- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-01
- Bylos Nr.
- II-195-953/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00753-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pažeidėjas
- N. S., Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos
- Pareiškėjas
- N. S.
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovui Gražvydui Gabeniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 19 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu N. S. buvo pripažinta kalta ir nubausta 28 eurų bauda, dėl to, kad ji 2016 m. gegužės 27 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dehermetizavus dešinei priekinio rato padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, t. y. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, galiojusio iki 2016-12-31) 127 straipsnio 2 dalyje.
Nesutikdama su nutarimu, N. S. jį apskundė Šiaulių m. apylinkės teismui prašydama nutarimą panaikinti ir grąžinti Institucijai medžiagą, sprendžiant klausimą dėl G. M. administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismui priėmus N. S. skundą, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi paskirta papildoma autotechninė ekspertizė dėl automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rato padangos dehermetizacijos priežasties nustatymo. Po ko, 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi N. S. skundas patenkintas iš dalies ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui. Nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į ta, kad eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangos dehermetizacijos, kuri nurodyta kaltinime, nėra pakankamai aiški eismo kėlimo priežastis, vieta, kur įvyko transporto priemonių susidūrimas, nes žibinto šukių didžioji koncentracija yra pirmoje eismo juostoje, būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą (papildomai apklausti eismo dalyvius, atlikti parodymų patikrinimą vietoje, spręsti klausimą dėl pakartotinės autotechninės ekspertizės atlikimo ir kt.).
2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnyba administracinės bylos teiseną nutraukė, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 35 straipsnis, 250 straipsnio 7 punktas). Nurodoma, kad ATPK nenustato jokių konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti surinkta informacija apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, jį patvirtinantys įrodymai. ATPK 7 straipsnyje nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, taisyklė, numatanti, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Sprendžiant termino, per kurį turi būti atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsnio nuostatomis reglamentuojančiomis administracinės nuobaudos skyrimo terminus.
Šalies argumentai
Nesutikdama su 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu dėl administracinės bylos teisenos nutraukimo, N. S. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, kadangi institucija nepaisė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties išaiškinimų bei konstatuotos būtinybės atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą, kuris būtų reikšmingas dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių žalos kompensavimo.
2017 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi patenkino N. S. atstovės advokatės A. G. skundą ir panaikino 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir bylą grąžino institucijai papildomam bylos aplinkybių ištyrimui, nurodytų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje. Nutartyje pažymėjo, kad nutarimas nėra pakankamai argumentuotas, motyvuotas ir aiškus, jis neatitinka procesiniams sprendimams keliamų teisinio aiškumo, tikrumo reikalavimų, nes iš esmės nebuvo atliktas kilusio eismo įvykio ir materialiosios teisės nuostatos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį taikymo įvertinimas, kaip ir išaiškinta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje, neaiškus kaltininkas, kurio būtent veiksmai atitinka šio administracinio teisės pažeidimo (ATPK 127 straipsnio 2 dalies) požymius ir turėjo tiesioginės įtakos kilusiems padariniams, kaip nustatyta, šio eismo įvykio metu apgadintos abi eismo įvykio dalyvės – transporto priemonės, nuo kurių aiškaus ir teisingo išaiškinimo glaudžiai susijusi nukentėjusio asmens teisė į pagrįstą jam padarytos žalos kompensavimą civilinio proceso tvarka, pareiškėja N. S. nurodė, kad jos turtas eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas, o pagal transporto trasologinės ekspertizės išvadas jos automobilio Volvo padangos dehermetizacija įvyko aštrią arba atsikišusią briauną turinčiam objektui kontaktuojant su gumos paviršiumi arčiau protektoriaus dalies ir įgilėjant į padangos šoną nuo padangos protektoriaus dalies link rato centro, ekspertai atmetė galimybę padangai dehermetizuotis dėl nusidėvėjimo, ar broko, bei šios aplinkybės paneigė jai pareikštame kaltinime nurodytą eismo įvykio kėlimo priežastį. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, teismas padarė analogišką išvadą ir šioje administracinėje byloje nusprendė, kad pagal ATPK 35 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, turi būti paskirta administracinė nuobauda arba administracinės nuobaudos skyrimas nutraukiamas. Vadinasi, taikant ATPK 35 straipsnį, pirmiausia ATPK reglamentuota tvarka turi būti nustatytas kaltas asmuo ir, kad jis pagrįstai kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos skyriaus atstovas Šiaulių apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir palikti galioti tyrėjos M. P. 2017 m. gegužės 18 d. priimtą nutarimą, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. neskundžiama nutartimi Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus įgalioto asmens apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nutartyje pažymėjo, kad tiek pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 302(16) straipsnį, tiek pagal galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 657 straipsnį gali būti atnaujintos tik tokios administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylos, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu. Prašymai atnaujinti neužbaigtas administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylas neatitinka bylų atnaujinimo paskirties ir esminės įstatyme nustatytos sąlygos, todėl nepriimami (ATPK 302(21) straipsnio 5 dalies 2 punktas, ANK 662 straipsnio 5 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, kuriomis panaikintas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas ir bylą grąžinta šiai institucijai bylos aplinkybėms papildomai ištirti. Taigi N. S. administracinio teisės pažeidimo byla nėra užbaigta, todėl neatitinka esminės šios kategorijos bylų atnaujinimo sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 19 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinės bylos teiseną. Nutarime nurodyta, kad atliekant papildomą eismo įvykio tyrimą, papildomai raštiškai apklausti eismo įvykio dalyviai. Tam, kad nustatyti kaltą asmenį dėl kilusių padarinių ir žalos kompensavimo, Lietuvos teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriaus ekspertams 2017 m. gruodžio 21 d. buvo išsiųsta užduotis atlikti papildomą eismo įvykio tyrimą. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus buvo gauta eksperto išvada, kurioje nurodoma, kad šioje eismo situacijoje automobilio „Volvo V40“ vairuotoja N. S., tikėtina, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę bei sudarė kliūtį antra eismo juosta važiavusiam vilkikui „Man“ ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. N. S. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, tačiau asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes suėjo nutarimo skirti administracinę nuobaudą senaties terminai. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėja N. S. 2018 m. liepos 13 d. teisme skundu prašo panaikinti 2018 m. birželio 19 d. nutarimą ir perduoti bylą tirti nešališkai institucijai, kadangi tai gali turėti reikšmės žalos, dėl kilusių padarinių, kompensavimui. Skunde nurodo, kad su priimtu sprendimu nesutinka, nes mano, kad atliktas papildomas eismo įvykio tyrimas tam, kad nustatyti kaltą asmenį dėl kilusių padarinių ir žalos kompensavimo, jos atžvilgiu yra neteisingas ir vienašališkas. Tyrėja M. P., remiantis 2018 m. gegužės 25 d. iš Lietuvos ekspertizės centro Šiaulių skyriaus gauta eksperto E. G. tikėtina išvada, nustatė, kad ji galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą. Nurodo, kad 2016 m. gegužės 27 d. apie 9.50 val. važiuodama Pramonės gatve pirmąja eismo juosta tiesiai, važiavimo krypties nekeitė ir neketino to daryti, todėl KET 101 p. reikalavimų nepažeidė. Krypties keitimas važiuojant yra sąmoningas ir tyčinis veiksmas, kurio atlikti neturėjo jokio pagrįsto motyvo ar priežasties. Tyrėjai M. P. apklausos metu paaiškino, kad jos važiavimo tikslas buvo grįžti iš darbo (tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena, nes būdama darbe, sulaukė skambučio iš darželio, kad susirgo vaikas. Paskambinusi į Rėkyvos ambulatoriją (tam, kad įrodytų, kad jos parodymai teisingi, prieš keletą dienų žinute kreipėsi į Tele 2 tinklo darbuotojus, tikėdamasi gauti 2016 m. gegužės 27 d. išeinančių skambučių išklotinę, deja, gavo atsakymą, kad išklotinės saugomos tik vienerius metus) ir žinojusi, kad jų šeimos gydytoja - E. G. - dirba iki 11 val., užregistravo vaiką, tačiau tą dieną pas savo šeimos gydytoją nuvykti nebespėjo dėl įvykusio eismo įvykio. Tuo tarpu, sunkvežimio vairuotojas G. M. nėra šiaulietis. Tyrimo medžiagoje nėra užfiksuota duomenų, kur jis važiavo (kiek yra žinoma, važiavo link Pakruojo). Papildomo tyrimo metu, 2017 m. gruodžio 23 d. Šiaulių AVPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko M. D. pavesti pavaldiems pareigūnams raštiškai apklausti sunkvežimio „Man“ vairuotoją G. M.. Vienas iš apklausos klausimų buvo: „kur ir koks buvo „Man“ sunkvežimio vairuotojo važiavimo tikslas?“, tačiau G. M. nei į vieną jam pateiktą klausimą neatsakė. Atliekant papildomą eismo įvykio tyrimą, tyrėja M. P. per „Messenger“ programėlę susisiekė su žmonėmis, kurie „Facebook“ socialiniame tinkle 2016 m. gegužės 27 d. buvo palikę komentarus apie įvykį. Tačiau, po priimto sprendimo atvykus paprašyti tyrimo medžiagos kopijos, byloje jokių duomenų apie apklaustus liudininkus, juo labiau jokių atsakymų į klausimus įsegta nebuvo. Susirašinėjimą Messenger programėle M. P. surado kompiuteryje tik paprašius, teigdama, kad jame nieko reikšmingo nebuvo, todėl ir neįsegė į bylą. Nepaisant to, jog iš susirašinėjimo matyti, kad žmonės, komentavę šį eismo įvykį, paties įvykio momento nematė, tikėtina, kad būtent tam tikros detalės, matytos iškart po šio įvykio, jiems sudarė įspūdį apie sunkvežimio vairuotojo kaltę („fura nustume“; „aiškiai pro langus matės „gruzaviko“ kaltė“). Todėl mano, kad kiekviena prisiminta detalė (pvz. kurioje vietoje ir kokioje padėtyje po įvykio stovėjo sunkvežimis, ar kaip po to elgėsi vairuotojai ir pan.) galėjo turėti didelės reikšmės tyrimo eigoje. Liudininkė A. P.-Po, neturėdama galimybės atvykti į policijos komisariatą, buvo pasiruošusi į klausimus atsakyti laišku. Jokio laiško tyrimo medžiagoje nėra. El. paštu M. P. paklausė, ar liudininkė atsiuntė laišką ir kokie buvo klausimai. Tyrėja atsakė, kad laiško negavo. Tikslių klausimų, kokie buvo siųsti liudininkei, taip pat nepateikė, Kaip matyti, papildomame eismo įvykio tyrime, išskyrus jos pateiktą išrašą iš vaiko ligos istorijos ir jos papildomą paaiškinimą, jokie nauji duomenys nebuvo surinkti. Sunkvežimio vairuotojas G. M. į klausimus atsakyti atsisakė, iš liudininkų jokių detalių taip pat nepavyko sužinoti. Ekspertas E. G. atliko ekspertizę, remdamasis tais pačiais iš anksčiau surinktais duomenimis, nuotraukomis ir ypač pirmosios ekspertizės aprašymu. Abiejuose ekspertizės aktuose automobilių sugadinimo pobūdis aprašomi netgi tokia pačia eilės tvarka, naudojant tuos pačius išsireiškimus, kas leidžia manyti, kad ekspertas papildomai nesigilino į automobilių sugadinimo pobūdį. Nesutinka su eksperto teiginiu, kad jos mašinos kairysis šonas buvo deformuotas nuo automobilio galo link durelių, deformacijų intensyvumui mažėjant nuo automobilio galo link jo priekio. Kaip matyti 1 pav., kairiajame jos automobilio šone, maždaug tame pačiame aukštyje, kaip ir įlenkimas ties galinio kairės pusės žibinto išoriniu šonu, yra dar du įlenkimai: ties kuro baku ir ties automobilio galinėmis durelėmis. Kaip teigia ekspertas, būtent ties galinėmis durelėmis automobilių kontaktas nutrūko, jai nusukus į dešiniąją pusę. Todėl kyla klausimas, kaip šioje vietoje atsirado įlenkimas? 2 pav. parodyti sunkvežimio dešinės pusės sugadinimai. Sugadinimų plote tame pačiame aukštyje, kaip ir jos durelių ir kuro bako įlenkimai, nėra jokių išsikišusių detalių, kurios braukiant per jos automobilio kairįjį šoną galėjo padaryti tokius įlenkimus. Reikia paminėti, kad jos automobilis iki šiol yra neremontuotas po įvykio, todėl visus įlenkimus ir nubraižymus galima pamatyti ne nuotraukose. Šie įlenkimai patvirtintų 2016 m. gegužės 27 d. jos paaiškinime išdėstytus faktus, kad mašina, jai stabdant ir visa jėga sukant vairą į dešinę, kurį laiką sukinėjosi po kelią, vis tai stipriau tai silpniau kontaktuodama su sunkvežimiu. Mano, kad pirminis kontaktas su G. M. vairuojamu sunkvežimiu galėjo įvykti ties jos automobilio durelėmis, todėl ir išgirdo ne stiprų smūgį su byrančiomis šukėmis, bet nestiprų „dungstelėjimą“. To galėjo pakakti, kad sunkiasvorei mašinai atsirėmus į lengvąjį automobilį, jį nevaldomai pradėtų nešti į kairę pusę. Pats paskutinis - stipriausias smūgis su išdūžtančiu žibintu tikėtina, kad įvyko jos įsisvyravusiai mašinai galine kairiojo šono dalimi trenkiantis į sunkvežimio priekinio šono dalį. Nutrūkus kontaktui, jos automobilis, nebeturėdamas jokios kliūties iš kairiojo šono ir su susuktu iki galo vairu į dešiniąją pusę, nevaldomai atsitrenkė į bordiūrą ir gatvės apšvietimo stulpą. Tokiu atveju, paskutinis smūgis, kurio metu pabiro šukės, galėjo įvykti ir ties linija, skiriančia pirmą ir antrą kelio juostas. Ekspertas E. G., analizuodamas bylos medžiagą, absoliučiai nekreipė dėmesio į jos paaiškinimą. Nuneigė jos patį ryškiausią prisiminimą po įvykio, kad mašiną po „dungstelėjimo“ nevaldomai nešė į kairę pusę, teigdamas, jog po susidūrimo ji judėjo tiesiai ir į dešinę. Rėmėsi sunkvežimio vairuotojo G. M. atsiųsta nuotrauka, kurioje nėra datos ir laiko, neaiški vieta, nors papildomame paaiškinime buvo prašiusi šios nuotraukos tyrime nenaudoti. Paaiškino, kad pirma policijos pareigūnų daryta nuotrauka buvo tik po 36 min. ir leido suprasti, kad šios policijos pareigūnų darytos nuotraukos nėra informatyvios, nes jose nėra šukių koncentracijos, o iš G. M. darytos nuotraukos (kaip teigė jis pats 2 min. po įvykio) šukių padėties, ekspertas susidarė vaizdą, kad automobiliai susidūrė būtent šioje vietoje, t. y., antroje kelio juostoje. Labai nustebino eksperto teiginys, kad kiti automobiliai šiame kelio ruože važinėjo tik tiesiai arba rikiavosi į pirmą eismo juostą, todėl ir šukės iš antros kelio juostos buvo perneštos į pirmą arba išnešiotos išilgai kelio. Šį teiginį ekspertas grindė viena tyrimo medžiagoje esančia policijos pareigūnų daryta nuotrauka, kurioje matyti automobilio rikiavimasis iš antros į pirmą eismo juostą. Nesutinka su eksperto teiginiu, nes minėtoje kelio atkarpoje nėra jokio draudžiamojo ženklo automobiliams rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrą. Vien tik viena nuotrauka negali nusakyti, kaip per 37 min. iki šios nuotraukos padarymo, galėjo judėti automobiliai. Kita vertus, jei ekspertas teigia, kad šioje atkarpoje eismas vyksta tik tiesiai arba iš antros į pirmą eismo juostą, tai kyla klausimas, ko į antrą eismo juostą reikėjo sukti jai? Šioje situacijoje neteisingai apkaltinta kaip eismo įvykio sukėlėja, patyrė ne mažesnę moralinę žalą. Institucija, padariusi pirmines klaidas tyrime, ne tik nesistengė jų ištaisyti, bet visomis išgalėmis stengėsi šią bylą nutraukti. Nepavykus to padaryti teismuose, aplinkybes vėl išaiškino vienašališkai, nepaisydama to, kad: a) sunkvežimio vairuotojas patraukė savo automobilį iš įvykio vietos; b) policijos pareigūnams melavo, kad ji prisipažino esanti kalta, tuo pateisindamas punktą a); c) į teismus neatvyko, į papildomo tyrimo metu pateiktus klausimus neatsakė, nors buvo tam sudaryta galimybė jo gyvenamojoje vietoje; d) institucija jos paaiškinime nurodytų aplinkybių netyrė; e) priėmė ir tyrime naudojo G. M. atsiųstą nuotrauką, kuri neatitinka įrodymui būtinų reikalavimų; f) tinkamai neįvertino ir nepakomentavo gautų įrodymų iš jos pusės, dėl to byloje jie liko nereikšmingais; g) formaliai, per Messenger programėlę atliko liudininkų apklausą. Liudininkams pareiškus, kad paties įvykio momento nematė, nedėjo pastangų, kad liudininkai atsakytų į kitus klausimus, kurie galėjo turėti reikšmės bylos tyrimui; h) Šiaulių AVPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas, taip pat policijos atstovas teismuose D. M. su Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vedėju E. G., atlikusiu ekspertizę, socialiniame tinkle „Facebook” yra draugai, o tai, esant visoms aukščiau paminėtoms aplinkybėms, kelia nepasitikėjimą tyrimo teisingumu ir sąžiningumu.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai, kad eismo įvykio tyrimas jos atžvilgiu yra neteisingas, vienašališkas, kad institucija netyrė nurodytų aplinkybių, tinkamai neįvertino jos pateiktų įrodymų, formaliai atliko liudytojų apklausą, priėmė G. M. nuotrauką, kuri neatitinka įrodymams būtinų reikalavimų, kad tyrimas kelia nepasitikėjimą, nes Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS viršininkas Lorenas Damauskas, policijos atstovas teismuose D. M. ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vedėjas E. G. socialiniame tinkle „facebook“ yra draugai, kad Lietuvos ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vedėjo atlikta ekspertizė yra padaryta remiantis ypač pirmosios ekspertizės aprašymu, nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ir naikinti ginčijamą nutarimą. Nors, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, byloje esanti G. M. pateikta fotonuotrauka neatitinka įrodymams būtinų reikalavimų, tačiau šios nuotraukos nepripažinti įrodymu nėra pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad 2016 m. gegužės 27 d. 14.20 val. atsiųsta fotonuotrauka (administracinės bylos lapas Nr. 21) buvo sukurta 2016 m. gegužės 27 d. 9.47 val. Apie jo paties padarytą fotonuotrauką G. M. nurodė ir 2016 m. gegužės 27 d. paaiškinime, kur nurodė, kad fotonuotrauką padarė 2 minutės po įvykio ir ją atsiųs elektroniniu paštu, todėl abejoti jos autentiškumu ar laikyti, kad fotonuotrauka sudaro kokias prielaidas piktnaudžiavimui, galimai panaudojant kompiuterines technologijas asmeniniais tikslais, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad institucijos pareigūnas, tyręs šią bylą, ne kartą papildomai apklausė N. S., G. M., o liudytojų, galinčių turėti bylai reikšmingos informacijos, tyrimo metu nustatyta nebuvo, nors dar eismo įvykio dieną, t. y. 2016 m. gegužės 27 d. 16.01 val., policijos pareigūnai išsiuntė pranešimą Šiaulių apskrities Komunikacijos grupei dėl skelbimo patalpinimo internetiniame puslapyje, prašant atsiliepti liudytojus, kurie matė minėtą eismo įvykį. Siekiant bylą ištirti objektyviai, visapusiškai, išsamiai su N. S. nurodytais asmenimis iš socialinio tinklo „facebook“, kurie galėjo turėti šiai bylai reikšmingos informacijos, buvo bendrauta elektroninėje erdvėje. 2016 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apylinkės teismui pateiktame N. S. prašyme nurodyti socialinio tinklo „facebook“ asmenys (14 jų) diskutavo apie įvykusį eismo įvykį, tačiau nei vienas jų objektyvios ir informatyvios informacijos nenurodė, asmenų diskusija buvo paviršutiniška ir mažai informatyvi. Nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad asmenims, pasak N. S., matytas įvykis sudarė įspūdį apie sunkvežimio vairuotojo kaltę. Atvirkščiai, diskusijoje dalyvavę asmenys tik nurodė viena kitai prieštaraujančias nuomones ir prielaidas. Minimi asmenys „D. D.“ ir „A. P. Po“ tiesiogiai nenurodė, kuris iš vairuotojų atliko neleistiną manevrą, ar kitaip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o anaiptol, asmuo „A. P. Po“, sprendžiant iš susirašinėjimo, nematė transporto priemonių susidūrimo, o nurodė, kad „Buvo buuum, pamačiau po 20 sek, bet ką gali padėt..aiškiai pro langus matės „gruzaviko“ kaltė...“. Asmenys diskusijoje pareikštą nuomonę dar kartą patvirtino ir tyrėjai M. P.. Šiuos du asmenis suradus socialinėje erdvėje ir 2017 m. lapkričio mėnesį su jais bendraujant, nemokama susirašinėjimų ir pokalbių programa „Messenger“, šie nurodė, kad paties susidūrimo momento nematė, todėl suteikti reikšmingos informacijos negali. Apeliaciniame skunde N. S. nurodė, jog apklausti liudytojai buvo formaliai. Su šiuo apeliantės argumentu negalima sutikti, nes kaip matyti iš bylos medžiagos tiek asmenys iš „facebook“, tiek „Messenger“ asmenų ir tyrėjos susirašinėjimo metu reikšmingos informacijos įvykio tyrimui pateikti negalėjo. Apeliantės nurodomus asmenis apklausti vien dėl to, kad jie patvirtintų ar paneigtų N. S. versiją, jog dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas vilkiko vairuotojas, visiškai netikslinga, nes 2018 m. gegužės 24 d. ekspertizės akte Nr. SI 1-177(17) nurodoma, kad šioje eismo situacijoje automobilio „Volvo V40” vairuotoja N. S., tikėtina, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę bei sudarė kliūtį antra eismo juosta važiavusiam vilkikui „MAN“ ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Šios pateiktos išvados yra asmens, turinčio specialių žinių, taigi jas paneigti būtų sunku net ir apklausus nurodytus asmenis, kurie nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių negalėjo. Taigi nėra pagrindo manyti, kad nurodyti asmenys iš socialinio tinklo „facebook“ duotų reikšmingus parodymus, kurie paneigtų eksperto pateiktas išvadas, todėl juos surasti ir apklausti būtų perteklinis veiksmas ir tai tik vilkintų procesą. Pažymėtina, kad vien tai, jog tyrėja M. P. nenustatė ir ne identifikavo asmenų iš „facebook“ ir jų neapklausė, kaip galimai įvykį mačiusius liudytojus ir įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų apeliantė, negali būti vertinama kaip formalumas ar šališkumas. Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS sutinka, kad administracinio nusižengimo byloje remtis vien tik specialisto (eksperto) išvada negalima, tačiau pažymėtina, kad, jei yra padaroma išvada, visiškai priešinga specialisto (eksperto) išvadai, tokia išvada privalo būti pagrįsta, tai yra turi būti nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės įrodo specialisto (eksperto) nustatytų aplinkybių prieštaringumą, taip pat motyvuoti, kodėl šiomis nustatytomis aplinkybėmis paremti įrodymai yra svaresni už specialisto (eksperto) išvadą. Nors nagrinėjamoje byloje pateikta eksperto išvada, kurioje vertinami „Volvo V40“ vairuotojos veiksmai, yra tikėtina ir vertinama kaip pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, yra neprieštaringa kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl yra objektyvi bei pagrįsta. Apeliantės teiginys ir skunde nurodyta aplinkybė, kad Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS viršininkas Lorenas Dainauskas, policijos atstovas teismuose D. M. ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vedėjas E. G. socialiniame tinkle „Facebook“ yra draugai, kelia nepasitikėjimą tyrimo teisingumu ir sąžiningumu, absoliučiai nepagrįsta. Vertinant subjektyviuosius nešališkumo aspektus, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti pareigūnų asmeninį tendencingumą, taigi, nėra pagrindo abejoti institucijos nešališkumu. Apeliantė institucijos pareigūnų šališkumą grindžia tik savo subjektyvia nuomone, iš esmės sieja su jos manymu netinkamai atlikta ekspertize, įrodymu vertinimu, pateiktomis išvadomis, dėl to, kad minimi pareigūnai „facebook“ yra draugai, tačiau vien tai, kad tyrėja M. P. įrodymus vertino kitaip, nei to norėtų pareiškėja, nėra nei ANK pažeidimas, nei institucijos pareigūnų šališkumą parodantis faktas. Pažymėtina, kad nei Šiaulių aps. VPK KPI AVEĮTS viršininkas Lorenas Dainauskas, nei policijos atstovas teismuose D. M., tyrimo dėl eismo įvykio neatliko ir nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje nepriėmė, juo labiau neturi jokios įtakos ar juridinių galių nurodyti kuriam Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui atlikti ekspertizę. Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS nuomone, tyrėja M. P., nustačiusi visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrusi visus byloje surinktus įrodymus, įvertinusi eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, ekspertizės aktą, priimtame nutarime nurodžiusi, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą šioje eismo situacijoje automobilio „Volvo V40” vairuotoja N. S., tikėtina, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę bei sudarė kliūtį antra eismo juosta važiavusiam vilkikui „MAN“ ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, ir taip galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, tačiau atsižvelgusi į tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje suėjo nutarimo skirti administracinę nuobaudą senaties terminai priėmė teisingą sprendimą, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis.
Teismo posėdyje N. S. patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad policija teigia apie įrodymų pakankamumą, logiškumą, šaltinių patikimumą ir įrodymų visumą, pagal kurią sprendžiamas kaltininkas. Tačiau ta įrodymų visuma, kuri buvo, tai buvo jos ir vairuotojo G. M. skirtingi paaiškinimai, policijos darytos nuotraukos ir G. M. pateikta nuotrauka. Kadangi jos ir G. M. paaiškinimai buvo visiškai skirtingi, tai ekspertas savo medžiagoje tiesiog interpretavo, kad policijos nuotraukos neturi tokios didelės reikšmės, kadangi nuotraukos buvo darytos praėjus 36 min. po įvykio. Vadinasi liko trečia įrodymų visuma, t. y. G. M. atsiųsta nuotrauka, kurioje nėra ne tik datos ir laiko, bet ja ji negali pasitikėti, nes neturi įrodymų patikimumo, kadangi G. M. galėjo būti šališkas. Šukės ant kelio negali būti stabilios, o ji nematė, kada buvo daryta ta nuotrauka. Ji negali pasakyti, ar tos šukės negalėjo būti pastumtos ar kažkaip kitaip su jomis pasielgta. Ji nesupranta, kodėl G. M. fotografuodamas dvi minutės po įvykio šukes, negalėjo nufotografuoti savo automobilio padėties, jos automobilio padėties ir visų kitų bylai reikšmingų dalykų. Kodėl jis teigdamas, kad ji prisipažino kalta, pasišalino iš įvykio vietos. Šis dalykas jau buvo įrodytas, kadangi įrodymas, kad nesihermetizavo jos automobilio padanga, jau buvo paneigimas tos versijos, kad ji prisipažino, jog hermetizavosi, todėl G. M. patraukė automobilį iš įvykio vietos. Jei ji prisipažino kalta, tai kodėl jam reikėjo fotografuoti tas šukes. Iš pradžių ji nerinko įrodymų, nes žinojo, kad yra nekalta, ir tik po to, kai policija priėmė pirmąjį sprendimą dėl padangos hermetizacijos, tai tada ji buvo priversta ieškoti įrodymų, kurie būtų reikšmingi byloje ir galėtų įrodyti, jog taip nebuvo. Policija rašo: „pažymėtina, kad institucijos pareigūnas, tyręs šią bylą, ne kartą papildomai apklausė N. S. ir G. M.“. Ji nori pažymėti, jog G. M. buvo apklaustas du kartus, bet antrąjį kartą į klausimus jis neatsakinėjo, todėl papildomų reikšmingų įrodymų: kur jis važiavo, ar kur jis važiavo, nebuvo surinkta. Tuo momentu ji neturėjo patirties, bet apie liudytojus „Facebook‘e“ tyrėjui Tautkui ji buvo pranešusi iš karto. Kadangi policijos pareigūnai teigia, kad liudytojai neturi jokios prasmės, nes jie nematė viso įvykio, tačiau ji su tuos nesutinka, nes mano, kad kiekviena detalė bylai kaip visumai yra reikšminga. Jei žmonės susidarė įspūdį, kad kažkuris vairuotojas buvo kaltas, tai jie turėjo būti apklausti nuo pat pradžių, o ne po dviejų metų. Tačiau ji neturėtų būti įvykio kaltininkė vien todėl, kad kažkas nepadarė savo darbo. Ji sutinka, kad ekspertas turi daugiau žinių negu ji ar kitas eilinis žmogus, bet eksperto išvados yra tik tikėtinos. Trečios ekspertizės išvados buvo daromos tiriant visą medžiagą, kuri nėra tokia reikšminga. Buvo pateiktas dar vienas jos įrodymas, kur ji važiavo. Tačiau ji nežino, ar ekspertas suprato, kodėl įsegta ta medicininė pažymą, nes byloje nebuvo paminėta, o tik buvo tyrėjos mažomis raidelėmis parašyta, jog važiavo namo. Ji mano, kad ekspertas neturėjo pakankamai įrodymų, nežinojo, kur ji važiavo, tai darė tik tikėtiną spėliotino pobūdžio išvadą ir šiek tiek rėmėsi pirmosios ekspertizės automobilio sudaužymo aprašymais. Nuotraukose sunkiai matosi apgadinimai, tačiau buvo keli smūgiai. Visi tyrėjai žinojo, kad automobilis yra neliestas, kad jį galima tirti, bet sakė, jog nėra galimybės nuvažiuoti į Klaipėdą ištirti kito vairuotojo automobilio, todėl tas yra nebereikšminga. Tačiau jos automobilis yra neliestas, ant jo aiškiai ir akivaizdžiai matosi, kad yra keli smūgiai. Nuotraukose tai yra sunkiau įžvelgiama. Eksperto išvada atrodo šališka, nes jis teigia, kad prieš sankryžą mašinos išvažinėjo šukes, važiuodamos į dešinę ir tiesiai, nors ten nėra jokio draudžiamo ženklo sukti ir į kairę. Ji jau buvo kreipusis į draudimo bendrovę, kai dar nebuvo visiškai pabaigta byla, tai draudimo bendrovė kategoriškai atsakė, kad kol nėra nustatytas kaltininkas, tol jokių draudimo išmokų negali būti. Jei ji kreiptųsi į draudimą, tai mano, draudimas kreiptųsi į trečiąjį asmenį G. M., kur policijos išvados, kad ji yra kalta, nepadėtų jai laimėti išmokas. Nukentėjęs asmuo yra ji. Ji mano, pirmiausia turėjo būti ištirtas jos automobilis, kaip buvo ištirta padanga. Buvo nustatyta padangos hermetizacija, ji pateikė teismui padangą, ir buvo patvirtinta, kad ji nehermetizavosi kelyje. Tai tas pats ir su automobiliu – galbūt buvo kažkokių neaiškumų ar iš nuotraukų kažko nebuvo aiškiai matyti. Ji būtų norėjusi, kad ekspertai būtų apžiūrėję jos automobilį, kurio specialiai nelietė du metus. Ji norėtų, kad ištirtų jos versiją, kuri buvo padaryta šiame skunde, nes ji negalėjo sėdėdama automobilyje pasakyti, kur buvo pirmasis smūgis. Galinis smūgis yra stipresnis, bet ji aiškiai prisimena, kur ji važiavo iki įvykio. Ji nesutinka su eksperto išvada, kad ji rikiavosi į kairę eismo juostą, ir tam ji pateikė įrodymus. Ji labai gerai žino, kur važiavo, ir prieš sankryžą neturėjo jokios reikiamybės rikiuotis į kairę eismo juostą. To ji tikrai ir nedarė. Jai tai neatrodo teisinga, o ji nori, kad tai būtų teisingai ištirta. Ji negali pasakyti, kaip viskas tiksliai buvo, nes ji nematė įvykio iš šono. Ji turi savo versiją, kuri mano, nebuvo svarstyta, nes bent jau tai neatsispindi byloje. Automobilis šiai dienai yra tokios pačios būklės, todėl būtų galimybė jį tirti.
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Tyrimo eigoje buvo vertinti visi įrodymai: tiek sunkvežimio vairuotojo, tiek lengvojo automobilio vairuotojos. Policija neturėjo pagrindo nepriimti pateiktos nuotraukos - ji buvo pridėta ir vertinta analogiškai kaip ir visi byloje esantys įrodymai. Kodėl vairuotojas nefotografavo, tai reikėtų šį klausimą užduoti jam, o ne policijos pareigūnams. Buvo vertinami ne tik paaiškinimai, bet ir nuotraukos, schemose užfiksuoti pėdsakai, šukės, o visa medžiaga buvo pateikta ekspertui. Buvo atlikta ne viena ekspertizė ir visur buvo pasisakyta, jog tikėtina, kad eismo įvykio kilimo priežastis yra lengvojo automobilio vairuotojo veiksmai. Pats įvykis buvo 2016 m., todėl šiai dienai yra suėję senaties terminai, tai pagal teismų praktiką, visi veiksmai pasibaigus senačiai, yra negalimi ir byla nutraukiama. O N. S. niekas neužkerta teisės ginti su draudimo bendrove ar civilinio proceso tvarka. Institucija mano, kad šioje byloje yra surinkti visi įrodymai, kurie buvo galimi surinkti, jie buvo vienodai vertinami, todėl pareiškėjos argumentai, kad buvo nereaguota, nevertinta, yra nepagrįsti ir atmestini. Suėjus senačiai bet kokie veiksmai šioje byloje yra nebegalimi, todėl sprendimas bylą nutraukti yra teisingas. Pareiškėja dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso nustatyta tvarka. Dėl kaltininko nustatymo gali ginti LR Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. normomis. Prašo skundo netenkinti ir palikti tyrėjos P. priimtą nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. gegužės 27 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, tačiau kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos kaltė dėl sukelto eismo įvykio nurodoma N. S. atžvilgiu, t. y., kad ji vairuodama automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dehermetizavus dešinei priekinio rato padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė ir yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK (galiojusio iki 2016-12-31) 127 straipsnio 2 dalį.
Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančius įrodymus, negalima daryti neabejotinos išvados, jog dėl N. S. veiksmų įvyko eismo įvykis, t. y., kad administracinio teisės protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuojant automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dehermetizavus dešinei priekinio rato padangai, jai nesuvaldžius automobilio, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė. Byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 24 d. akto išvadoje nurodyta, kad „šioje eismo situacijoje automobilio „Volvo V40“ vairuotoja N. S., tikėtina, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę bei sudarė kliūtį antra eismo juosta važiavusiam vilkikui „MAN“ ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti“. Šiuo atveju, nesant patvirtinimo, kad dėl N. S. kaltės įvyko eismo įvykis, turėjo būti tiesiogiai apklaustas ir ekspertizės aktą parengęs ekspertas, tikslinantis ar tikrai N. S. kalta, o ne tikėtinai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tyrėja, turėjusi apklausti liudytojus, galimai mačiusius eismo įvykį, to nepadarė, nors tai padaryti buvo nurodyta ankstesnėse teismo nutartyse.
Siekiant N. S. prašymo, nustatyti kaltą asmenį, patenkinimo, nesant atitinkamo teisinio reglamentavimo administraciniame procese, 2017 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje (paliktoje galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi) buvo padaryta nuoroda į baudžiamąjį procesą, kuriame nusikaltimu įtariamas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo byla būtų išnagrinėta iš esmės ir nutraukta reabilituojančiais pagrindais. Šiuo atveju institucijos atsiliepime nurodyti motyvai dėl tokios analogijos netaikymo yra nepagrįsti. Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimo, aprobuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2007 m. spalio 17 d. pasitarime nurodyta, kad „Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese.“ Be to, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika, o šiuo atveju, remiantis ekspertizės aktu, kuriame nėra konkrečiai nurodyta, kad N. S. veiksmai sukėlė eismo įvykį, o nurodyta „tikėtina“, negalima daryti prielaidos dėl jos kaltės. Pažymėtina ir tai, kad nors ir pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai, tačiau nenustačius įvykio aplinkybių, negalima teigti, kad būtent N. S. kalta ar nekalta dėl eismo įvykio.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas mano, kad Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės šiuo metu kelia pagrįstas abejones dėl N. S. kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti duomenis, ko apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas nutarimas naikinamas ir grąžinamas administracinio nusižengimo tyrimui atlikti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 19 d. nutarimą, kuriuo nutarta nutraukti administracinės bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.