį, matė, kad butelį laikė rankoj. Nematė ar butelis buvo nuskeltas. Tas, kuris kaltinamajam spyrė, tam kaltinamasis ir trenkė. Vaikinai, su kuriais vyko konfliktas, pabėgo, nematė kur nubėgo. Moka skaityti, rašyti nemoka. Klausimą suprato, neparašys atsakymo. Matė kada buteliu trenkė, tai buvo netoli stalo.

2012-08-07 specialisto išvada Nr. G 680/12(09) patvirtina, kad J. C. konstatuota kraujosruva kairės akies vokuose pereinanti į skruostą galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, galimai 2012-08-05. Mažai tikėtina, jog konstatuotą kūno sužalojimą galėjo pasidaryti pats. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl padaryto sužalojimo J. C. turėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 44).

Pagarsintuose nukentėjusiojo A. I. parodymuose užfiksuota, kad 2012-08-05 Vištyčio mstl. šventėje jis buvo su draugu M. B.. Bevaikščiojant po šventę, prie centrinės aikštės ant pėsčiųjų tako priešais atėjo 2 asmenys, tai Ž. ir asmuo pravarde „M.“. Ž. jam pasakė „ ką tu čia buvai“. Kairėje Ž. rankoje buvo nudaužto šviesaus stiklo butelio dalis, o dešinėje – nudaužto butelio viršutinė dalis. Po šių žodžių jis dūrė jam viršutine butelio dalimi į kaklą. Po to nei vienas, nei kitas jam daugiau nieko nesakė. Jis nuėjo prie pareigūnų ir paprašė iškviesti pagalbą. Jam skaudėjo gerklę, stipriai bėgo kraujas ant drabužių. Įvykio metu jis buvo blaivus. Įvykio metu su juo kartu buvo ir matė įvykį M. B.. Jis irgi buvo blaivus, gal buvo išgėręs tik kokia pusę skardinės alaus. Įvykį galėjo P. N., jis gyvena Kaune, jam gal apie 30 m. Kad kas daugiau būtų galėjęs matyti įvykį jis įvardinti negali, nes nepažįsta, tų žmonių, o kadangi vyko šventė tai žmonių aplinkui buvo daug. Jo E. Ž. neatsiprašė, padarytos fizinės žalos neatlygino (b.l. 5, 6-7).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė advokatė S. S. paaiškino, kad mano jog nukentėjusysis prašo nedaug, t.y. 500 Lt turtinės žalos. Buvo sužalotas kaklas, sužalojimai akivaizdūs, bėgo kraujas, suprantama drabužiai ir avalynė buvo sulieti krauju ir netinkami naudojimui. Dėl neturtinės žalos. Sužalojimai buvo padaryti pavojingoje gyvybei vietoje, tai nustatyta ekspertų. Sužalojimai sukėlė didelį skausmą, nepatogumus, sutrikdyta sveikata, išlikę pasekmė – randas. Randas kakle yra matomoje vietoje, sugadinta žmogaus vizuali išvaizda. Ieškovas neturtinę žalą vertina 20000 Lt ir prašo ją priteisti. Kruvini daiktai netinkami naudojimui ir jie buvo išmesti. Daiktų įsigijimo čekių niekas nesaugo. Atstovaujamasis paaiškino, kad daiktai buvo netinkami naudoti. Pastaruoju metu ilgą laiką su atstovaujamuoju nebendravo, jis dirba kitoje šalyje, todėl negali atsakyti apie jo pajamas ir tokių įrodymų neturi. Kaip yra informuota, atstovaujamasis į Lietuvą grįš tik antroje liepos mėnesio pusėje.

2012-10-12 specialisto išvada Nr. G 673/12(09) patvirtina, jog A. I. konstatuota durtinė pjautinė žaizda kakle su raumenų sužalojimu buvo padaryta kietu aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo daiktu, galimai 2012-08-05 ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nes dėl jos nukentėjusio sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, padarytas pakankamai stipria jėga, nuo kurios ir atsirado sužalojimas. Kūno sužalojimas galėjo būti padarytas jam esant bet kokioje padėtyje, vienmomentiškai. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota (b.l. 34).

2012-08-07 specialisto išvada Nr. G679/12(09) patvirtina, kad E. Ž. konstatuota kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruva ir nubrozdinimas apatinėje lūpoje galėjo būti padaryti kietu buku bukabriauniu daiktu, galimai 2012-08-05. Mažai tikėtina, jog konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir vienu poveikiu. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl padarytų sužalojimų E. Ž. turėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 41).

Nurodyti kaltinamojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku, Vilkaviškio r. sav. Vištyčio mstl. vykusios šventės metu, t.y. viešoje vietoje, matant daugeliui šventėje buvusių asmenų, tame tarpe ir liudytojais apklaustiems asmenims. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, t.y. teigė nukentėjusįjį sužalojęs dėl šio neteisėtų smurto veiksmų jo ir jo dėdės J. C. atžvilgiu, t.y. besigindamas, tačiau aukščiau ištirti įrodymai būtinosios ginties kaltinamojo veiksmuose nepatvirtina. Nors byloje esantys įrodymai ir patvirtina, kad tiek kaltinamojo, tiek liudytoju apklausto jo dėdės J. C. atžvilgiu galimai buvo smurtauta, kadangi jiems konstatuoti kūno sužalojimai, tačiau įrodymų, kad šiuos veiksmus atliko būtent nukentėjusysis nėra. Kaip seka iš kaltinamojo parodymų, jis nukentėjusiajam dūrė nuo žemės paimta butelio stiklo šuke, tuo tarpu liudytoja I. M. tokius jo parodymus paneigė. Ši liudytoja nėra nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo draugė ar gera pažįstama, todėl jos parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Jos parodymai neprieštarauja ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, liudytojo M. B. parodymams. Nors kaltinamasis nurodė, kad tariamas konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko dėl šio pavartoto smurto jo dėdės J. C. atžvilgiu, tačiau tiek liudytoja I. M., tiek pats J. C. parodė, kad smurto veiksmai jo atžvilgiu buvo vėlesni nei paties kaltinamojo atžvilgiu pavartoti smurto veiksmai iš nenustatytų asmenų. Netgi pats kaltinamasis pripažino, kad tuo metu, kai jis dūrė nukentėjusiajam, kaltinamojo atžvilgiu smurto veiksmai jau buvo pasibaigę, todėl pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis nėra. Liudytojų parodymais kaltinančiais kaltinamąjį teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jų parodymus iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvada. Darytina išvada, kad surinkti ir išanalizuoti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis įvykdė nusikalstamas veikas numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., kadangi smūgį butelio stiklo šuke, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavė viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Smūgio sudavimas nukentėjusiajam ir sužalojimų (nesunkus sveikatos sutrikdymas) padarymas, netgi įvertinus tai, kad prieš tai kaltinamojo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, vertintina kaip tyčiniai įžūlūs veiksmai ir nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, sužalojimas nukentėjusiajam padarytas iš chuliganiškų paskatų – be jokios priežasties. Šiuo elgesiu neabejotinai buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis (nukentėjusiojo patirti sužalojimai, sužalojimo padarymo aplinkybės, gausus kraujavimas) neabejotinai sukėlė pašaliniams asmenims baimę, nejaukumo ir nesaugumo jausmą, tam tikram laikui sutriko žmonių pasilinksminimas. Kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. sutaptis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi nors kaltinamasis ir pripažino dūręs stiklo šuke nukentėjusiajam, tačiau teigė tai daręs gindamasis, tuo tarpu net pats pripažino, kad tuo metu kai dūrė nukentėjusiajam jo atžvilgiu smurto veiksmai jau buvo pasibaigę, bet to nėra jokių objektyvių įrodymų, kad smurtą prieš kaltinamąjį vartojo būtent nukentėjusysis, skiriasi kaltinamojo ir liudytojų nurodytas veiksmų eiliškumas ir vieta, todėl pats dūrimo fakto pripažinimas nėra pagrindu teigti, kad kaltinamasis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi ir tai pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.