Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja), sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjai D. K., jos atstovui Renatui Neverdauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcentuoja, kad verslo pradžioje turėjo 9000 Lt apyvartinių lėšų, kurias panaudojo reikalingiems mokesčiams susimokėti, prekių įsigijimui. Inspektorės pasirinktame modelyje jos pradinis įnašas veiklos pradžioje niekur neatsispindi. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokesčius, neatsižvelgė į tai, kad prekių likutis lieka iš ankstesnio laikotarpio ir į tai, kad tam tikra produkcija buvo įsigyjama kalendorinio mėnesio pabaigoje, todėl tą kalendorinį mėnesį negalėjo būti realizuota. Apskaičiuojant pajamas už atitinkamą kalendorinį mėnesį, dalį pajamų negalėjo įtraukti į tą kalendorinį mėnesį ir turėjo būti perkeliama į kitą kalendorinį mėnesį. Paaiškino, kad šalto rūkymo gaminių kainos yra pakankamai didelės, realizacijos terminai yra ilgi - nuo 4 iki 6 mėn. Dienos pabaigoje vitrina niekada nebūdavo tuščia. Mėsos gaminius tenka ir nurašyti bei išmesti ar sunaudoti savo poreikiams, kadangi baigiasi jų realizacijos terminai.

Jos pateikti paskaičiavimai įrodo, kad, taikant dar mažesnį antkainį, įvertinant prekių likučius, veikla pagrįsta ekonomine logika ir nenuostolinga. Panaudojus sukauptas lėšas verslo pradžiai, pajamos pilnai padengia patirtas išlaidas. Komisija priėmė sprendimą be jos pateiktų pasiūlymų ir paskaičiavimų. Buhalterinė apskaita nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. buvo vedama tinkamai, todėl šiame mokestiniame laikotarpyje nebuvo jokio teisinio pagrindo mokestines prievoles apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pareiškėjos nuomone, inspektorė netinkamai pasirinko mokestinės bazės nustatymo metodus. Taikydama skirtingus metodus, inspektorė siekė ne kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį, kaip to reikalauja teisės aktai, bet kiek įmanoma jį padidinti. Kadangi klaidingai paskaičiuotas PVM, prašo atleisti nuo delspinigių mokėjimo remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. 1 d. 2 p.

Teigia, kad nuo 2004 m. liepos 21 d. tapo PVM mokėtoja. Nuosekliai ir laiku apskaičiuoja ir sumoka mokestį. Vien priskaičiuoto PVM sumokėjimas jai bus labai didelė ekonominė našta. Patikrinimą atlikusiam pareigūnui sudarė reikiamas sąlygas, pateikė visus dokumentus, nevengė padėti išsiaiškinti kilusius klausimus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, mokesčių skaičiavimo bei mokėjimo.

2001 m. sausio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėja įsigijo mėsos gaminių už 88498,12 Lt. D. K. patikrinimo metu pateikė minėto laikotarpio nurašymo aktus prekėms, praradusioms prekinę išvaizdą ir sugedusioms 882,68 Lt sumai bei mėsos gaminiams, suvartotiems privatiems poreikiams (maistui) 3533,51 Lt sumai, iš viso 4416,19 Lt. Atsižvelgus į šias aplinkybes nustatyta 84081,93 Lt parduotų prekių įsigijimo savikaina. Pagal pareiškėjos pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus apskaičiuotos 2001 m. sausio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpio išlaidos sudarė 91056,12 Lt. Inspekcija įvertinusi šiuos duomenis, konstatavo, kad D. K. turėjo gauti tiek pajamų, kad galėtų padengti 91056,12 Lt patirtas veiklos išlaidas. Nors Inspekcijai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja teigė, kad taikė 1-1,5 proc. antkainius, tačiau, apskaičiavus pajamas, taikant šiuos antkainius, matyti, kad pajamos yra mažesnės už patirtas išlaidas. Vadinasi, 1-1,5 proc. antkainiai ekonomine prasme nėra pagrįsti ir negalėjo būti taikyti vykdant ekonominę veiklą. Patikrinimo metu apskaičiuota, kad D. K. turėjo taikyti ne mažesnį kaip 8,3 proc. antkainį, nes tik pardavus prekes taikant šį antkainį, gautos 91060 Lt pajamos galėtų padengti 91056,12 Lt patirtas išlaidas.

Inspekcija nustatė, kad pareiškėjos per paskutiniuosius 12 mėn., t. y. laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 4 d. iki 2001 m. kovo 31 d., iš PVM apmokestinamos veiklos įplaukos sudarė 102408,98 Lt, t. y. 2001 m. kovo mėn. 2408,98 Lt viršijo 100 tūkst. Lt. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja pagal PVM įstatymo (1998 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. VIII-764 redakcija) 6 str. 3 d., privalėjo nuo 100 tūkst. Lt viršijančios sumos, t. y. nuo 2408,98 Lt, apskaičiuoti PVM ir sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos. Dėl šio pažeidimo už laikotarpį nuo 2001 m. kovo 31 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai papildomai apskaičiuota 11341 Lt PVM. Inspekcija patikrinimo akte pažymėjo, kad jeigu patikrinimo metu būtų atsižvelgta į pareiškėjos pateiktame 2006 m.gegužės 16 d. rašte nurodytas neparduotų prekių likučių sumas ir šios sumos būtų perkeltos į sekančius metus, tada apskaičiuojant pareiškėjos 2002 m. sausio 1 d. – 2002 m. liepos 31 d. laikotarpio pajamas reikėtų taikyti žymiai didesnį prekių pardavimo antkainį, t. y. 11,25 proc., kurį taikant galėtų būti padengtos patirtos išlaidos.

2002 m. sausio 2 d. – 2002 m. liepos 31 d. laikotarpiu pareiškėja įsigijo mėsos gaminių už 71653,43 Lt. D. K. patikrinimo metu pateikė minėto laikotarpio nurašymo aktus prekėms, praradusioms prekinę išvaizdą ir sugedusioms 718,16 Lt sumai ir nurašymo aktus mėsos gaminiams, suvartotiems privatiems poreikiams (maistui) 2026,28 Lt sumai, iš viso 2744,44 Lt. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nustatyta 68908,99 Lt parduotų prekių įsigijimo savikaina. Inspekcija, įvertinusi šiuos duomenis, konstatavo, kad pareiškėja turėjo gauti tiek pajamų, kad galėtų padengti 72205,43 Lt patirtas veiklos išlaidas. Nors pareiškėja teigė, kad taikė 1 - 1,5 proc. antkainius, tačiau, apskaičiavus pajamas, taikant šiuos antkainius, matyti, kad pajamos yra mažesnės už patirtas išlaidas. Taigi, 1-1,5 proc. antkainiai ekonomine prasme nėra pagrįsti ir negalėjo būti taikyti vykdant ekonominę veiklą. Patikrinimo metu apskaičiuota, kad D. K. turėjo taikyti ne mažesnį kaip 4,8 proc. antkainį, nes tik pardavus prekes taikant šį antkainį, gautos 72216,62 Lt pajamos galėtų padengti 72216,62 Lt patirtas išlaidas. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 2 d. iki 2002 m. birželio 30 d. nuo gautų pajamų neskaičiavo ir nemokėjo į biudžetą PVM. Dėl šio pažeidimo už minėtą laikotarpį papildomai apskaičiavo 9516 Lt PVM.

Nurodo, kad pareiškėja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. pildė piniginių įplaukų ir išlaidų žurnalus, todėl Inspekcija 2002 m. rugpjūčio 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pajamas pareiškėjai apskaičiavo pagal žurnale nurodytus duomenis. Inspekcija nustatė, kad D. K. minėtu laikotarpiu įsigijo mėsos gaminių už 52579,52 Lt. Nurašymo aktų prekėms, praradusioms prekinę išvaizdą ir sugedusioms bei suvartotoms privatiems poreikiams, pareiškėja nepateikė. Nustatyta 68908,99 Lt parduotų prekių įsigijimo savikaina. Pagal piniginių įplaukų ir išlaidų žurnale nurodytus duomenis nustatė, kad 2002 m. rugpjūčio 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. ji gavo 55840 Lt pajamų (vidutinis antkainis sudarė 6,20 proc.). Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja, pažeisdama PVM įstatymo 71 str. 1 d., 2002 m. rugpjūčio 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu nuo gautų pajamų neskaičiavo ir nemokėjo į biudžetą PVM. Inspekcija už minėtą laikotarpį papildomai apskaičiavo 5769 Lt PVM. Apibendrinusi D. K. 2003 m. sausio 8 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. piniginių įplaukų ir išlaidų žurnale nurodytus duomenis, nustatė, kad ji minėtu laikotarpiu gavo 94471 Lt pajamų (vidutinis antkainis sudarė 5,61 proc.). Kadangi mokesčių mokėtoja 2003 m. sausio 8 d. – 2003 m. liepos 31 d. laikotarpiu neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo PVM, todėl už minėtą laikotarpį papildomai apskaičiavo 8589 Lt PVM.

Paaiškino, kad 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. liepos 20 d. laikotarpiu pareiškėja įsigijo mėsos gaminių už 62660,96 Lt. Už minėtą laikotarpį nurašymo akto prekėms, praradusioms prekinę išvaizdą ir sugedusioms bei suvartotoms privatiems poreikiams (maistui), nepateikė. Nustatyta 62660,96 Lt parduotų prekių įsigijimo savikaina. Pagal D. K. pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. liepos 20 d. laikotarpio išlaidos sudarė 65455,96 Lt. Pagal pateiktus įplaukų ir išlaidų žurnale nurodytus duomenis nustatyta, kad 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. liepos 20 d. laikotarpiu D. K. gavo 62760 Lt pajamų. Inspekcija pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu pareiškėja taikė 0,16 proc. vidutinį antkainį, kuris apskaičiuotas kaip gautų mėnesio (metų) įplaukų ir parduotų prekių savikainos santykis. Nustatyta, kad sausio - gegužės mėn. vidutinis antkainis sudarė 8,99 proc., t. sk.: sausio mėn. - 10,13 proc., vasario mėn. - 10,43 proc., kovo mėn. - 9,26 proc., balandžio mėn. - 6,16 proc., gegužės mėn. - 3,70 proc. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja piniginių įplaukų ir išlaidų žurnale birželio ir liepos mėnesiais (iki liepos 20 d.) įrašė už parduotas prekes mažesnes pajamų sumas nei šių prekių savikaina, todėl 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. liepos 20 d. laikotarpiu už parduotas prekes gautos pajamos nepadengė 2696 Lt visų veiklos išlaidų (prekių įsigijimo savikainos ir kitų išlaidų). Kadangi D. K. 2004 m. birželio 1 d. – 2004 m. liepos 20 d. įrašė už parduotas prekes mažesnes pajamų sumas nei šių prekių savikaina, todėl Inspekcija, taikydama palyginamąjį metodą ir vėlesnio, t. y. 2004 m. liepos 21 d. – 2004 m. spalio 31 d., laikotarpio vidutinį 5,59 proc. antkainį, apskaičiavo 29499,70 Lt pajamų sumą, kuri padengia 2004 m. birželio 1 d. – 2004 m. liepos 20 d. laikotarpio D. K. patirtas 29073,96 Lt išlaidas. Inspekcija, įvertinusi piniginių įplaukų ir išlaidų žurnale fiksuotą už 2004 m. sausio - gegužės mėn. 37240 Lt pajamų sumą ir už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2004 m. liepos 20 d. apskaičiuotą 29499,70 Lt pajamų sumą, nustatė, kad 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. liepos 20 d. laikotarpio pajamos sudaro 66739,70 Lt ir ši apskaičiuota pajamų suma padengia minėto laikotarpio 65455,96 Lt išlaidas. Kadangi D. K. 2004 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 20 d. neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo PVM, todėl už minėtą laikotarpį papildomai apskaičiavo 154 Lt PVM. Atsakovas tvirtina, kad nėra aplinkybių, remiantis kuriomis pareiškėja galėtų būti atleista nuo delspinigių mokėjimo. Inspekcija, atsižvelgusi į aplinkybes, turinčias įtakos skirtos baudos dydžiui, D. K. paskyrė 10 proc. nuo papildomai apskaičiuotos PVM sumos dydžio baudą, t. y. 3537 Lt. Pareiškėja dėl apskaičiuoto 100 Lt patento mokesčio nesutikimo motyvų nepateikė nei atsakovui, nei Komisijai.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 2 d., nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Nenustačius minėtos aplinkybės, nėra pagrindo svarstyti D. K. atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo klausimą.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 68-154 patvirtino Vilniaus AVMI rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (27.183)-256-352, kuriuo pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 35369 Lt PVM, 17225,67 Lt PVM delspinigių, 100 Lt patento mokesčio, 3537 Lt PVM baudą ir 10 Lt patento mokesčio baudą. Mokestinių ginčų komisija 2007 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. S-47 (7-12/2007) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. gruodžio 15 d. nurodymus D. K. sumokėti į biudžetą 35369 Lt PVM, 3537 Lt PVM baudą ir 10 Lt patento mokesčio baudą bei panaikino 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 68-154 dalį dėl nurodymų D. K. sumokėti į biudžetą 17225,67 Lt PVM delspinigius ir jos skundą šioje dalyje perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

D. K. mano, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas, todėl turėtų būti naikinamas. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Dėl nurodymo sumokėti į biudžetą 35369 Lt PVM

Pridėtinės vertės įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 30 d.) 6 str. 3 d. įtvirtinta, kad jeigu per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių) asmenų pajamos (įplaukos), viršija 100 tūkst. Lt, tai PVM mokėtojais įsiregistravę asmenys pradedant tuo mėnesiu, kurį viršijo, PVM turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą bendra tvarka. 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės įstatymo 71 str. 1 d. apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100000 Lt, pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta riba buvo viršyta, privalo už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą.

Nustatyta, kad pareiškėja 2000 m. balandžio 4 d. – 2004 m. spalio 31 d. Kalvarijų turgavietėje prekiavo rūkytais mėsos gaminiais pagal įsigytus patentus (verslo liudijimus). Už laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 4 d. iki 2002 m. liepos 31 d. nepateikė tikrinimui fizinio asmens piniginių įplaukų žurnalo (pasak pareiškėjos, ji minėto žurnalo neišsaugojo), o nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. birželio 30 d. nedeklaravo pajamų, gautų iš veiklos, kuria verstis buvo įsigijusi patentą. Pakartotinio tikrinimo metu pareiškėja papildomai dokumentų, kurie pagrįstų šio laikotarpio gautas įplaukas, nepateikė.

Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Mokestinio tyrimo metu D. K. paaiškino, kad prekiaudama taikė 1 – 1,5 proc. antkainį. Mokesčių administratorius nustatė, kad taikant tokio dydžio antkainius, pareiškėjos atitinkamo laikotarpio pajamos yra mažesnės už turėtas išlaidas. Tokia situacija prieštarauja elementariai ekonominei logikai, esminiam verslo principui – gauti pelno. Tyrimo metu Inspekcija padarė teisingą išvadą, su kuria teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėja turėjo gauti tiek pajamų, kad jos galėtų pilnai padengti veiklos išlaidas. Už 2000 m. (nuo balandžio 4 d.) D. K. pateikė 83309,42 Lt, už 2001 m. – 91056,12 Lt, o už 2002 m. (iki liepos 31 d.) – 72205,43 Lt išlaidas patvirtinančius dokumentus. Patikrinimo metu apskaičiuota, kad D. K. turėjo taikyti ne mažesnį kaip 14,15 proc. antkainį, nes tik pardavus prekes taikant šį antkainį, gautos 83309,42 Lt pajamos galėtų padengti 83307,23 Lt patirtas išlaidas už 2000 m. balandžio 4 d. – 2000 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 2001 m. sausio 1 d. - 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareiškėja turėjo gauti tiek pajamų, kad galėtų padengti 91056,12 Lt patirtas veiklos išlaidas, dėl ko ji turėjo taikyti ne mažesnį kaip 8,3 proc. antkainį. 2002 m. sausio 2 d. – 2002 m. liepos 31 d. laikotarpiu pareiškėja turėjo gauti tiek pajamų, kad galėtų padengti 72205.43 Lt patirtas veiklos išlaidas, todėl ji turėjo taikyti ne mažesnį kaip 4,8 proc. antkainį.

Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršijo 100000 Lt ribą, todėl pagrįstai už laikotarpį nuo 2001 m. kovo 31 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. jai skaičiuotas 11341 Lt PVM. Analogiškai, už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. liepos 31 d. teisingai apskaičiuoti 9516 Lt PVM. Mokesčių administratorius nustatė, kad pagal piniginių įplaukų ir išlaidų žurnale nurodytus duomenis, laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. D. K. gavo 55840 Lt pajamų (vidutinis antkainis sudarė 6.2 proc), o 2003 m. sausio 8 d. -2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu - 94471 Lt pajamų (vidutinis antkainis sudarė 5.61 proc.) Tokiu būdu šiai mokesčių mokėtojai už minėtus laikotarpius pagrįstai apskaičiuoti atitinkamai 5769 Lt ir 8589 Lt PVM. Pagal D. K. pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus nuo 2004 m. sausio 1 d. - iki 2004 m. liepos 20 d., pajamos vėl nepadengė veiklos išlaidų, todėl mokesčių administratorius tikslingai apskaičiavo pareiškėjos pajamas pagal savo įvertinimą, taikydamas palyginamąjį metodą ir vėlesnio, t. y. 2004 m. liepos 21 d. – 2004 m. spalio 31 d. laikotarpio vidutinį 5,59 proc. antkainį, apskaičiuotas 154 Lt PVM.

D. K. argumentas, kad apskaičiuojant pajamas už atitinkamą kalendorinį mėnesį, bent jau dalis pajamų negalėjo būti įtraukiama į tą kalendorinį mėnesį ir turėjo būti perkeliama į kitą mėnesį (prekių likutis, kuris persikėlė į kitą mėnesį), neleidžia daryti priešingų išvadų, nei tos, kurios suformuotos Komisijos priimtame sprendime, kadangi pati pareiškėja 2004 m. lapkričio 29 d. paaiškinime (MGK byla, l. 215) nurodė, kad neparduotų mėsos gaminių likučių bei prekių nurašymo aktų nebuvo. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėja patikrinimo metu įgaliotoms institucijoms nepateikė 2000 m. balandžio 4 d. – 2004 m. spalio 31 d. prekių likučių inventorizavimo aktų bei kitų dokumentų, kurie pagrįstų D. K. 2006 m. gegužės 16 d. rašte nurodytas neparduotų prekių likučių sumas.

Esant tokiai faktinei situacijai, šios pilietės gautos pajamos už parduotus mėsos gaminius pagrįstai buvo apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant palyginamąjį ir ekonominių modelių metodus. Tai, kad D. K. PVM mokėtoja laiku neįsiregistravo todėl, kad jai trūksta buhalterinių žinių, laiko sekti įstatymų pataisas bei atlikti buhalterinius įrašus, tai pat tai, kad valstybei savo veiksmais didelės žalos nepadarė, negali būti pagrindu netaikyti jos atžvilgiu mokestinės atsakomybės už PVM įstatymo pažeidimus. Priešingu atveju bus paneigiama įstatymų leidėjo valia.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad įgaliota inspektorė siekė ne kuo tiksliau atlikti jai teisės aktais priskirtas funkcijas, bet kiek įmanoma daugiau padidinti mokestinės prievolės dydį. Tai pat nenustatyta jokių kitų neteisėtų veiksmų, tame tarpe – ir aritmetinių klaidų.

Darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo 35369 Lt PVM.

Dėl 17225,67 Lt PVM delspinigių

Mokestinių ginčų komisija panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 68-154 dalį dėl nurodymų D. K. sumokėti į biudžetą 17225,67 Lt PVM delspinigių. Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja yra išsiskyrusi, viena augina mažametį vaiką, Lietuvos Respublikoje neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Šių aplinkybių mokesčių administratorius iš esmės nevertino, kas neleido patikrinti, ar nėra tikslinga mokesčių mokėtoją atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. 1 d. 3 p., t. y. kai išieškoti delspinigius yra netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Todėl, kolegijos nuomone, Komisija pagrįstai naikino sprendimo dalį dėl priskaičiuotų PVM delspinigių ir skundą šioje dalyje perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Dėl 3537 Lt PVM ir 10 Lt patento mokesčio baudų

Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 2 d. nustatyta, kad atleidimas nuo baudos galimas tada, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas ar išdėstytas. Nagrinėjamu atveju nėra minėtoje straipsnio dalyje įvardintų aplinkybių, todėl nėra juridinio pagrindo naikinti mokesčio administratoriaus paskirtų baudų.

Įvertinusi įrodymų byloje visetą, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis, būtų galima naikinti ar keisti sprendimą, taip pat priskaičiuotą PVM sumą sumažinti iki 15000 Lt bei atleisti nuo delspinigių ir baudų. Pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos D. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.