Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-844-415/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-08-30
Bylos Nr.: A-844-415/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04759-2015-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius, Audrius Bakaveckas, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: L. S.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
Trečiasis asmuo: V. P., J. S., Vilniaus kolegijai
Advokatai: Agnė Mecelienė

Kategorijos

18.6.1.5Kita valstybės išperkama žemė
43.9.4Žyminio mokesčio grąžinimas

Administracinė byla Nr. A-844-415/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04759-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.1.5; 43.9.4; 48; 53.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P., J. S., Vilniaus kolegijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–8), kurį patikslino (I t., b. l. 33–41), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2015 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 48SD-7835-(14.48.104.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2504-(7.5) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus rajono skyrių per 30 dienų ar kitą konkretų teismo nustatytą terminą priimti sprendimą atkurti L. S. nuosavybės teises į M. P. nuosavybės teisėmis valdytą 1,2810 ha žemės sklypą (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinant natūra; 4) įpareigoti atsakovą NŽT per 30 dienų ar kitą konkretų teismo nustatytą terminą pateikti pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotoms sėklininkystės, veislininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 1026) pakeitimo, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus kolegijai suteiktas žemės sklypas būtų sumažintas 1,2810 ha; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 1026, kuriuo 1,2810 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus kolegijai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 1 ir 3 dalims; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P. bei J. S. neatkuriamos nuosavybės teisės į likusią dalį – 1,2810 ha – buvusio savininko M. P. valdytos žemės, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnio 3 punktą tai yra neprivatizuojama žemė, suteikta trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus kolegijai. Žemės sklype yra apleista ir ateityje nenaudojama vandenvietė, sklypas nėra naudojamas visuomenės reikmėms, ir tai negali būti svarbiau už paveldėtojų teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Skundžiamame NŽT rašte atsisakyta inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimą, tačiau aiškių motyvų nenurodyta.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas), atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 75–78) prašė nutraukti bylos dalį, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises tik į 0,61 ha žemės, o ne į 1,2810 ha žemės. Nuosavybės teisių atkūrimas natūra į buvusio savininko M. P. turėtą žemę, galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimui Nr. 1026 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymui Nr. 2263-41 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“, nėra galimas. Teisė teikti pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 pakeitimo ar tokio pasiūlymo neteikti yra susijusi su NŽT kompetencija teisėkūros srityje, o ne viešojo administravimo srityje. Reikalavimas inicijuoti šio nutarimo pakeitimą nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus kolegija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 157–158) nurodė, kad šiuo metu nesinaudoja žemės sklypu įgyvendindamas veiklos tikslus ir uždavinius, todėl rengia dokumentus ir artimiausiu metu ketina kreiptis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – Žemės ūkio ministerija), prašydamas inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 pakeitimą, sumažinant Vilniaus kolegijos naudojamą žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybei sumažinus Vilniaus kolegijos naudojamo žemės sklypo dydį, jį galima bus išbraukti iš neprivatizuotinų objektų sąrašo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“, ir tokiu atveju pareiškėjas įgytų teisę prašyti sugrąžinti 1,2810 ha žemės sklypo nuosavybės teisę.

Pareiškėjas L. S. teismo posėdyje atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą NŽT per 30 dienų ar kitą konkretų teismo nustatytą terminą pateikti pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 pakeitimo, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus kolegijai suteiktas žemės sklypas būtų sumažintas 1,2810 ha, taip pat nepalaikė prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 atitikimą Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims (I t., b. l. 173).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu (I t., b. l. 179–184) nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo L. S. skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 dienų ar kitą konkretų teismo nustatytą terminą pateikti pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 pakeitimo, kuriuo Vilniaus kolegijai suteiktas žemės sklypas būtų sumažintas 1,2810 ha, o kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra. NŽT atsisakė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra pareiškėjui, nes žemė, esanti (duomenys neskelbtini), į kurią pretenduoja pareiškėjas atkurti nuosavybės teises, yra perduota Vilniaus kolegijai ir yra valstybės išperkama.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės pagal Žemės reformos įstatymo piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą. V. P., J. S., S. S. įrašyti į pretendentų, pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. Nei V. P. (ar jo įgaliotas asmuo), nei S. S. įpėdiniai neatvyko į NŽT Vilniaus rajono skyriuje 2013 m. gegužės 31 d. ir 2013 m. birželio 30 d. vykusius 8 eilės ir 9 eilės pretendentų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą susirinkimus, todėl žemės sklypai jiems nesuprojektuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo, tačiau manė, kad Vilniaus kolegijai šis žemės sklypas priskirtoms funkcijoms bei uždaviniams vykdyti nėra reikalingas. Tai patvirtina Vilniaus kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. STN-5, kuriuo šios kolegijos taryba kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 pakeitimą sumažinant kolegijos naudojamo žemės sklypo dydį. NŽT nesutiko su pareiškėjo argumentais, teigdama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026 Vilniaus kolegijai priskirtai bei jos naudojamai žemei buvo tiesiogiai įtvirtintas valstybės išperkamos žemės statusas.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, iš esmės ginčijo, jog žemė nepagrįstai yra priskirta valstybės išperkamai. Tačiau tokia pareiškėjo argumentacija yra nepagrįsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 3 punkto nuostatomis.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026 Vilniaus kolegijai priskirtai ir jos naudojamai žemei buvo tiesiogiai įtvirtintas valstybės išperkamos žemės statusas. Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos naudojamas žemės plotas (71,90 ha) kaip neprivatizuojama žemė buvo pažymėtas (kodas – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41. Paminėtoje teritorijoje Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-3686-(41) Vilniaus kolegijai buvo suprojektuotas 1,2810 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nuosavybės teisių atkūrimas natūra į buvusio savininko M. P. turėtą žemę, galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimui Nr. 1026 bei Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 28 d. įsakymui Nr. 2263-41 ir 2008 m. balandžio 1 d. įsakymui Nr. 2.3-3686-(41), apskritai nėra galimas. Šios aplinkybės yra įrodytos ir nenuginčytos, todėl pagrįstai NŽT pripažino, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktu ginčo žemės sklypai priskirti valstybės išperkamai žemei, nes suteikti mokslo ir studijų institucijoms. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių per 30 dienų ar kitą konkretų teismo nustatytą terminą priimti sprendimą atkurti L. S. nuosavybės teises į M. P. nuosavybės teisėmis valdytą 1,2810 ha žemės sklypą (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinant natūra.

Teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 1026 neprieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl, nepakeitus nutarimo dėl žemės sklypo, suteikto Vilniaus kolegijai, ploto bei nepakeitus žemės sklypo ribų, nėra galimybės pareiškėjui suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, nes tokie sklypai gali būti formuojami tik laisvame žemės plote. Aplinkybės, kad realiai ginčo žemės sklypuose nėra vykdoma veikla, nepaneigė šių žemės sklypų statuso.

Teismas konstatavo, kad NŽT tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas negalėjo būti patenkintas skunde išdėstytais argumentais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakė reikalavimo įpareigoti NŽT per 30 dienų ar kitą konkretų teismo nustatytą terminą pateikti pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 pakeitimo, kuriuo Vilniaus kolegijai suteiktas žemės sklypas būtų sumažintas 1,2810 ha, todėl šią bylos dalį nutraukė (ABTĮ 101 str. 3 p.).

Teismas, nepatenkinęs pareiškėjo skundo, neturėjo pagrindo priteisti teismo išlaidų.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1995/2013).

III.

Pareiškėjas L. S. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 187–190) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas skundas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai formaliai taikė teisės aktus, pripažindamas, jog, nepakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026, nuosavybės teisių į 1,2810 ha žemės sklypą atkūrimas nėra galimas, nepaisant to, kad Vilniaus kolegija daugiau kaip 5 metus žemės sklypo apskritai nenaudoja jokiai veiklai vykdyti. Vilniaus kolegija ėmėsi teisinių priemonių, kad šis žemės sklypas būtų pašalintas iš paminėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo. Būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne kitas subjektas gali žemei nustatyti valstybės išperkamos statusą. Be to, remiantis Konstitucinio Teismo praktika, sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 pagrindu priskirta mokslo įstaigoms, turi būti įvertinta, ar žemė realiai naudojama šios įstaigos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, t. y. visuomenės poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–5) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia naujomis aplinkybėmis, atsiradusiomis po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis tuo metu galiojusio teisės akto nuostatomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 aktualia redakcija). Skundžiami NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT sprendimai buvo pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir galiojančiomis teisės aktų normomis, taigi atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Galiojant Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 28 d. įsakymui Nr. 2263-41 ir 2008 m. balandžio 1 d. įsakymui Nr. 2.3-3686-(41), nėra pagrindo apeliantui atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra. Pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises tik į 0,61 ha žemės, o ne į 1,2810 ha žemės. Jis išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės pagal Žemės reformos įstatymo piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą.

Pareiškėjas L. S. ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, 2017 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą (II t., b. l. 11–12) patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 2 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir nutraukti šią administracinę bylą, taip pat grąžinti pareiškėjui 50 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už skundą, t. y. 6,50 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir atsakovas nurodo, kad susitarė dėl taikaus ginčo šioje administracinėje byloje išsprendimo. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 51 straipsnyje ir 103 straipsnio 5 punkte numatytos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, t. y. administracinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, nes žemė yra valstybės išperkama.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu, pareiškėjui L. S. atsisakius skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 dienų ar kitą konkretų teismo nustatytą terminą pateikti pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotoms sėklininkystės, veislininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus kolegijai suteiktas žemės sklypas būtų sumažintas 1,2810 ha, nutraukė šią bylos dalį, o skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 48SD-7835-(14.48.104.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2504-(7.5) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių per 30 dienų ar kitą konkretų teismo nustatytą terminą priimti sprendimą atkurti L. S. nuosavybės teises į M. P. nuosavybės teisėmis valdytą 1,2810 ha žemės sklypą (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinant natūra, atmetė (I t., b. l. 179–184).

Pareiškėjas L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas skundas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patenkinti skundą: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 48SD-7835-(14.48.104.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-2504-(7.5) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių per 30 dienų ar kitą konkretų teismo nustatytą terminą priimti sprendimą atkurti L. S. nuosavybės teises į M. P. nuosavybės teisėmis valdytą 1,2810 ha žemės sklypą (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinant natūra (I t., b. l. 187–190).

Pareiškėjas L. S. ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, apeliacinės instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukti šią administracinę bylą, taip pat grąžinti pareiškėjui 50 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už skundą, t. y. 6,50 Eur (II t., b. l. 11–12).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Iš Taikos sutarties matyti, kad ja šalys – L. S. (pareiškėjas) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (atsakovas) – siekia baigti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą administracinę bylą taikiai (iš esmės susitarta dėl apeliacinės instancijos teismui apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atmestų reikalavimų) (II t., b. l. 13–14). Byloje duomenų, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nenustatyta. Nėra duomenų ir apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Iš Taikos sutarties taip pat matyti, kad šalims iš esmės yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį bei nutraukti bylos dalį (ABTĮ 101 str. 4 p.).

Teismo nutartyje, tvirtinant taikos sutartį, nurodytinos Taikos sutartyje šalių aptartos sąlygos, kurios susijusios su šioje byloje kilusio ginčo dalyko išsprendimu (ABTĮ 52¹ str. 2 d.). Nutraukus bylos dalį, naikintina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalis (ABTĮ 101 str. 4 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

Pareiškėjas L. S. už skundą 2015 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 29), o pareiškėjo atstovė advokatė Agnė Mecelienė už apeliacinį skundą 2016 m. kovo 18 d. – 11 Eur (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas nutartimi patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija) 19 straipsnio 2 dalimi, bylos dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui ir advokatei turi būti grąžinamas visas sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 39 Eur.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimas keistinas (ABTĮ 140 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 52¹ straipsnio 2 dalimi, 101 straipsnio 4 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo L. S. skundo dalis.

Patvirtinti L. S. (pareiškėjas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (atsakovas) 2017 m. rugpjūčio 2 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

,,1. Pareiškėjas atsisako visų savo reikalavimų administracinėje byloje Nr. A-844-415/2017.

2. Atsakovas įsipareigoja per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šios taikos sutarties patvirtinimo priimti sprendimą atkurti mirusiai S. S. (įpėdinis pareiškėjas) nuosavybės teises į 0,4268 ha ploto M. P. nuosavybės teisėmis valdyto 1,2810 ha žemės sklypo (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, grąžinant natūra.

3. Šalys susitaria, jog pačios apmoka visas savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o procesinių dokumentų įteikimo ir kitas teismo išlaidas administracinėje byloje apmoka pareiškėjas.

4. <...>.

5. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos <...> taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, t. y. administracinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją šalių valią, išreiškiamą sudarant šią taikos sutartį.

6. Ši taikos sutartis sudaroma 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po 1 (vieną) pareiškėjui, atsakovui bei 1 (vienas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“

Nutraukti šią administracinės bylos dalį.

Grąžinti pareiškėjui L. S. 2015 m. rugsėjo 30 d. sumokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį.

Grąžinti advokatei Agnei Mecelienei 2016 m. kovo 18 d. sumokėtą 11 Eur (vienuolika eurų) žyminį mokestį.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius