Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybinė įmonė „Turto bankas“, L. K., R. Š., J. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palikėja A. V. turėjo du vaikus: dukrą L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). V. J. turėjo du vaikus: R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą atstovavimo teise. Senelė A. V. 2009-10-02 testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui. Kito turto, kurį būtų galima paveldėti pagal įstatymą nėra.

Pareiškėjas po palikėjos mirties palikimą per įstatyme nustatytą terminą priėmė, pradėdamas senelei priklausiusį turtą (butą) valdyti, juo naudotis, prižiūrėti ir tvarkyti kaip savo. Apie palikėjos testamentą pareiškėjui buvo žinoma, senelės bute pareiškėjas gyvena nuo 2009-10-21, čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, klaidingai galvojo, jog esant testamentui nieko daugiau nereikia daryti ir butas automatiškai priklauso jam. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo kreipęsis į notarą, sužinojo, kad nors ir yra testamentas ir palikimą jis priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tačiau notaras negali jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimo kol nebus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą jis priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Paveldėjimo byla po A. V. mirties nebuvo užvesta. Bute, (duomenys neskelbtini), gyveno pareiškėjas ir palikėja. Mirus palikėjai, pareiškėjas ir toliau gyveno bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo priklausančius mokesčius, juo rūpinosi kaip savu. Pareiškėjo teisės į butą niekas neginčijo.

Suinteresuoti asmenys L. K., R. Š., J. K. apie pareikštą pareiškimą ir bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsniu, 175¹ straipsnio 10 dalimi). Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Iš 2024-12-23 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: L. K., gim. (duomenys neskelbtini); V. J., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Vaikaičiai: R. Š., gim. (duomenys neskelbtini); J. K., gim. (duomenys neskelbtini); K. L., gim. (duomenys neskelbtini); Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis palikėjos vardu liko registruotas butas su rūsiu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį buvo įgijusi 1992-04-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymo Nr. 1-1374, registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Palikėjos 2009-10-02 Oficialaus testamento duomenimis, palikėja jai priklausantį būtą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko savo vaikaičiui - pareiškėjui. 2024-12-16 Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjos palikimo priėmimo faktų nėra registruota. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. 2024-03-12 Liudijimo Nr. 805 duomenimis nustatyta, kad po A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nepradėta.

Kaip nurodė pareiškėjas po senelės A. V. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Jis toliau gyveno senelės bute, jį tvarkė, bei prižiūrėjo kaip savo turtą. Iš 2013-12-13 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas minėtame bute savo gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2009-10-21. Po A. V. mirties pareiškėjas senelės turtu rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius už elektros energiją, dujas. Tai patvirtina pareiškėjo pateiktos atsiskaitymo knygelių kopijos, iš kurių matyti, kad mokėtojas yra pareiškėjas.

Pareiškėjas, siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio juridinio fakto nustatymas reikšmingas tuo, jog jį nustačius pareiškėjas, kaip testamentinis įpėdinis, paveldėtų palikėjai A. V. priklausantį turtą kaip senelės palikimą.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Sudarantį turtą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Faktinės aplinkybės, byloje pateikti įrodymai ir jų visuma leidžia vertinti, kad K. L. po savo senelės A. V. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, t.y. faktiškai pradėjo valdyti seneliai priklausiusį turtą kaip savo.

Kitais būdais pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniai, teismas

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.