Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-03-25 · Byla Nr. TS-20-506/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
TS-20-506/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nuteistasis
A. I.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
Skundas Nr. TS-20-506/2021
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – komisija) 2021-02-23 nutarimo Nr. 59-29 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam A. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I. Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė; už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 metų; Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-25 nuosprendžiu, A. I., pripažintam kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintam kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu A. I. paskirta bausmė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. I. paskirta bausmė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. I. šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų.

Bausmės pradžia 2012-04-18, bausmės pabaiga 2024-04-18, 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalis nuteistasis atliko 2020-04-18, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2021-02-18 buvo 3 metai 2 mėnesiai.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021-02-23 priėmė nutarimą Nr. 59-29 netaikyti A. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodydama, kad nuteistasis pristatomas 3 kartą, komisija atsižvelgia į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 57 taškai (statiniai – 20, dinaminiai – 37), į tai, kad nuteistasis komisijos pateiktas rekomendacijas vykdė formaliai, intervencinio pobūdžio socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo dėl pataisos įstaigoje esančių žmogiškųjų išteklių stokos, į psichologą kreipėsi tik besibaigiant 6 mėnesiams po paskutinio komisijos svarstymo, deklaruoja neigiamas nuostatas darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu, kategoriškai atsisako dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą. Komisija nuteistajam A. I. rekomendavo dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3).

Šalies argumentai

A. I. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas pateikė skundą dėl komisijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde gynėjas nurodė, kad egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, sutinka su intensyvia priežiūra, komisijai laiku pateikė prašymą. Gynėjas siūlo teismui vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais, atkreipia dėmesį, kad A. I. intensyviai vykdo individualiame plane numatytas priemones, yra tinkamai įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas, dalyvavo įvairiuose prevencinėse programose ir užsiėmimuose (skunde išvardinta 13 punktų), o dar labiau pagerinti rezultatus sutrukdė nuo 2020-03-16 įvestas karantinas. Taip pat gynėjas nurodo, kad A. I. lygtinis paleidimas nekeltų grėsmės visuomenės saugumui. A. I. laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, per visą bausmės atlikimo laiką buvo baustas tik 6 kartus, yra nekonfliktiškas, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių. Nuteistasis pradėjo mokytis, įgijo apželdintojo specialybę, pakeitė savo elgesį ir ketina dorai gyventi. Jis buvo 6 kartus skatintas už gerą elgesį. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, veikos buvo padarytos beveik prieš dešimtmetį. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Komisija pernelyg sureikšmino nuteistojo atsisakymą dirbti. Gynėjas atkreipė dėmesį, kad visais atsisakymo atvejais nuteistasis nenorėjo tvarkyti bendro naudojimo patalpų. Jis yra tvarkingas, nešiukšlina, kitaip neteršia aplinkos, sutinka dirbti pagal savo turimas specialybes ar sugebėjimus. Nuteistasis negali pakeisti savo praeities, tačiau jis pakeitė savo elgesį, padarė ir toliau daro pažangą. Paleistas lygtinai A. I. turėtų darbą, gyvenamąją vietą, kurioje galima taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis nepiktnaudžiauja alkoholiu, neturi jokių skolų ar finansinių įsipareigojimų. 2019 metais jam diagnozuota antro laipsnio pirminė arterinė hipertenzija, o pataisos įstaigoje nėra sudarytos sąlygos tinkamai gydytis ir atlikti būtinus tyrimus. Esant teigiamiems elgesio pokyčiams, teisingam bausmės paskirties suvokimui yra pagrindas tikėtis, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Prokuroras išvados nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nuteistasis A. I. atinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad lygtinio paleidimo komisija, prieš nuspręsdama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio mažinimo pažanga nėra akivaizdi, įvertino Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis apie nuteistojo A. I. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame plane numatytas priemones bei komisijos pateiktas rekomendacijas, jo elgesys pataisos įstaigose išskirtiniais sunkumais nepasižymi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 2017 metais įgijo apželdintojo specialybę, nuo 2020 metų rugsėjo mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokymo centre, siekia įgyti baldžiaus specialybę. Per bausmės atlikimo laiką buvo 6 kartus baustas (vieną nuobaudą teismas panaikino), tačiau ir skatintas buvo 6 kartus. Įsiskolinimų ir finansinių įsipareigojimų neturi. Pataisos namuose yra gautas jo įdarbinimo, išėjus iš pataisos įstaigos, galimybę patvirtinantis dokumentas. Jo socialiniai ryšiai tvirti. Šios aplinkybės palankiai charakterizuoja nuteistąjį tačiau jos nepakankamos asmens lygtinio paleidimo taikymui.

Minėta, jog viena iš lygtinio paleidimo sąlygų yra tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika turi būti žema arba turi būti stebima akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. A. I. pakartotinio nusikalstamumo rizika sudaro 57 taškus (20 statinių, 37 dinaminiai) ir yra vidutinė. Ankstesnio vertinimo metu 2020-08-18 ši rizika sudarė 59 taškus (20 statinių ir 39 dinaminiai). Nustatytas rizikos sumažėjimas dviem balais, įvertinus A. I. teigiamas nuostatų prielaidas darbo struktūruotoje aplinkoje atžvilgiu, nors savanoriškos iniciatyvos ir nėra stebimos, į atliktą rekomenduojamą neatlygintinų darbų skaičių, į parodytą motyvaciją dalyvauti intervencinėse priemonėse, gebėjimą laikytis nustatytos tvarkos bei režimo reikalvimų, paskatinimą už nepriekaištingą elgesį, tačiau rizikos sumažėjimas dviem balais nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip akivaizdi nuteistojo asmens pažanga, juolab kad dinaminiai pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniai sudaro 37 taškus. Be to, nors nuteistasis pakeitė nuostatas į neatlygintiną darbą, visgi jis administracijos pasiūlytus darbus 2020-10-02, 2020-11-18 ir 2020-12-03 sutiko dirbti pataisos namų bibliotekoje, o dėl valymo ir tvarkymo darbų jo nuostata, kad „šis darbas žemina orumą ir mažas atlyginimas“ išliko nepakitusi. Be to, realiai atlikti pasiūlytus darbus A. I. sutiko tik po to, kai po ankstesnio nuteistojo svarstymo Lygtinio paleidimo komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo ir rekomendavo atlikti tam tikrą skaičių nemokamų darbų, kas leidžia manyti, kad nuteistasis ne nuoširdžiai pakeitė požiūrį į darbą, o tai padarė tik siekdamas kuo greičiau išeiti į laisvę. Tokį manymą sustiprina ir tai, kad A. I. į pataisos įstaigos administraciją dėl atliktinų darbų savo iniciatyva niekada nesikreipė. Teismo vertinimu, nepagrįsta tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo skunde išsakyta pozicija, kad siekti didesnės pažangos sutrukdė karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Šiame kontekste atsižvelgtina, jog pandemijos ir karantino sąlygomis gyvena visa šalis, o ne tik nuteistasis A. I..

Nustatyta, kad komisija, ankstesniu nutarimu atsisakydama taikyti A. I. lygtinį paleidimą, pateikė rekomendacijas dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo, rekomendavo nuteistajam atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3), dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į mąstymo ir elgesio bei nuostatų valdymą. Įvykdžius šias rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo rizika mažėtų ir tai leistų konstatuoti ženklią nuteistojo asmens pažangą siekiant sumažinti jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką. Tačiau nuteistasis šiuo atveju ir teatliko tik tris kartus nemokamus darbus (ir tai ne savo iniciatyva), itin vėlai kreipėsi į psichologą, tebesivadovavo savo požiūriu, kad yra „geri“ ir „blogi“ darbai, kad paskelbtas karantinas, tad galima ir nebūti iniciatyviam.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog ir vidutinė rizika nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, jei buvo nustatyta nuteistojo ženkli pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju tokia A. I. pažanga nenustatyta, nėra pagrindo jo elgesį ir taisymąsi vertinti kaip nuoširdų, todėl nėra ir pagrindo tokį elgesį vertinti kaip akivaizdų nuteistojo nuostatų teigiamą pasikeitimą.

Vertindamas, ar nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas remiasi aplinkybe, jog A. I. buvo nuteistas itin griežta, net 12 metų, laisvės atėmimo bausme, nors buvo teisiamas pirmą kartą. Akivaizdu, kad nei teistumų skaičius, nei padarytų nusikaltimų sunkumas nėra kliūtis asmenį paleisti lygtinai, tačiau aplinkybė, kad A. I. padarė sunkius nusikaltimus ir būtent už jų padarymą jam teismas parinko tokio sunkumo bausmę, yra svarbi ir šiuo metu, kai jau minėta, atsižvelgus ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, šiuo metu dar neleidžia suformuoti neabejotinos išvados, kad A. I. paleistas lygtinai prieš terminą, kad ir su intensyvia priežiūra, daugiau nenusikals.

Abejoti, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo, leidžia ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktas psichologinis nuteistojo mąstymo vertinimas. Nors išvadoje nurodomos ir teigiamos nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatybės, tačiau tuo pačiu yra pažymima, kad nuteistajam būdingos tam tikros impulsyvumo išraiškos, jam būdingas kontroliuojantis elgesys – psichologinio poveikio, įtaigos kitiems aspektas, nors nuteistasis iš dalies geba įvertinti pasekmes, tačiau tai atlieka per savo paties individualių poreikių prizmę, todėl išlieka aktualus intervencinių priemonių taikymo poreikis problemų sprendimo įgūdžių, jų atpažinimo bei sprendimo srityje. Koreguoti savo mąstymą nuteistasis turi galimybę dalyvaudamas elgesio pataisos programose, kas tuo pačiu įtakotų rizikos verčių mažėjimą asmens mąstymo ir elgesio srityje.

Teismas konstatuoja, kad komisija atsižvelgė į aplinkybių visumą, socialinio tyrimo išvadoje yra motyvuotos tiek nuteistojo gerosios savybės, tiek ir tos jo savybės bei elgesys, kurie trukdo nuteistajam siekti ryškesnės pažangos; komisija, priimdama nutarimą įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 157 straipsnyje numatytus formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Teismas daro išvadą, kad visos aukščiau aptartos aplinkybės vis dar nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, jog A. I. galima taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra nuo likusios gana ženklios bausmės dalies atlikimo, kuri skundo nagrinėjimo dieną sudaro beveik 3 metus. A. I. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (ypač – 37 dinaminiai taškai), asmenybės, mąstymo ir elgesio problemų buvimas neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, šiai dienai jau yra pasiekti, ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl A. I. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – dalyvauti savanoriškoje veikloje, siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, mokėti ieškinius, esant pataisos įstaigos pasiūlymui – dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3), teismo manymu, yra parinktos tinkamai. A. I. laisvės atėmimo vietoje turi daryti ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su jo psichologinėmis savybėmis, savo teigiamas vertybines nuostatas ne tik deklaruoti, bet ir aktyviai jų laikytis gyvenime, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes bei išmokti spręsti savo asmenines problemas, jas vertinti ne tiek, kiek jam naudinga, o ženkliai plačiau.

Teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog A. I. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją, sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 202102-23 nutarime Nr. 59-29 padaryta išvada netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo dėl to, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrįsta, nepaneigta pateikta asmens bylos medžiaga, todėl nuteistojo gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo A. I. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021-02-23 nutarimą Nr. 59-29 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam A. I..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja