- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-12
- Bylos Nr.
- 1-2534-1109/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32438-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- V. F.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja J. R., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės J. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šlifuotoju, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilkaviškio r. apylinkės teismo 1997 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu ir bauda (10 MGL) 1100 LTL. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos;
2) Vilkaviškio r. apylinkės teismo 1999 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 246 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bauda (100 MGL) 12500 LTL, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu, teisės vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones atėmimu. Šakių r. apylinkės teismo 2000 m. liepos 18 d. nutartimi paskirta 12500 LTL bauda pakeista į 90 dienų laisvės atėmimą;
3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose;
4) Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta bausme – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 29 d. 21.00 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 10.52 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. F. 2019 m. liepos 30 d. apie 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine L. F. – metu, tyčia stūmė ją, abiem rankom suėmė jai už kaklo, jį spaudė, ir jėga pargriovė ją ant grindų, kur ji griuvo, atsitrenkdama dešiniu šonu, o po to, kai apie įvykį buvo pranešta skubios pagalbos tarnybų telefonu, ranka stūmė ją į šoną, taip fiziškai smurtaudamas prieš L. F., sukėlė jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais V. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. F. 2019 m. liepos 30 d. apie 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, fizinio smurto prieš savo sutuoktinę L. F. naudojimo metu jos dukrai V. K. traukiant jį nuo L. F., tyčia, dešine ranka suėmė jai už kairio peties ir tampė, o kai ši apie įvykį pranešė skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir neleido jam išeiti iš buto, dešine ranka suėmė jai už kaklo, jį spaudė bei prirėmė ją prie durų, taip fiziškai smurtaudamas prieš V. K., sukėlė jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais V. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
V. F.
ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2012 ar 2013 m. jis gyvena kartu su L., su kuria susituokė 2015 m. Tai jų abiejų antroji santuoka. Bendrų vaikų su L. F. neturi, o jų vaikai iš ankstesnių santuokų su jais negyvena, jau yra pilnamečiai. Nuo to laiko jis gyvena jai asmeniškai priklausančiame, jos paveldėtame, trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Su L. F. sutaria puikiai, tačiau tik tada, kai būna blaivus. Jis nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, o L. F. tai nepatinka. Dėl šios priežasties tarp jų kyla konfliktai, kurie pastaruoju metu, jam alkoholį geriant kone kasdien, tapo nuolatiniai. Tik išsiblaivęs jis supranta, kad turi priklausomybę alkoholiui, kad reikia gydytis nuo alkoholizmo, tačiau valios tai daryti, negerti alkoholio neturi. Yra dirbantis, tačiau pastaruoju metu jis laikinai nedarbingas dėl ligos. Net ir sirgdamas, geria alkoholinius gėrimus. Nuo 2019 m. liepos 29 d. pas juos namuose, adresu R. (duomenys neskelbtini), Kaune, laikinai svečiuojasi L. F. dukra V. K., kuri nuolat gyvena Norvegijoje ir į Lietuvą yra atvykusi trumpam, kiek jam žinoma iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.. L. F. dirba, todėl darbo dienomis, net ir atvykus V. K., ėjo į darbą. Turėdamas laikiną nedarbingumą, jis buvo namuose su V. K.. Su sutuoktinės L. F. dukra V. K. sutaria gerai. Yra artimos aplinkos žmonės, nors ir niekada nebuvo jos tėvu ar įtėviu. Pastaruoju laiku alkoholį jis geria kelias savaites iš eilės, kone kasdien. Geria ir vienas, ir su draugais. 2019 m. liepos 30 d. ryte L. F. išėjo į darbą ir namo grįžo po darbo, apie 16.30 val. Dienos metu jis buvo namuose, gėrė alkoholį. Gėrė vienas. Tuo metu, kaip minėjo, pas juos namuose buvo ir V. K.. Ji buvo blaivi. Kai grįžo į namus L. F., jie susibarė, kad jis geria alkoholį. Tačiau šio konflikto metu jokio fizinio smurto nebuvo. Vėliau L. F. ir V. K. buvo balkone ir kalbėjosi. Abi jos buvo blaivios ir alkoholio negėrė. Jis vienas namuose gėrė alkoholinį alų. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai apie 19.40 val., jis nuėjo į balkoną, kuriame, kaip minėjo, buvo jo sutuoktinė su dukra. Ten tarp jo ir L. F. kilo žodinis konfliktas dėl piniginių klausimų. Tęsiantis žodiniam konfliktui, nesusivaldė. Konflikto metu jis tyčia smurtavo prieš L. F.. Jis tyčia abiem savo rankom išstūmė ją iš balkono į kambarį, ten suėmė ją už kaklo, jį spaudė, pargriovė ją ant grindų, Buvo įtūžęs. Kai jis pargriovė L. F., ginti jos pribėgo tai mačiusi V. K.. Ji stengėsi jį atitraukti nuo L. F.. Būdamas piktas, kad V. K. kišasi į jo su sutuoktine tarpusavio santykius, jis smurtavo ir prieš sutuoktinės dukrą. Kai ji jį atitraukė nuo L. F., jis tyčia ją tampė, suėmęs už peties. Girdėjo, kaip ji iškvietė policiją, todėl norėjo išeiti iš buto. V. K. su L. F. neleido jam to padaryti, todėl jis stūmė L. F., o jam išeiti neleidusiai V. K. suėmė už kaklo ir jį spausdamas priėmė ją prie durų. Tačiau konfliktas nutrūko, nes į butą tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie, išklausę juos, jį sulaikė. Jis visiškai pripažįsta, kad atliko visus pranešime apie įtarimą nurodytus veiksmus. Smurtavo tiek prieš L. F., tiek V. K.. Didelės įtakos jo veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad buvo neblaivus. Būdamas blaivus, būtų taip nesielgęs. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. Nori pasikeisti, tačiau jam nepavyksta. Sieks, kad abi nukentėjusiosios jam atleistų. Šiuo metu vykdo laisvės apribojimo bausmę, kuri yra griežta, jos sąlygų laikosi, tačiau nusikalto bausmės vykdymo metu, kadangi nesusitvarkė su savo bevališkumu dėl alkoholio vartojimo. Kreipsis dėl polinkio alkoholiui pagalbos pas specialistus (b. l. 84-85).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiųjų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji L. F., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2015 m. liepos 30 d. ji susituokė su V. F.. Tai jų abiejų antroji santuoka. Iki šiol yra šeima, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų buitis bendra. Bendrų vaikų neturi. Abu turi vaikų iš savo ankstesnių santuokų, tačiau pastarieji yra suaugę ir su jais negyvena. Nuo santuokos laiko V. F. su ja gyvena jai asmeniškai priklausančiame, paveldėtame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš esmės V. F. yra geras žmogus, rūpestingas ir šeimyniškas, tačiau tik tada, kai yra blaivus. Pastarąsias tris savaites jis be perstojo vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus, V. F. iš esmės pasikeičia. Jis tampa irzlus, konfliktiškas ir agresyvus, jo elgesį nuspėti būna sunku. Anksčiau jis ne kartą prieš ją naudojo fizinį smurtą, tačiau, nenorėdama viešinti savo šeimos gyvenimo, į policiją ji kreipėsi ne visada. Tais kartais, kai kreipėsi, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jis buvo nuteistas. Tačiau išvadų jis nepadarė. Apie ankstesnius jo smurto atvejus pasakoti atsisako. Kai V. F. būna neblaivus, su juo ji bendrauja minimaliai, tik iškilus poreikiui. Dėl nuolatinio jo girtavimo jų tarpusavio santykiai pastaruoju metu tapo įtempti. Kaip minėjo, pastaruoju metu alkoholį V. F. gėrė kasdien, jį gėrė vienas. 2019 m. liepos 30 d. laikotarpiu nuo 07.30 iki 16.15 val. ji dirbo. V. F. yra dirbantis, tačiau pastaruoju metu jis nedirbo, nes turėjo nedarbingumą. Nepaisant to, jis vis tiek vartojo alkoholį. 2019 m. liepos 30 d. ji namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, grįžo apie 16.30 val. Namuose buvo V. F. ir nuo 2019 m. liepos 29 d. pas ją laikinai besisvečiuojanti jos dukra iš pirmosios santuokos - V. K.. V. F. buvo neblaivus, alkoholį gėrė ir jos akivaizdoje, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau smurto šio konflikto metu nei vienas kito atžvilgiu nenaudojo. V. F. išėjo iš namų ir į juos grįžo už kokių 20 minučių, parsinešdamas alkoholio. Alkoholį jis vienas gėrė namuose. Ji su dukra V. K. buvo blaivios, abi sėdėjo balkone ir kalbėjosi. Apie 19.40 val. į balkoną, kuriame ji buvo su dukra, atėjo neblaivus V. F., kuris sukėlė žodinį konfliktą dėl turtinių reikalų. Tęsiantis žodiniam konfliktui, V. K. akivaizdoje, V. F. tyčia prieš ją smurtavo fiziškai. Jis dar balkone abiem savo rankom jėga stūmė ją ties krūtine, išstumdamas ją iš balkono į svetainės kambarį, o šiame kambaryje abiem rankom sugriebė ją už kaklo, jį spaudė ir, nepaleisdamas kaklo, jėga pargriovė ją ant grindų, ant kurių griuvo ant dešinio šono. Tuo metu netoliese buvusi V. K. pribėgo prie jų. Kai ši pribėgo, ji gulėjo ant grindų, o V. F. spaudė rankomis jai kaklą. Matė, kaip V. K. rankomis suėmė V. F. už jo rūbų ir traukė savęs link, kad atitrauktų nuo jos ir tokiu būdu užkirstų kelią V. F. smurtui prieš ją. Tada, kai ši jį atitraukė, V. F. pradėjo smurtauti prieš pastarąją. Matė, kaip V. F. dešine ranka suėmė V. K. už kairio peties ir jėga tampė. Tuo laiku ji atsistojo nuo grindų ir, norėdama neleisti V. F. smurtauti prieš V. K., pargriovė jį ant grindų ir laikė prispaudusi savo kūnu, apribodama jam galimybę naudoti fizinį smurtą prieš ją ir prieš V. K.. Girdėjo, kaip tuo metu V. K. kalbėjo telefonu ir iš pokalbio suprato, kad ji skambina pagalbos centrui. Tai galimai girdėjo ir V. F., kuris dar labiau įtūžo, tapo dar agresyvesnis, atsistojo nuo grindų, kur, kaip minėjo, prispaudusi kūnu jį buvo, ir ėjo išėjimo iš buto link. Buvo aišku, kad jis nori išeiti iš namų, kol neatvyko policijos pareigūnai. Tačiau tuomet V. K. atsistojo tarp jo ir išėjimo iš buto durų, pasakė jam, kad šis neišeis, kol neatvyks policija. Matė, kaip tada V. F. dešine ranka suėmė V. K. už kaklo ir, spausdamas jį, prirėmė V. K. prie išėjimo durų. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Tiek ji, tiek V. K. pasakė, kas nutiko. Juto fizinį skausmą V. F. smurto vietose, tai nurodė policijos pareigūnams. Fiziniu skausmu dėl V. F. veiksmų skundėsi ir V. K.. Policijos pareigūnai sulaikė V. F. dėl smurto prieš ją ir V. K.. Policijos pareigūnai klausė, ar joms reikalinga greitoji medicinos pagalba, tačiau skubios pagalbos ji atsisakė, manydama, kad jos gali kreiptis bet kada. Pagalbos atsisakė dėl to, kad buvo patyrusi ir stiprų emocinį sukrėtimą, nes santuokos metinių proga tokio agresyvaus smurtinio elgesio prieš save iš sutuoktinio nesitikėjo, taip pat nesitikėjo, kad jis smurtaus prieš jos dukrą. Policijos pareigūnams išvykus, abi jautė fizinį skausmą, buvo labai susijaudinusios, todėl norėdama sumažinti skausmą ir atsipalaiduoti, ji išgėrė alkoholio. Dukra, jeigu ir gėrė, alkoholio išgėrė labai nedaug. Dėl minėtos priežasties, nors įvykio metu buvo blaivi, atvykus antrajam policijos ekipažui, kuris rinko duomenis apie įvykį, jai buvo nustatytas girtumas. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau apžiūrėta gydytojų nebuvo, į gydymo įstaigas nesikreipė ir nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Skausmas, kurį juto įvykio metu ir kurį laiko po jo, šiuo metu sumažėjo, poreikio gydymui nėra. Kadangi ant jos kūno neliko išorinių smurto žymių, nors jai ir paaiškintas būtinumas teismo medicininiam tyrumui, jį atlikti atsisako. Tai ne pirmas kartas, kai sutuoktinis prieš ją smurtauja, todėl netiki, kad jis padarys išvadas šį kartą, todėl atleisti jam dėl šio įvykio neketina ir kreipsis dėl ištuokos esant sutuoktinio kaltei arba sieks išsiskirti su juo bendru susitarimu. Gyventi su V. F. daugiau tikrai neketina. Per ketverius metus jo elgesys tik agresyvėja, fiziškai jis smurtauja net atlikdamas bausmę, kuri jam paskirta dėl smurto prieš ją. Tačiau V. F. bloga taip pat nelinki, todėl jai nėra svarbu, kokia bausmė jam bus paskirta. Tai gali būti ir bausmė, nesusijusi su įkalinimu ar areštu. Jai svarbu, kad jis daugiau prieš ją nesmurtautų ir savo pačios namuose ji galėtų jaustis saugiai. Dėl V. F. veiksmų patyrė fizinės žalos. Jai žinoma teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu tarp jos parodymų, duotų šios apklausos metu ir paaiškinimų, duotų policijos pareigūnams iš karto po įvykio, yra kokių nors prieštaravimų, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie išsamesni, detalesni (b. l. 33-35).
Nukentėjusioji V. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, savo parodymus patvirtina visiškai. Juos papildo tuo, kad Lietuvoje yra laikinai, iš šios šalies į Norvegiją, kur nuolat gyvena ir dirba, išvyksta 2019 m. rugpjūčio 19 d. Dėl 2019 m. liepos 30 d. įvykio ir V. F. veiksmų prieš ją ir jos mamą L. F. papildo, kad V. F. veiksmai prieš ją, sukėlė jai fizinį skausmą. Po įvykio fiziniu skausmu dėl V. F. veiksmų prieš ją skundėsi ir L. F.. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau į medikus ar gydymo įstaigas nei ji, nei L. F. nesikreipė, joks gydymas jiems nėra paskirtas ir neišduoti nedarbingumo pažymėjimai. Fizinį skausmą ji juto ne tik įvykio metu, bet ir kurį laiką po jo, tačiau skausmas tolygiai mažėjo, todėl skubios medikų pagalbos atsisakė. Be to, šis įvykis ją sukrėtė ir psichologiškai, todėl norėjo ramybės, kad nurimtų įvykio sąlygota stresinė situacija. Dėl V. F. veiksmų patyrė fizinės žalos. Jai žinoma teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš. V. F. prieš ją ir prieš jos mamą smurtavo tyčia, turėdamas galimybę to nedaryti. Nors ji ir L. F. gindamosi ar gindamos viena kitą V. F. atžvilgiu naudojo jėgą, tačiau jo nemušė, o jėgą naudojo tik jo paties smurtiniams veiksmams, kurie tuo metu buvo vykdomi, nutraukti. Tyčia smurtauti prieš V. F. tikslo neturėjo. Išoriškai matomų fizinių žymių, liudijančių smurtą prieš ją, nėra, todėl, nors jai ir paaiškintas būtinumas kreiptis pas teismo medikus, tačiau tai daryti atsisako, nes tam nėra poreikio – objektyvių žymių nėra. Tačiau, kaip minėjo, V. F. smurtinis elgesys prieš ją ir jos mamą joms abiem sukėlė fizinį skausmą. Nelinki V. F. bloga, iš esmės, kai jis blaivus, su juo sutaria gerai, yra siejami artimos aplinkos, nes jis yra jos mamos sutuoktinis, tačiau jis neturėjo jokio pagrindo smurtauti nei prieš jos mamą, nei prieš ją. Prieš ją jis smurtavo pirmą kartą, tačiau, kiek jai žinoma iš mamos pasakojimų, prieš pastarąją jis smurtavo ne pirmą kartą. Dėl šios priežasties mano, kad jis nedaro išvadų, toliau vykdo nusikaltimus, nors, kiek žino, prieš ją ir prieš L. F. 2019 m. liepos 30 d. jis smurtavo bausmės vykdymo laikotarpiu, o ši bausmė paskirta jam būtent dėl jo smurto prieš jos mamą. Esant šioms aplinkybėms, taikytis su V. F. ji nesutinka. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši baudžiamojo proceso užbaigimo forma jai labai priimtina ir atsižvelgiant į ekonomiškumo principą. Kaip minėjo, po kelių savaičių išvyks iš Lietuvos neribotam laikui, grįžti į Lietuvą vėl artimiausiu laiku neplanuoja, todėl tiesioginis jos dalyvavimas tuo metu, kai bus Norvegijoje, iš esmės bus apsunkintas. Prašo remtis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 53-56).
Iš 2019 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2019 m. liepos 31 d. 19.48 val. Kauno apskr. VPK gautas pranešimas, kad namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, vyras konfliktuoja su sutuoktine, jis mušė ją rankomis. Į įvykį pirmi reagavo Kauno apskr. VPK PR 3-iosios kuopos 1-ojo būrio patruliai, kurie, atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė V. K.. Patruliams buvo paaiškinta, kad kilusio konflikto tarp sutuoktinių L. F. ir V. F. metu, šis sudavė jai dešinės rankos kumščiu į kairįjį petį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat suspaudė sutuoktinės dukrai V. K. kairįjį petį ir dešinės rankos riešą, suspaudęs ją tąsė, stumdė, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl smurto artimoje aplinkoje V. F. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK VTV OVS. Patruliai surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksavo jiems paaiškintas aplinkybes. Tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykta į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Kaune, kur bendrauta su pranešėja V. K. ir jos mama L. F.. Kadangi nuo moterų sklido alkoholio kvapas, paklausta, ar jos vartojo alkoholį. L. F. nurodė, kad išvykus pareigūnams, ji su dukra gėrė alkoholinius kokteilius su brendžiu. Patikrinus, L. F. nustatytas 1,81 promilių girtumas, dėl to su ja nebuvo atliekami procesiniai veiksmai. Moteris žodžiu paaiškino, kad 2019 m. liepos 30 d. apie 19.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, jos sutuoktinis V. F., apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo iš jos reikalauti pinigų, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu šis pradėjo ją rankomis stumdyti, tuomet suėmė abiem rankom jai už kaklo, parvertė ją ant grindų ir smaugė, taip sukėlė jai fizinį skausmą. V. K. bandė apginti savo mamą, atitraukti V. F. nuo jos, dėl to jis ranka suėmė V. K. už kairio peties ir pradėjo ją tąsyti. L. F., atsistojus nuo grindų, parvertė sutuoktinį ant žemės ir prispaudė savo kūnu, tuo metu V. K. iškvietė policijos pareigūnus. Laukiant pareigūnų V. K. užstojo buto duris, kad V. F. negalėtų išeiti iš namų, dėl to jis suėmė dešine ranka jai už kaklo ir prirėmė ją prie buto durų, tuo pat metu kita ranka stumdamas nuo savęs sutuoktinę. Tokiais savo veiksmais V. F. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei L. F. ir jos dukrai V. K.. V. F. buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę dėl smurto artimoje aplinkoje. Taip pat buvo patikrintas V. K. blaivumas, jai alkotesteriu nustatytas 0,10 promilių girtumas, dėl to iš jos buvo priimtas pareiškimas dėl sukelto fizinio skausmo. V. K. nurodė, kad ji kartu su mama ir jos sutuoktiniu negyvena, trumpam grįžo iš Norvegijos ir Lietuvoje bus iki rugpjūčio 19 d. Atlikta įvykio vietos apžiūra, vaizdo stebėjimo kameromis patalpa nestebima (b. l. 8-10).
Iš 2019 m. liepos 30 d. pareikšimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog buvo priimtas V. K. pareiškimas dėl to, kad 2019 m. liepos 30 d. apie 19.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio žodinio konflikto tarp jos mamos L. F. ir jos sutuoktinio V. metu, jai užstojant mamą, jis suėmęs ranka ją už kairio peties tąsė, tuomet, dešine ranka suėmęs jai už gerklės, prirėmė ją prie lauko durų ir laikė prispaudęs, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tame pačiame protokole apklausiama kaip pareiškėja (liudytoja), V. K. parodė, kad ji gyvena Norvegijoje šešerius metus, čia dirba. Į Lietuvą grįžta kartą į metus atostogoms, kelioms savaitėms. Jos mama L. F. gyvena Lietuvoje, adresu R. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. Prieš ketverius metus ši ištekėjo už V., kuris atsikraustė gyventi pas ją. Jis kitos gyvenamosios vietos neturi. Kiek jai žinoma, V. prieš jos mamą pastoviai naudoja fizinį smurtą, du kartus ji kvietė policijos pareigūnus ir buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau kitus kartus mama nekvietė policijos pareigūnų. Prieš ją V. ankščiau nėra naudojęs fizinio smurto. 2019 m. liepos 30 d. apie 13.30 val. ji grįžo pas mamą į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur namuose buvo V.. Mama buvo darbe. V. namuose vartojo alkoholį, iš pradžių elgėsi maloniai, nebuvo agresyvus. Apie 16.30 val. į namus grįžo mama. Ji pamatė, kad V. vartoja alkoholį, pamatė, kad namuose stovi šeši tušti alaus buteliai. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio V. išėjo iš namų, fizinio smurto nebuvo. Neužilgo V. grįžo į namus, paprašė pagaminti valgyt, pasakė, kad išgers dar vieną butelį alaus ir eis miegoti. Mama pagamino jam valgyti ir jis nuėjo valgyt į kambarį. Ji su mama išėjo į balkoną, kur tiesiog sėdėjo ir kalbėjo. Netrukus, apie 19.40 val., atėjo V. ir pradėjo reikalauti iš mamos banko kortelės, kad galėtų kažką nusipirkti. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. pradėjo rankomis stumdyti jos mamą, įstūmė šią į kambarį, tuomet suėmė abiem rankom pastarajai už gerklės ir parvertė ant grindų. Ji bandė jį nuo mamos atitraukti, todėl jis ranka suėmė jai už kairio peties ir pradėjo tąsyti, taip sukėlė fizinį skausmą. Tuomet mama atsistojo ir pargriovė V. ant grindų, savo kūnų jį užspaudė. Ji tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. V. išgirdo kaip ji iškvietė policijos pareigūnus, tai dar labiau jį supykdė. V. ištrūko iš po mamos ir norėjo išbėgti iš buto, tačiau ji užstojo duris, pasakė, kad jis niekur neis, nes tuoj atvyks policijos pareigūnai. V. dešine ranka suėmė jai už gerklės ir prirėmė ją prie durų, o kita ranka stūmė jos mamą į šoną. Tą akimirką atvažiavo policijos pareigūnai ir V. jas paleido. Tokiais savo veiksmais V. sukėlė jai fizinį skausmą. Policijos pareigūnai sulaikė V. ir išsivedė iš namų. Išvažiavus pareigūnams, ji su mama vartojo alkoholį, gėrė kokteilius su brendžiu. Tačiau įvykio metu abi buvo blaivos, alkoholio nevartojusios. Ji Lietuvoje bus iki rugpjūčio 19 d., vėliau metams išskris atgal į Norvegiją. Tame pačiame protokole taip pat užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos apžiūra. Objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nepaimta (b. l. 11-20).
Iš 2019 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog apie įvykį pranešė kiti šeimos nariai: V. K.. Smurtą artimoje aplinkoje patyrė L. F.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo psichinės būklė nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo: V. F.. Smurtu įtariamo asmens būklė: akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs: 2,08 promilės. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: sutuoktiniai. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje: nėra. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys: V. K.. Gauti paaiškinimai: L. F. paaiškino, kad jos vyras V. F. trenkė jai dešinės rankos kumščiu į kairį petį, sukeldamas fizinį skausmą. L. F. dukra V. K. paaiškino, kad V. F. suspaudė jai kairį perį ir dešinės rankos riešą, suspaudęs ją tąsė, stumdė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. V. F. paaiškino, kad čia nieko nebuvo, viskas išgalvota. Informacija apie įvykio aplinką: matosi girtavimo požymiai. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas 20.10 val. adresu R. Kalantos g. 129-5, Kaune, ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 21-24).
Iš Informacijos apie įvykį ROIK 0119000400278 matyti, kad 2019 m. liepos 30 d. 19.50 val. gautas telefoninis pranešimas, jog dabar namuose, (duomenys neskelbtini), vyras konfliktuoja su žmona, jis muša ją rankomis. GMP atsisakė, nepilnamečių nėra. Visi vietoje. Pranešė dukra, fone triukšmas. Pranešėjos skambučio data ir laikas: 2019 m. liepos 30 d. 19.48 val. BPCID=9311159289.
Iš 2019 m. liepos 30 d. 21.29 val. atlikto L. F. testo alkoholiui matyti, jog jai nustatytas 1.81 promilių girtumas (b. l. 29-30).
Iš 2019 m. liepos 30 d. 21.34 val. atlikto V. K. testo alkoholiui matyti, kad jai nustatytas 1.81 promilių girtumas (b. l. 47).
Iš Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1762 matyti, kad 2019 m. liepos 30 d. 20.28 val. V. F. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 62).
Ištyręs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad anksčiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Nukentėjusiųjų parodymai tiek dėl įvykių eigos, tiek ir dėl smurto vartojimo būdo, intensyvumo, laiko, vietos, buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutapo bei atitinka kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, kaltinamojo, nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys bei kiti rašytiniai įrodymai. Todėl teismas konstatuoja, jog visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo bei sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, kuri leidžia teismui konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad V. F. 2019 m. liepos 30 d. apie 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine L. F. – metu, stūmė ją, abiem rankom suėmė jai už kaklo, jį spaudė, ir jėga pargriovė ją ant grindų, kur ji griuvo, atsitrenkdama dešiniu šonu, o po to, kai apie įvykį buvo pranešta skubios pagalbos tarnybų telefonu, ranka stūmė ją į šoną. Be to, V. F. 2019 m. liepos 30 d. apie 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, fizinio smurto prieš savo sutuoktinę L. F. naudojimo metu, jos dukrai V. K. traukiant jį nuo L. F., dešine ranka suėmė jai už kairio peties ir tampė, o kai ši apie įvykį pranešė skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir neleido jam išeiti iš buto, dešine ranka suėmė jai už kaklo, jį spaudė bei prirėmė ją prie durų, taip fiziškai smurtaudamas prieš V. K., sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad iš tiesų 2019 m. liepos 30 d. vakarą konflikto metu būdamas neblaivus jis naudojo fizinį smurtą tiek savo sutuoktinės L. F. atžvilgiu, t. y. ją stūmė abiem rankomis iš balkono, suėmė už kaklo, jį spaudė, pagriovė ant žemės, tiek ir sutuoktinės dukters V. K. atžvilgiu – kai ji bandė atitraukti kaltinamąjį nuo L. F., tyčia V. K. tampė suėmęs už peties, o tuo metu kai nukentėjusiosios neleido jam išeiti iš buto, – stūmė L. F., V. K. suėmė už kaklo ir jį spausdamas prirėmė ją prie durų. Konfliktas nutrūko, nes atvyko pareigūnai. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo prisipažinimu, nes jo parodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų parodymai bei tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuoti V. K. parodymai, duomenys užfiksuoti tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Įvertinus visus šiuos duomenis, teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusiosios jautė fizinį skausmą. Tai, kad nukentėjusiosios jautė fizinį skausmą, rodo taip pat ir objektyvūs bylos duomenys – abiem nukentėjusiosioms buvo spaudžiama jautri ir gyvybiškai svarbi kūno vieta – kaklas, be to, jos buvo stumdomos, tąsomos, nukentėjusioji L. F. buvo pargriauta ant žemės.
Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiosioms sukeltas fizinis skausmas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.
Kalinamojo, nukentėjusiųjų parodymais, o taip pat ir pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusiosios patvirtino, jog nusikalstamam kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, nes kai kaltinamasis alkoholio nevartoja, jis būna geras, šeimyniškas žmogus.
Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – rankomis suėmė nukentėjusiosioms kaklus ir juos spaudė, stumdė, pargriovė, tąsė už peties, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymų vertinimo motyvus, konstatuoja, jog fizinio smurto vartojimas L. F. atžvilgiu teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes sutuoktinė, vadovaujantis BK 248 straipsnyje įtvirtinta šeimos nario sąvoka, yra kaltinamojo šeimos narys, o fizinio smurto vartojimas V. K. atžvilgiu pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienų metų bausmes. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du tyčinius, smurtinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai, kuriais kėsinamasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau taip pat yra vartojęs fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, taip pat jai grasinęs. Šias naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už ankstesnius nusikaltimus, vykdymo metu. Kaltinamasis mažiau nei metų laikotarpyje iki šių nusikalstamų veikų padarymo yra baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 106). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2004 m. nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2014 m. spalio 1 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (b. l. 111, 114).
Įvertinus visas šias nusikalstamas veikas bei kaltinamąjį, jo pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis), nes, kaip matyti, švelnesnėmis bausmėmis asmuo nuo naujų nusikalstamų veikų nebuvo sulaikytas ir bausmės tikslams pasiekti jos nebuvo pakankamos. Būtent dėl šių aplinkybių prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūlomo dydžio arešto bausmė: pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausmės.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė du nusikaltimus vienu metu, jo smurtinius veiksmus prieš skirtingas nukentėjusiąsias jungė vieninga tyčia, šios nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skiriant subendrintą bausmę – 45 paras arešto.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu , V. F. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 121-124).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirta subendrinta bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad naujus nusikaltimus kaltinamasis įvykdė neatlikęs ankstesniu, t. y. 2019 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinama su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, pakeistos į areštą, dalimi, jas iš dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę V. F. – 90 parų areštą.
Kaltinamajam V. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas V. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 30 d. 20.10 val. iki 2019 m. liepos 31 d. 11.05 val., t. y. viena para, prilyginant ją vienai arešto parai.
Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti jam bausmę – 45 paras arešto;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti jam bausmę – 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. F. subendrintą bausmę – 45 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. F. sumažintą bausmę – 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, pakeistos į areštą, dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirti V. F. galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.
Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti V. F. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 30 d. 20.10 val. iki 2019 m. liepos 31 d. 11.05 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją vienai arešto parai.
V. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Išaiškinti kaltinamajam V. F., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos, t. y. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, darbo metu, privalo atvykti atlikti arešto bausmę į šią įstaigą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio V. F. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.