Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Ž. G., nukentėjusiajam V. T., kaltinamajam E. D., jo gynėjai advokatei L. Ž., jo įstatyminei atstovei V. D., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (9 klasių) išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, gyventis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas: 2011-03-31 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., atleistas LR BK 93 str. 1 d. l p., 3 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimą-įpareigojimą 6 mėnesius tęsti mokslą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. 2012 m. birželio 19 d. apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje- Mažeikių mieste, Sodų gatvėje, prie namo Nr. 7, aplinkinių akivaizdoje, sudavė nukentėjusiajam V. T. keturis - penkis smūgius į veidą, vieną smūgį į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam V. T.: viršutinio dešinės pusės 1-mo danties lūžimą, sukėlusį 5% pastovų bendro darbingumo netekimą, veido sumušimą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. T. sveikatą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Apklaustas kaltinamuoju teismo posėdžio metu E. D. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog 2012 metų birželio 19 d. apie 20.40 val. jis sudavė V. T. 4-5 smūgius, nors tiksliai, kiek sudavė negali pasakyti, kadangi tuo metu buvo girtas. Tai įvyko Mažeikių mieste prie bendrabučio Sodų g. 7. Kaip minėjo jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl labai tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Alkoholis jo veiksmams turėjo įtakos. Tuo metu aplinkui buvo ir kitų asmenų nepilnamečių bei jo draugų, bet kas buvo tiksliai neprisimena. Ligonių kasai yra atlyginęs žalą. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą bei atsiprašė nukentėjusiojo. Sutinka su pateiktu prokuroro ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja bei įstatyminė atstovė, nukentėjusysis, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. D. visiško kaltės pripažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

2012-06-19 protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, jog 2012-06-19 apie 20.20 val. buvo sumuštas V. T. (6 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. T. parodymais, kad 2012-06-19 apie 19 val. su draugėmis L. ir E., ėjo pro Sodų 7 namą, ant suoliuko pamatė sėdinčius pažįstamus E., kurį visi vadina Erniu, A. ir S. Pro juo praėjus apie 10-15 metrų, atbėgo vienas pats E. ir jam pasakė „parodyk apyrankę“. Ant rankos turėjo trispalvę apyrankę, nuleido galvą, pasižiūrėti į savo apyrankę, E. bandė už jos sugriebti, bet jis atitraukė ranką, tada pakėlė galvą ir jam E. sudavė keturis - penkis kartus į veidą ir vieną kartą į krūtinę. Tuo metu prie jų pribėgo A. ir atstūmė E., sakydamas, kad nelįstų prie mažesnių. Už ką sudavė jam E. smūgius, nežino, su juo nėra konfliktavęs, ar buvęs vienoje kompanijoje. Draugės pasakė, kad iš žaizdų bėga kraujas, jis atsisuko į E. pasižiūrėti, tas pradėjo link jo bėgti, todėl nenorėdamas būti dar sumuštas E., parbėgo į namus (10 b.l.);2012-06-22 specialisto išvadoje Nr. G 100/12(13) nurodyta, kad V. T. nustatyta: veido sumušimas, viršutinio dešinės pusės I- mo danties lūžimas. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (45-46 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. V. parodymais, kad 2012-06-19 apie 20-21 val., būnant namuose, į namus sugrįžo nepilnametis sūnus V. T. ir iškart nuėjo į vonios kambarį. Ji nuėjusi iš paskos pamatė, kad V. patinusi nosis ir kruvina, prakirstas kažkuris paakys. Ji pradėjo sūnų klausinėti kas atsitiko, sūnus pasakė, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas, dėl kokios priežasties, nežino. Ji pranešė policijai, su policininkais nuvažiavus prie Sodų g. 7 namo, V. atpažino jį sumušusį vaikiną (25 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. M. parodymais, kad 2012 m. birželio mėnesį, datos nepamena, po pietų, su pažįstamais S. ir E. sėdėjo ant suoliuko netoli Sodų 7 namo. Sėdint pamatė, kad pareina jo draugas V. su E. Staiga E. pašoko ir nubėgo link V., kuris jau buvo užėjęs už Sodų 7 namo, sakydamas, kad šis kažką prisidirbęs yra. Jiedu su Sauliumi sėdėjo toliau ant suoliuko iki tol, kol atbėgo šaukdama E., kuri paprašė padėti V. Jis nubėgo už Sodų 7 namo ir pamatė, kaip E. kumščiu V. sudavė į veidą, galimai į smakrą. Jis norėdamas apginti V., sudavė E. du smūgius į veidą ir jis nugriuvo ant žemės. V. nubėgo link namų. Jie vėl trise susėdo ant suoliuko, E. sakė, kad V. kažką prisidirbęs, bet ką nekonkretino. Netrukus atvažiavo policininkai ir išsivežė E. (27 b.l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos E. S. parodymais, kad asmenį vardu E. žino iš matymo. V. T. pažįsta apie 3 -5 metus, su juo yra draugai. 2012 m. birželio mėnesį, tiksliau datos nepamena, buvo apie 19 val. nors tiksliai laiko nežino, ji su V., L. ir R. buvo Sodų parkelyje ir ėjo palydėti V. į namus, kad apsirengtų, nes darėsi vėsu, ėjo pro Sodų 7 namą. Prie jų priėjo A., pravarde „Matukas“, jis pasisveikino su V. ir nuėjo prie asmenų, su kuriais buvo, tai E. ir S. Pro juos praėjo ir nutolus apie 10 metrų E. pasakė „Vilmi palauk“. Jie sustojo, ir E. pribėgęs paprašė V. parodyti apyrankę, V. jam ištiesė ranką su apyranke ir pasilenkęs žiūrėjo į E. apžiūrinėjamą apyrankė, ir tada E. sudavė vieną smūgį į veidą, nosies- burnos zonoje. Antrą smūgį vėl sudavė ranka į veidą. V. nuo jo atsitraukė, E. vėl priėjo priėjęs, rankomis vėl sudavė smūgius į veidą, matė tikrai dar du smūgius, tai matydama iš savo telefono skambino 112 numeriu, kad atvažiuotų policija. Ji išsigandusi, šaukė pagalbos, nubėgo prie A., kuris sėdėjo ant suoliuko už namo kampo, kur jam nesimatė ta vieta, kur E. mušė V. A. nuėjo išskirti E., S. liko ant suoliuko, o A. pribėgęs prie E., kuris dar mušė V., jam sudavė kelis smūgius, sakydamas, kad nelįstų prie vaikų. Tada priėjo ir S., kuris norėjo A. trenkti, bet nepataikė, tada S., A. ir E. nuėjo atgal prie suoliuko. Po sumušimo iš žaizdos po akim pasirodė kraujas, apžiūrint sumuštą V. veidą pamatė, kad E. vėl atbėga link jų ir tada V. nubėgo link namų. Maždaug po pusvalandžio parkelyje su policijos pareigūnais pasirodė V. ir jo mama ir policininkai E. išsivežė. Nežino dėl ko E. sumušė V., tai yra jis nesakė dėl ko, paprašė parodyti apyrankę ir V. ją rodant, iš kart pradėjo jį mušti, bet kodėl nesuprato (28 b.l.);iš 2013-01-03 mokėjimo nurodymo kopijos matyti, jog E. D. yra atlyginęs Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 86,87 Lt žalą (132 b.l.).

LR BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., dažniausiai tai pasireiškia, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

E. D. viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, o būtent prie Sodų g. 7 namo, Mažeikiuose, pažeidė viešąją tvarką demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, jis visiškai be priežasties priėjo prie nukentėjusiojo V. T. ir jam sudavė 4-5 smūgius į veidą bei 1 smūgį į krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajam V. T. viršutinio dešinės pusės 1-mo danties lūžimą, sukėlusį 5% pastovų bendro darbingumo netekimą, veido sumušimą, tai yra nežymiai sužalojo V. T.. Todėl įvertinus visų įrodymų visumą E. D. veika, kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., teisingai.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo E. D. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, nusikalstamų veikų stadijas, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei 90 str., o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo veiksmams, tai patvirtino pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu bei po nusikalstamos veikos padarymo E. D. nustatytas 0,62 promilių girtumas (61 b.l.) (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam E. D. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika baigta, t.y. įvykdyti visi būtini objektyviosios pusės požymiai, veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, veiką padarė būdamas nepilnametis (17 metų). Kaltinamasis E. D. administracine tvarka nebaustas (45 b.l.), nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, tačiau yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (40-44 b.l.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. D. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS PP duomenimis nuo 2012-01-03 buvo įrašytas į policiją įskaitą pagal 2011-12-28 Kelmės r. apylinkės prokuratūros nutarimą dėl paskirtos kardomosios priemonės – registracijos policijos įstaigoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 67-1-00539-11 pagal LR BK 182 str. 1 d. požymius, į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę įrašytas nebuvo (58 b.l.), mokymosi įstaigos (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai (60 b.l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog E. D. šeima, nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (56 b.l.), E. D. UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ lankėsi 2006-11-16 (54 b.l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei jos vidurkis (LR BK 48 straipsnio 2 dalies), tai yra 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis (LR BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p.).

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2012-06-19 iki 2012-06-20 išbūtas laikas (35, 36 b.l.) ir laikytina, jog kaltinamasis E. D. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu E. D. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (70, 71 b.l.) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra, gindama viešąjį interesą, t. y. nepilnamečio V. T. interesus, pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (82-83 b.l.) ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu V. T. patyrė skausmą, baimę, šoką, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo E. D. neturtinė žala yra 500,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos buvo pateikusi civilinį ieškinį, dėl nukentėjusiojo V. T. gydymo išlaidų atlyginimo (17-18 b.l.), kadangi kaltinamais teismui pateikė įrodymus, jog žala Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos yra atlyginta visiškai, tai yra sumokėta 86,87 Lt (132 b.l.), todėl baudžiamoji byla dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio priteisimo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297 str., 298 str., 302 – 308 str.,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į E. D. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2012-06-19 20.44 val. iki 2012-06-20 16.20 val. išbūtą laiką, 2 laikinojo sulaikymo dienas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, jog E. D. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Nuteistasis E. D. paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti nuteistajam E. D., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. D. nukentėjusiajam V. T. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio, dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.