- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- A-1884-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00266-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. S. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. A740-5575/16-(2.11.4.1.-SR7); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 24 d., kai jos mokėjimas buvo nutrauktas; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog pareiškėjai 2007 m. gegužės mėnesį paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija pareiškėjai buvo skirta kaip senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui. Skiriant priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, buvo remiamasi viešosios įstaigos „Antakalnio poliklinika“ 2007 m. gegužės 23 d. išduota specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma Nr. 0026685, patvirtinančia, kad nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2009 m. gegužės 23 d. pareiškėjai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pareiškėjai nuo 2009 m. birželio išmokos mokėjimas buvo nutrauktas ir vėl atnaujintas tik nuo 2012 m. spalio 24 d., iš naujo nustačius specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Specialiųjų poreikių nustatymas ir šalpos išmokos skyrimas yra du atskiri veiksmai. Pareiškėjai šalpos išmoka nuo 2007 m. gegužės 23 d. turėjo būti skirta iki gyvos galvos.
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Antakalnio poliklinikos 2007 m. gegužės 23 d. išduota specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma Nr. 0026685, V. S. terminuotai, nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2009 m. gegužės 23 d. buvo skirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nenustatyti specialieji poreikiai, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, nėra laikomas neįgaliu asmeniu. Šalpos išmokos gavėjui sukakus senatvės pensijos amžių, jeigu jam nustatyto specialiojo poreikio pažyma yra galiojanti (nustatymo terminas nepasibaigęs arba galioja neterminuotai), tęsiamas tos pačios išmokos mokėjimas, t. y. teisė gauti šalpos išmoką iš naujo nenustatinėjama, nes ji išlieka. Tuo tarpu asmeniui, kuriam specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pirmą kartą nustatomas jau sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama 0,5 bazinės pensijos dydžio tikslinė kompensacija ir ji mokama tol, kol asmeniui nustatytas atitinkamas specialusis poreikis. Šalpos išmokos mokėjimas asmeniui iki gyvos galvos, kuris neturi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, o yra tiesiog pensinio amžiaus, yra nepagrįstas. Pareiškėjai neterminuotai, nuo 2012 m. spalio 24 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės (priežiūros) pagalbos poreikis ir paskirta šalpos išmoka, kuri yra mokama iki šiol. Pareiškėjai skirti šalpos išmoką nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 24 d. nėra teisinio pagrindo, nes Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registro duomenimis, minėtu laikotarpiu, pareiškėjai nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2007-05-24 pateikė prašymą skirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (b. l. 18–20). Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma Nr. 0026685 patvirtina, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2007-05-23 iki 2009-05-23 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 21). Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma Nr. 0188460 patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2012-10-24 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 24).
7. Pareiškėja V. S. 2016-12-12 raštu „Dėl negautos šalpos išmokų sumos išmokėjimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių, prašydama išmokėti jai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009-05-31 iki 2012-10-21 (b. l. 7–9). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius 2016-12-29 raštu Nr. A740-5575/16-(2.11.4.1-SR7) informavo pareiškėją, kad skirti jai šalpos išmoką nuo 2009-06-01 iki 2012-10-24 nėra teisinio pagrindo, nes Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos registro duomenimis, minėtu laikotarpiu, pareiškėjai nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 10–11).
8. Byloje yra kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus rašto teisėtumo bei pagrįstumo, ir pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2012-10-24, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas.
9. Valstybinių šalpos išmokų rūšis, šių išmokų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos išmokas turinčius asmenis, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti valstybines šalpos išmokas asmenims, kuriems dėl jų neįgalumo, amžiaus ar dėl kitų šiame įstatyme nustatytų priežasčių teikiama valstybės šalpa. Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje šalpos išmokos apibrėžiamos kaip mėnesinės piniginės išmokos, skiriamos ir mokamos šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka neįgaliems vaikams, nedarbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, vaikams našlaičiams, kitiems šiame įstatyme nurodytiems asmenims. Lietuvos Respublikoje yra nustatytos šios šalpos išmokų rūšys: 1) šalpos pensijos; 2) šalpos našlaičių pensijos; 3) slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos; 4) tikslinės kompensacijos; 5) tikslinis priedas (Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
10. Šalpos išmokų įstatymo 11 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teisę gauti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis turi neįgalieji, sukakę senatvės pensijos amžių asmenys. Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 punktuose nurodytiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 punkte nurodytiems neįgaliems vaikams priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos nepaisant to, ar jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar nenustatytas (Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje nurodyti neįgalieji slaugomi ar prižiūrimi namuose (Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 18 straipsnis). Apibendrinant nurodytas įstatymo nuostatas teismas daro išvadą, kad priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija gali būti mokama pensinio amžiaus asmenims, kurie pripažinti neįgaliais ir kuriems nustatytas specialus nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikis.
11. Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybinių šalpos išmokų įstatymo šeštasis skirsnis (18-23 straipsniai). Įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos nepaisant šių šalpos išmokų gavėjų gaunamų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, šalpos išmokų, taip pat nepaisant kitų pajamų, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. Vadovaujantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos šio įstatymo 11 straipsnio 4 punkte nurodytiems neįgaliesiems skiriamos ir mokamos nuo 2006 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys negauna valstybinės socialinio draudimo I invalidumo grupės pensijos arba 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo, skirto specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti, mokamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2007-05-23 iki 2009-05-23 buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 21). 2007-05-28 priimtas sprendimas Nr. 22993, kurio pagrindu pareiškėjai laikotarpiu nuo 2007-05-23 iki 2009-06-01 buvo mokamas 0,5 bazinės pensijos dydis (b. l. 22). Teismas pažymi, kad specialusis priežiūros (pagalbos) poreikis pareiškėjai nustatytas terminuotai ir buvo privalomas mokėti tik nuo 2007-05-23 iki 2009-05-23. Tuo tarpu naujai išduota 2012-11-15 pažyma Nr. 0188460 patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2012-10-24 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 24). Atsižvelgiant į nurodytą pažymą priimtas 2012-11-22 sprendimas Nr. 101441, kurio pagrindu pareiškėjai nuo 2012-10-24 mokamas 0,5 bazinės pensijos dydis. Minėtu 2012-11-22 sprendimu Nr. 101441 patvirtinta, kad 0,5 bazinės pensijos dydis pareiškėjai mokamas neterminuotai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis buvo nustatytas terminuotai nuo 2007-05-23 iki 2009-05-23, o vėliau 2012-11-15 pažymos Nr. 0188460 pagrindu nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis pareiškėjai nuo 2012-10-24 neterminuotam laikotarpiui, atsakovas neturėjo pareigos mokėti pareiškėjai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos tuo metu, kai pareiškėjai specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nebuvo nustatytas, t. y. laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2012-10-24.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius ginčijamą sprendimą priėmė tinkamai išanalizavęs faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-12-29 rašto Nr. A740-5575/16-(2.11.4.1.-SR7) nėra teisinio pagrindo. Kadangi nėra pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamo sprendimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2012-10-24, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas.
16. ABTĮ 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimai netenkinami, pareiškėja neįgyja teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo
III.
17. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.
18. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.
19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, ignoravo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje painiojo sąvokas, minėjo nuolatinės slaugos poreikį, kuris visai nesusijęs su skundo dalyku, aiškino Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas nesistemiškai.
20. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėje byloje Nr. A756-1433/2012 bei teigia, kad atsakovas ir teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo nuostatas pagal LVAT išaiškinimą.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Savivaldybės administracija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
22. Nurodo, jog savo poziciją pateikė atsiliepime į pareiškėjos skundą bei papildomai pažymi, kad pareiškėjai specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis buvo nustatytas jau suėjus pensiniam amžiui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo išmokėti jai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 24 d., kai jos mokėjimas buvo nutrauktas.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016m. gruodžio 12 d. raštu „Dėl negautos šalpos išmokų sumos išmokėjimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių, prašydama išmokėti jai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009m. gegužės 31d. iki 2012m. spalio 21d. (b. l. 7–9). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius 2016m. gruodžio 29d. raštu Nr. A740-5575/16-(2.11.4.1-SR7) informavo pareiškėją, kad skirti jai šalpos išmoką nuo 2009m. birželio 01d. iki 2012m. spalio 24d. nėra teisinio pagrindo, nes Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos registro duomenimis, minėtu laikotarpiu, pareiškėjai nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 10–11).
25. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2007m. gegužės 24d. atsakovui pateikė prašymą skirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (b. l. 18–20) bei pateikė Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą Nr. 0026685, patvirtinančią, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2007m. gegužės 23d. iki 2009m. gegužės 23d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 21). Atsakovo 2007m. gegužės 28d. sprendimu Nr. 22993 pareiškėjai skirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (sukakus senatvės pensijos amžių) nuo 2007m. gegužės 23d. iki 2009m. gegužės 23d. (b.l. 22)
26. Pareiškėjai pateikus Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą Nr. 0188460, patvirtinančią, kad pareiškėjai nuo 2012m. spalio 24d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, atsakovo 2012m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 101441 pareiškėjai skirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (sukakus senatvės pensijos amžių) nuo 2012m. spalio 24d. neterminuotai (b. l. 24, 25).
27. Valstybinių šalpos išmokų rūšis, šių išmokų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos išmokas turinčius asmenis, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką nustatė Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas. Ginčui aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2016 07 16 iki 2016 12 31.
28. Pažymėtina, kad šioje nutartyje aiškinamos ginčui aktualios Valstybinių šalpos išmokų įstatymo nuostatos taip pat galiojo ir 2009-2012 metų laikotarpiu, t.y. jos buvo aktualios ir tuo laikotarpiu, už kurį pareiškėja reikalauja išmokėti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
29. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo tikslas – nustatyti valstybines šalpos išmokas asmenims, kuriems dėl jų neįgalumo, amžiaus ar dėl kitų šiame įstatyme nustatytų priežasčių teikiama valstybės šalpa. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje šalpos išmokos apibrėžiamos kaip mėnesinės piniginės išmokos, skiriamos ir mokamos šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka neįgaliems vaikams, nedarbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, vaikams našlaičiams, kitiems šiame įstatyme nurodytiems asmenims.
30. Valstybinių šalpos išmokų įstatymas nustatė šias šalpos išmokų rūšis: 1) šalpos pensijos; 2) šalpos našlaičių pensijos; 3) slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos; 4) tikslinės kompensacijos; 5) tikslinis priedas.
31. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 11 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teisę gauti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis turi šie neįgalieji: [...] 4) sukakę senatvės pensijos amžių asmenys. Atsakovo 2007m. gegužės 28d. sprendimas Nr. 22993 patvirtina, kad priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija pareiškėjai 2007 metais buvo skirta kaip senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui (Įstatymo 11 straipsnio 4 punktas) (b. l. 22).
32. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos šio įstatymo 11 straipsnio 2-4 punktuose nurodytiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikis. Byloje pateikta Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma Nr. 0026685 patvirtina, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2007m. gegužės 23d. iki 2009m. gegužės 23d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 21).
33. Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentavo Valstybinių šalpos išmokų įstatymo šeštasis skirsnis (18-23 straipsniai). Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 7 dalis nustatė, kad slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos nepaisant šių šalpos išmokų gavėjų gaunamų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, šalpos išmokų, taip pat nepaisant kitų pajamų, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį. Byloje duomenų, kad pareiškėjos atžvilgiu galima būtų taikyti Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, nėra.
35. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Žemesnės instancijos teismas
36. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas iš esmės analogišką ginčą ir aiškindamas Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 20 straipsnio bei kitų ginčui aktualių minėto įstatymo straipsnių nuostatas, 2012m. kovo 5d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1433/2012 nurodė, kad vadovaujantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, asmenims, kurių teisė gauti šalpos išmoką priklauso nuo specialiojo nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, teisė gauti šalpos išmoką išlieka, kol galioja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytų specialiuosius poreikius nustatančių įstaigų išvada dėl specialiųjų poreikių, tačiau šiems asmenims sukakus senatvės pensijos amžių, teisė gauti šalpos išmoką jiems išlieka iki gyvos galvos. Vadovaujantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, šalpos išmokos mokėjimas tokiu atveju pratęsiamas.
37. Kaip minėta virš (nutarties 28 pastraipa), ginčui aktualios Valstybinių šalpos išmokų įstatymo nuostatos per 2007-2016 metus nesikeitė, todėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012m. kovo 5d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1433/2012 pateiktas teisės normų aiškinimas yra aktualus bei taikytinas nagrinėjamoje byloje.
38. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimo laikotarpiu pareiškėja, kuriai nuo 2007m. gegužės 23d. iki 2009m. gegužės 23d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jau buvo sukakusi senatvės pensijos amžių, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, pasibaigus minėtos šalpos išmokos skyrimo terminui, atsakovas turėjo pratęsti pareiškėjai skirtos šalpos išmokos mokėjimą iki gyvos galvos. Dėl to atsakovo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. A740-5575/16-(2.11.4.1.-SR7), kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 24 d. naikintinas kaip neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu atsakovas, vykdant Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, įpareigotinas išmokėti pareiškėjai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 24 d..
39. Valstybinių šalpos išmokų Įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad šalpos išmokų suma, laiku negauta dėl savivaldybės administracijos kaltės, išmokama visa. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad pareiškėjai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 24 d. buvo neišmokėta dėl atsakovo kaltės, nes būtent atsakovas nevykdė Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatų, todėl atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už visą laiką, kai ji nepagrįstai nebuvo mokama.
40. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos V. S. skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. A740-5575/16-(2.11.4.1.-SR7) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 24 d..
Sprendimas neskundžiamas.