- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-683-370/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A. G., V. G.
- Atsakovas
- D. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-683-370/2009
Teisėjas P. Kontrimas Procesinio sprendimo kategorija 24.2; 24.3;
2009 m. rugsėjo 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant J. Dryžienei, dalyvaujant ieškovams A. G., V. G., ieškovų atstovui adv. Petrui Žekiui, atsakovui D. S., atsakovo atstovei adv. Virginijai Pargaliauskienei, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Vaičekauskaitei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-44-325/2009 pagal ieškovų A. G., V. G. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, D. S. dėl Kretingos rajono apylinkės tarybos sprendimo, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų ir sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras, bei ieškovų apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-01-30 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu teismo prašė panaikinti Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos 1994-03-09 sprendimo dalį, kuria D. S. buvo suteiktas žemės sklypas asmeniniam ūkiui M. G. priklausiusios žemės ribose; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymo Nr. 2009 dalį, kiek ji susijusi su 0,85 ha žemės sklypo grąžinimu B. G. teisių perėmėjams; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-08 įsakymą Nr. 13.6-3799 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-08 sprendimą Nr. 13096, kuriais D. S. buvo suteiktos nuosavybės teisės į 0,9882 ha žemės sklypą; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-09 sprendimo Nr. 11475 dalį, kuria numatyta už 0,85 ha žemės atlyginti pinigais; įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į žemę nustatyta tvarka ir terminais.
Nurodė, kad 1992-05-28 jų tėvas Kretingos rajono Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybai padavė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į jo tėvo M. G. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 5,2232 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvo B. G. dalis sudarė 1,32 ha bendrame sklype. Tėvui žemė nebuvo grąžinta, o 1994-03-09 Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos sprendimu D. S. buvo suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas buvusiam savininkui M. G. priklausiusios žemės ribose. Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymu Nr. 2009 buvo patvirtinti Valstybinio žemėtvarkos instituto parengti Kretingos rajono ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje kadastrinių vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planai. B. G. (miręs 1997-11-05) Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-09 sprendimu Nr. 11475 atkurtos nuosavybės teisės į 1,32 ha žemės (duomenys neskelbtini): 0,47 ha žemės grąžinant natūra, o už 0,85 ha žemės atlyginant pinigais. Grąžintą 0,47 ha žemės sklypą po tėvo mirties paveldėjo ieškovai. Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-08 įsakymu Nr. 213.6-3799 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-08 sprendimu Nr. 13096 D. S. buvo suteiktos nuosavybės teisės į 0,9882 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis sklypas yra M. G. priklausiusios žemės ribose. Nurodo, kad 1997-07-07 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numatė, kad atkuriant nuosavybės teises pirmenybė yra teikiama turto grąžinimui natūra. Konstitucinis Teismas 2002-05-10 nutarime patvirtino taisyklę, kad sprendžiant turto restitucijos klausimus pirmenybė turi būti teikiama nuosavybės grąžinimui natūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas tokios kategorijos bylas yra ne kartą pabrėžęs, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis laisvos žemės fondas ir tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir toks turtas negali būti perleistas kitiems asmenims.
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui žemė iš pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą yra išperkama ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 str. To paties įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, o piliečiui nepareiškus tokios valios, nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo teisė yra deleguota apskričių viršininkams. Akivaizdu, kad B. G., 2004-02-09 Klaipėdos apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo negalėjo pareikšti valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę. Sprendimo priėmimo metu ieškovai nebuvo pateikę žemės reformą vykdančiai institucijai įstatymų nustatytos formos paveldėjimo dokumentų, kurių pagrindu galėtų reikšti arba keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Todėl Klaipėdos apskrities viršininkas, priimdamas 2004-02-09 sprendimą Nr. 11475, grąžino galimą grąžinti natūra žemę bei realizavo įstatymų leidėjo deleguotą teisę pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą už valstybės išperkamą žemę. Ieškovai, prašydami panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimus, yra praleidę senaties terminą ir tuo pagrindu taip pat prašė atmesti ieškinį.
Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1994-03-09 Kretingos rajono Kretingos apylinkės sprendimas dėl D. S. suteikiamo sklypo asmeniniam naudojimui yra priimtas remiantis tuo metu galiojusiais įstatymais ir jį naikinti nėra pagrindo. D. S. tuo metu dirbo kaime mokytoju ir jam priklausė žemės sklypas asmeniniam naudojimui. Nurodė, kad ieškovų tėvui nuosavybės teisės buvo atkurtos 2004 metais, o atsakovui D. S. nuosavybės teisės atkurtos 2005 metais. Ieškovai jau 2004 metais žinojo apie sprendimus atkurti nuosavybės teises, tačiau jų neginčijo. Ieškovai praleido senaties terminą ginčyti Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus. Prašė taikyti senatį.
Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai yra praleidę senaties terminą Administracijos sprendimams ginčyti, kuris yra numatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. Nėra pagrindo naikinti 1994-03-09 Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos sprendimą, nes jis pagal 1990-07-26 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą Nr. 1-411 turėjo teisę gauti asmeniniam ūkiui žemės sklypą. Nebuvo pažeista ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. reikalavimai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nustatė, kad ši įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-01-30 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovai yra praleidę Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytą 30 dienų senaties terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčyti. Visi atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, todėl šis klausimas turi būti išspręstas. Ieškovai, žinodami apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį, šiuo klausimu nepasirinko savo galutinės pozicijos. Pagrindų, kuriais senaties terminas galėtų būti atnaujintas, ieškovai nenurodė. Ieškovai A. G. ir V. G. laiku gavo Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo jų tėvui B. G. Turėdami tuos sprendimus jie kreipėsi į notarų biurą, kad priimtų tėvo palikimą. Jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Jie suprato, kad dalis žemės atkurta natūra, o kita dalis pinigais. Kodėl jie neskundė Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. G. į žemę, teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo. Nuosavybės teisės B. G. buvo atkurtos 2004-02-09 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu. Ieškovai jokių veiksmų šiam sprendimui ginčyti nesiėmė. Ir tik praėjus pusantrų metų po nuosavybės teisių atkūrimo B. G. 2005 metų liepą buvo priimtas sprendimas suteikti nuosavybės teises į žemę D. S. Priimant 2004-02-09 sprendimą nuosavybės teisių atkūrimas B. G. buvo pabaigtas ir apie tai ieškovams pranešta. B. G. žemės atkūrimo klausimas galutinai buvo išspręstas 2004-02-09 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu, šio sprendimo ieškovai neskundė, todėl atsakovas, manydamas, kad ieškovų teisės nėra pažeistos, vykdydamas žemės reformą ir priėmė 2005-09-08 sprendimą dėl žemės suteikimo D. S. Atsižvelgdamas į senaties termino trukmę (ieškinys paduotas tik 2007-04-04), neatsakingą ieškovų elgesį (negalėjo nurodyti jokių ieškinio senaties praleidimo priežasčių), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas konstatavo, kad ieškovai A. G. ir V. G. praleido ieškinio senaties terminą. Remiantis CK 1.131 str. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškovų reikalavimai panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus ir sprendimus yra atmestini. Nepanaikinus Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-09 ir 2005-09-08 sprendimų nėra pagrindo naikinti Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos 1994-03-09 sprendimo dalį, bei 1998-11-24 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 2009 dalį. Be to, ieškovai taip pat yra praleidę ieškinio senaties terminus naikinti minėtus aktus. Reikalavimas įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atmestinas kaip nepagrįstas, nes šis reikalavimas yra išspręstas ir nuosavybės teisė į žemę B. G. atkurtos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-01-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas klaidingai motyvavo, kad ieškovai nenurodė, kokiais pagrindais atnaujinti senaties terminą. Senaties termino praleidimą lėmė institucijų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, elgesys. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 11 pranešė, kad atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra nėra galimybės. Buvo nustatytas terminas iki 1999-03-30 raštu informuoti Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių dėl išpirkimo būdo, o to nepadarius, apskrities viršininko administracija savo nuožiūra priims sprendimą dėl išpirkimo būdo. Administracija žadėto sprendimo nepriėmė, 2004-02-09 sprendimu Nr. 11475 atsirado galimybė 0,47 ha grąžinti natūra. Toks institucijų elgesys ieškovams suteikė viltį, kad ir toliau atsiras galimybė grąžinti likusią žemę. Termino praleidimui turėjo įtakos ir sudėtingas nuosavybės teisų atkūrimo teisinis reglamentavimas. Apie apskrities viršininko administracijos apsisprendimą neatkurti nuosavybės teisių natūra ieškovai sužinojo tik iš 2007-02-23 rašto Nr. 2-698-(2.19), kuriame buvo pateikta klaidinga informacija apie asmenis, kurie naudojasi žeme jų norimo atgauti sklypo ribose. Tik 2007-03-29 pavyko gauti tikslius duomenis apie žemės naudotojus, kadastro žemėlapio ištrauką, kas suteikė galimybę paruošti ieškinį. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai yra byloje, jos buvo nurodytos teismo posėdžio metu, tačiau teismas jų tinkamai netyrė ir neįvertino. Atsakovui D. S. atkūrus nuosavybės teises pažeidžiant įstatyme nustatytas imperatyvias sąlygas dėl šių teisių įgyvendinimo tvarkos, buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas, pažeisti ieškovų teisėti interesai. Įstatymų ir juos konkretizuojančių poįstatyminių teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimas sudaro atskirą pagrindą naikinti ginčijamus Klaipėdos apskrities viršininko ir Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos sprendimus. Prašymas grąžinti žemę buvo pateiktas 1992-05-28, visi kiti sprendimai, trukdantys tai daryti, buvo priimti žymiai vėliau, yra niekiniai. Bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į tai, kad tinkamas žemės reformos vykdymas turi būti priskirtas prie viešojo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose ir į idealų precedentą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007, kurioje faktinės aplinkybės teisine prasme, viešojo administravimo subjektai ir netgi vietovė yra analogiški. Teismas neįvertino ir aplinkybių, kad atsakovui D. S. priklausantis žemės sklypas yra nenaudojamas, kad praktiškai toje pačioje vietoje 2008-02-25 V. D. yra parduotas 1 ha dydžio žemės sklypas, kad dar yra neparduotas žemės sklypas, kas patvirtina, jog visos galimybės atkurti nuosavybės teises natūra buvo ir yra.
Atsiliepimas
Atsakovė Kretingos rajono savivaldybė atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad B. G. Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-09 sprendimu Nr. 11475 atkurtos nuosavybės teisės į visą žemę, t. y. nuosavybės atkūrimo klausimas išspręstas iki galo. Ieškovai nuo paveldėjimo bylos užvedimo dienos žinojo, kad pretendentui atkurtos nuosavybės teisės į visą turtą: 0,47 ha žemės sklypą ir už 0,85 ha žemės atlyginant pinigais, tačiau nei sprendimų, nei įsakymų neginčijo. D. S. nuosavybės teisės į 0,9882 ha žemės sklypą atkurtos 2005-09-08, t. y. pasibaigus Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 11475, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės B. G., ir kitų administracinių aktų apskundimo terminui, todėl tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracija, tiek atsakovas D. S. nebeturėjo pagrindo abejoti dėl priimtų sprendimų, nes ieškovai jų neginčijo.
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. G. priimtas po pretendento mirties. B. G. mirė 1997-11-05. Ieškovai po pretendento mirties palikimą priėmė 2004-07-19, t. y. jau po sprendimo apie nuosavybės teisių atkūrimą priėmimo. 2004-07-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimuose nurodyta, kad ieškovai paveldėjo po ½ dalį 0,47 ha žemės sklypo. Civilinis kodeksas neleidžia priimti palikimą iš dalies ar su sąlyga, todėl apeliantai negali reikalauti naikinti piniginę kompensaciją už 0,85 ha žemės bei su ja susijusius administracinius aktus. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės. B. G. savo valios pareikšti negalėjo, kadangi buvo miręs, o ieškovai nebuvo pateikę žemės reformą vykdančiai institucijai paveldėjimo dokumentų, kurių pagrindu galėtų reikšti ar keisti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo. Ieškovai 2007-02-23 raštu buvo informuoti apie tai, kad į M. G. iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą yra įsiterpę kelių asmeninio ūkio savininkų sklypai. Tačiau ieškovai dėl nepaaiškinamų priežasčių reikalauja naikinti administracinius aktus, kuriais įteisinta asmeninio ūkio žemė (įskaityta į grąžintiną žemę) vienam D. S. Pažymėtina, kad 2003-08-14 formuojant ir ženklinant vietovėje B. G. grąžintinos žemės sklypą, ieškovas V. G. sutiko su ženklinamo sklypo ribomis ir plotu, pasirašė akte. Be to, V. G. pasirašė ir 2003-08-14 pretendentų atkurti nuosavybės teises susitarimą. Ieškovai jau 2004 m. liepos mėnesį sužinojo, kad nuosavybės teisės yra atkurtos, ir nuo tada prasidėjo ieškinio senatis, kurios terminą jie yra praleidę.
Atsakovas D. S. atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 30 dienų senaties terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po šio laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į ieškovo interesus. Visi atsakovai byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Apie apskrities viršininko priimtą sprendimą ieškovui V. G. 2004-02-11 buvo išsiųstas pranešimas, 2004-07-19 ieškovams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl ieškovai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Klaipėdos apygardos teismas 2008-09-18 nutartyje nurodė, kad ieškovai manė, jog nėra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl jo neprašė atnaujinti. Teismas sprendė, kad siekiant šį klausimą teisingai išspręsti reikia išklausyti dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sudaryti jiems galimybę pateikti teismui reikšmingus įrodymus. Nagrinėjant ieškovų ieškinį kita teismo sudėtimi, ieškovai savo pozicijos dėl ieškinio senaties nepareiškė, įrodymų termino praleidimo priežastims pateisinti nepateikė. Nepagrįsta apeliantų nuomonė, kad jų tariamai pažeistos teisės gynimas gali būti priskiriamas viešojo intereso sričiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad ypač svarbu užtikrinti ieškinio senaties instituto taikymą žemės santykiuose, nes žemės reforma negali vykti amžinai. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Visiškai nepagrįstas apeliantų teiginys, kad visi po 1992-05-28 prašymo grąžinti žemę priimti sprendimai, trukdantys tai padaryti, yra niekiniai kaip pažeidžiantys imperatyvias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką laikosi nuostatos, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, tuo atveju, kai ši žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių aktų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atmestini ieškovų reikalavimai panaikinti Kretingos rajono apylinkės tarybos 1994-03-09 sprendimo dalį dėl žemės sklypo asmeniniam atsakovo ūkiui suteikimo bei apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą dėl nuosavybės teisių į 0,8882 ha žemės sklypą atkūrimo, nes žemė buvo suteikta ir nuosavybės teisės atkurtos laikantis įstatymų ir juos konkretizuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 1992-09-29 B. G. pateikė prašymą suteikti jam 1,38 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), privačiam ūkiui įkurti (t. 1, b. l. 100). Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos 1994-03-09 sprendimu D. S. buvo paskirtas 2 ha žemės sklypas asmeniniam ūkiui (t. 1, b. l. 9-13). Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymu Nr. 2009 buvo patvirtintas Kretingos rajono kadastrinių vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas (t. 1, b. l. 14). 2003-08-14, dalyvaujant ieškovui V. G., buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas (t. 1, b. l. 87). Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-09 įsakymu Nr. 13.6-3.15 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-09 sprendimu Nr. 11475 nuspręsta atkurti nuosavybės teises B. G. į 1,32 ha žemės (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,47 ha žemės, o už 0,85 ha atlyginant pinigais (t. 1, b. l. 46). 2004-02-11 apie priimtą sprendimą V. G. buvo išsiųstas pranešimas (t. 2, b. l. 95). B. G. mirė 1997-11-05 (t. 1, b. l. 95). 2004-07-19 ieškovams A. G. ir V. G. buvo išduoti papildomi paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai kiekvienam į ½ dalį 0,47 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20, 21). Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-08 įsakymu Nr. 13.6-3799 ir sprendimu Nr. 13096 atsakovui D. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,9882 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22-23).
Ieškovai nesutinka su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo dalimi, kuria jų tėvui B. G. už 0,85 ha žemės sklypą nuspręsta atlyginti pinigais. Ieškovai mano, kad visas žemės sklypas turėjo būti grąžintas natūra. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar tinkamai buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bei dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Pirmą kartą šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas 2008-09-18 nutartyje jau buvo konstatavęs, kad ieškovai praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-09 sprendimo Nr. 11475 dalį (t. 2, b. l. 140), todėl ieškinio senaties termino praleidimo fakto klausimas byloje nekyla. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovai klaidingai manydami, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, jo neprašė atnaujinti, todėl yra būtina išsiaiškinti, ar reikia pasinaudoti teismo teise atnaujinti ieškinio senaties terminą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti atsižvelgiant į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad siekiant šį klausimą teisingai išspręsti reikia išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, sudaryti galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti teismui reikšmingus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs šią bylą 2009-01-30 sprendime nurodė, kad ieškovai, žinodami apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį, šiuo klausimu nepasirinko savo galutinės pozicijos, jokių termino atnaujinimo pagrindų nenurodė, todėl teismas šį klausimą išsprendė vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nusprendė, kad pagrindų atnaujinti praleistą terminą nėra.
Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai motyvavo, jog ieškovai nenurodė, kokiais pagrindais prašo atnaujinti praleistą senaties terminą. Tačiau iš teismo posėdžio protokolo (t. 3, b. l. 52) matyti, kad patys ieškovai į teisėjo klausimą dėl termino praleidimo priežasčių atsakyti negalėjo, o ieškovų atstovas Petras Žekys ginčijo patį termino praleidimo faktą, motyvuodamas tuo, kad tai tęstinis pažeidimas, nors šiuo klausimu jau aiškiai buvo pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2008-09-18 nutartyje. Baigiamosiose kalbose ieškovų atstovas prašė terminą atnaujinti nenurodydamas priežasčių.
Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad senaties termino praleidimą lėmė institucijų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, elgesys, taip pat termino praleidimui įtakos turėjo sudėtingas nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisinis reglamentavimas. Klaipėdos apskrities viršininko 2004-02-09 sprendimu Nr. 11457 0,47 ha žemės buvo grąžinta natūra, todėl ieškovai neva turėjo viltį, kad atsiras galimybė natūra grąžinti ir likusią žemę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliantų argumentai visiškai nepagrįsti. Minėtu apskrities viršininko sprendimu B. G. nuosavybės teisių atkūrimo procesas iš esmės buvo baigtas, sprendime aiškiai nurodyta, kad už 0,85 ha žemės bus atlyginta pinigais. Specialiųjų žinių ir išsilavinimo stoka nepripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, nes įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus. Asmuo negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami. Patys apeliantai apeliaciniame skunde cituoja Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 10 p. nuostatą, kad prašymai pakeisti ar panaikinti priimtus, bet neįvykdytus sprendimus turi būti pateikti iki 2003-04-01. Dėl nurodytų priežasčių ieškovai neturėjo protingo pagrindo tikėtis, kad 0,85 ha jiems bus grąžinta natūra, o toks klaidingas įsitikinimas, jei jis ir buvo, nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti žymiai praleistą ieškinio senaties terminą.
Atmestinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 4 str. nuostatas, nes neatsižvelgė į, apeliantų manymu, idealų precedentą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad teismo precedentas turi teisės šaltinio galią tik tuo atveju, jeigu ankstesnės bylos, kurioje buvo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa. Apeliantų nurodytoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje skaičiuojamas nuo ieškovų sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ar kitos tuo metu valstybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl ieškovų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimą ar atsisakymą tai padaryti. Iki minėtos bylos iškėlimo bei jos nagrinėjimo metu, priešingai, nei šioje byloje, tokie sprendimai apskritai nebuvo priimti. Kasacine tvarka tą bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija ieškinio senaties klausimu nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas yra įrodinėjama byloje aplinkybė, todėl tai yra fakto klausimas, o kasacinė instancija nepervertina faktinių bylos aplinkybių. Taigi apeliantų precedentu nurodytoje byloje ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimu nebuvo suformuota jokių teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, kurias pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, t. y. nesusijusių su senaties termino atnaujinimo klausimu, teisėjų kolegija nepasisako, nes jie būtų reikšmingi tik atnaujinus ieškinio senaties terminą ir nagrinėjant bylą iš esmės.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.