- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2A-111-1060/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01311-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Algimantas Kukalis, Anita Sereikienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- D. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei D. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P., D. D. ir J. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti 3,0800 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. liepos 28 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą: ieškovui priskirti naudotis 1,0200 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ tarp taškų 3-4-5-6-7-3, atsakovei D. K. (toliau – ir atsakovė), J. P., J. S., D. D. priskirti bendrai naudotis 2,0600 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ tarp taškų 1-2-3-7-1; nustatyti, kad ieškovas pagal A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. liepos 28 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą ieškovui naudojimuisi priskirtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 1,0200 ha ploto dalį, pažymėtą raide „B“, atsakovė, J. P., J. S., D. D. bendrai pagal A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. liepos 28 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą bendram atsakovės, J. P., J. S., D. D. naudojimuisi priskirtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2,0600 ha ploto dalį, pažymėtą raide „A“, gali naudoti savo nuožiūra – perduoti naudotis tretiesiems asmenims atlygintinai ar neatlygintinai, įkeisti ar kitaip suvaržyti disponavimą žemės sklypo dalimi, organizuoti ir vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą, įskaitant miško kirtimą bei tokių išteklių pardavimą, rengti ir derinti tam reikalingus projektus, gauti atitinkamus institucijų leidimus, atlikti visus kitus būtinus veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas – be atskiro papildomo sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 51/154 dalis 3,0800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, atsakovei – 51/308 dalis, o likusios dalys priklauso tretiesiems asmenims. Siekdamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovas parengė du planų variantus ir pasiūlė bendraturčiams iki nustatyto termino pasirinkti vieną iš jų arba pateikti savo alternatyvą. Tretieji asmenys sutiko su planu Nr. 1, tačiau atsakovė nesutiko, reikalaudama pateikti, jos manymu, būtiną žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto leidimą, o jo nepateikus atsisakė pritarti bet kuriam variantui ir nepasiūlė savo sprendimo. Ieškovui buvo paaiškinta, kad toks reikalavimas teisiškai nepagrįstas, tačiau susitarimas taip ir nebuvo pasiektas. Pagal planą Nr. 1 ieškovui būtų priskirta naudotis 1,0200 ha žemės sklypo dalimi, o atsakovei ir tretiesiems asmenims – 2,0600 ha dalimi, ir šis paskirstymas atitinka bendraturčių idealias nuosavybės dalis bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Nesant nustatytos naudojimosi tvarkos ieškovas negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių ir vykdyti miškų savininkui nustatytų pareigų, todėl kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką pagal planą Nr. 1. Be grafinės plano dalies būtina apibrėžti ir naudojimosi turinį, numatant kiekvieno bendraturčio teisę savarankiškai disponuoti jam priskirta sklypo dalimi, ją perduoti tretiesiems asmenims, vykdyti miškų ūkio veiklą, gauti leidimus ir atlikti visus kitus teisėtus miškų ūkio paskirties žemės savininko veiksmus be kitų bendraturčių sutikimo.
3. Atsakovė D. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad matininkas A. B. parengė žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planą, kuriame žemės sklypo ribos nėra sutikslintos ir patvirtintos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje, neatitinka teisės reikalavimų (2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 51punktas), ieškovui nėra išduotas leidimas projekto rengimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, nustatė 3,0800 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. liepos 28 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą: D. M. priskiriant naudotis 1,0200 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ tarp taškų 3-4-5-6-7-3, D. K., J. P., J. S., D. D. priskiriant bendrai naudotis 2,0600 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ tarp taškų 1-2-3-7-1; nustatė, kad D. M. pagal A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. liepos 28 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą D. M. naudojimuisi priskirtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1,0200 ha ploto dalį, pažymėtą raide „B”, D. K., J. P., J. S., D. D. bendrai pagal A. B. geodezijos individualios įmonės 2024 m. liepos 28 d. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą bendram D. K., J. P., J. S., D. D. naudojimuisi priskirtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2,0600 ha ploto dalį, pažymėtą raide „A”, gali naudoti savo nuožiūra – perduoti naudotis tretiesiems asmenims atlygintinai ar neatlygintinai, įkeisti ar kitaip suvaržyti disponavimą žemės sklypo dalimi, organizuoti ir vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą, įskaitant miško kirtimą bei tokių išteklių pardavimą, rengti ir derinti tam reikalingus projektus, gauti atitinkamus institucijų leidimus, atlikti visus kitus būtinus veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas – be atskiro papildomo sutikimo; priteisė iš atsakovės 1 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai, 131,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
4.1. Ieškovas pateikė geodezininko parengtą planą, pagal kurį jam būtų priskirta 1,0200 ha žemės sklypo dalis, o atsakovei ir tretiesiems asmenims – 2,0600 ha, ir šis paskirstymas atitinka jų nuosavybės dalis bei leidžia racionaliai naudoti sklypą pagal paskirtį. Atsakovė, nesutikdama su siūloma tvarka, nepateikė jokio alternatyvaus varianto, o jos prieštaravimai buvo grindžiami nepagrįstu reikalavimu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei leidimų, kurie nagrinėjamu atveju nėra reikalingi, nes ginčas susijęs ne su sklypo atidalijimu, o su naudojimosi tvarkos nustatymu.
4.2. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo siūlymą ne tik grafiškai apibrėžti naudojimosi ribas, bet ir nustatyti naudojimosi turinį, suteikiant kiekvienam bendraturčiui teisę savarankiškai disponuoti jam priskirta dalimi ir vykdyti miškų ūkio veiklą be kitų bendraturčių sutikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė D. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad pateiktas planas neatitinka įstatymų reikalavimų, nes nėra patvirtintas ir suderintas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje. Ji rėmėsi ankstesne Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartimi, kurioje analogiškoje situacijoje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl to paties matininko nepatvirtintų ir nesuderintų geodezinių matavimų. Taip pat buvo išreikštos abejonės matininko A. B. kompetencija, nurodant, kad atliekant kito atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeistos jos nuosavybės teisės. Papildomai pažymėta, kad šiuo metu Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla, susijusi su šiais klausimais. Atsakovė rėmėsi ir 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu, numatančiu pareigą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus patvirtinti ir suderinti, teigdama, kad nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų nebuvo laikytasi.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. M. prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nei ikiteisminio bendravimo metu, nei nagrinėjant bylą neteikė jokių alternatyvių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos ir neišreiškė konkrečių prieštaravimų dėl paties naudojimosi sklypu turinio. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes naudojimosi tvarkos nustatymas nėra prilyginamas sklypo padalijimui ar atidalijimui, o taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis, leidžiantis teismui nustatyti naudojimosi tvarką esant bendraturčių nesutarimui. Matininko parengtas planas grindžiamas galiojančiu žemės sklypo planu, nekeičiant išorinių sklypo ribų, o tik nustatant vidines naudojimosi ribas, laikantis teismų praktikoje suformuotų teisėtumo, proporcingumo, racionalumo ir interesų pusiausvyros kriterijų. Taip pat nurodoma, kad nėra jokio pagrindo abejoti matininko A. B. kompetencija, nes jo kvalifikacijos pažymėjimai yra galiojantys. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato jokių pagrindų šią bylą nei nutraukti, nei ieškinį palikti nenagrinėtą, sprendimas turi būti paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
8. Įstatyme numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Be to, nepriklausomai nuo apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: matininko A. B. žemės sklypo planas nėra patvirtintas ir suderintas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje; abejojama matininko kompetencija remiantis administracinėje byloje Nr. I3-8003-743/2005 nurodytais duomenimis.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui D. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 51/154 dalis, atsakovei D. K. – 51/308 dalis, tretiesiems asmenims J. P. – 52/308 dalis, J. S. – 51/308 dalis, D. D. – 52/308 dalis 3,0800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 9 – 10). Laikinajame žemės sklypo plane nurodyta: sklypo numeris projekto plane Nr. 34, plotas 3,08 ha, kadastrinis blokas 0006, planas suderintas parengtas 1996 m. rugsėjo 30 d. (el. b. t. 1, l. 11). Valstybės registrų centro kadastro žemėlapyje įrašytos žemės sklypo ribos pagal konfigūraciją sutampa su laikinajame žemės sklypo plane pažymėta žemės sklypo ribų konfigūracija (el. b. t. 1, l. 26 – 27). A. B. geodezijos individuali įmonė parengė 2024 m. liepos 28 d. naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą, pagal kurį D. M. naudosis 1,0200 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ tarp taškų 3-4-5-6-7-3; D. K., J. P., J. S., D. D. bendrai naudosis 2,0600 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ tarp taškų 1-2-3-7-1. Planas parengtas pagal Laikinąjį žemės sklypo planą, t. y. duomenis gautus atliekant preliminarius matavimus, žemės sklypo ribų konfigūracija atitinka Valstybės registrų centro kadastro žemėlapyje įrašytus duomenis (el. b. t. 1, l. 28).
12. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
13. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu.
14. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
15. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki 3 metų, – žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir kt., todėl nurodyti Žemės įstatymo reikalavimai dėl tinkamo žemės sklypo plano būtinybės galioja ne tik nustatant naudojimosi tvarką sandorio (bendraturčių susitarimo) pagrindu, bet ir tais atvejais, kai bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).
17. Aptartų įstatymo nuostatų pagrindu kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1553/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
18. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. <...>. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.
19. Žemės sklypo planas turi būti parengtas asmens, turinčio matininko kvalifikacijos pažymėjimą, išduotą Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 917, nustatyta tvarka.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas parengtas matininko kvalifikacijos pažymėjimą turinčio asmens ((žr. https://nzt.lrv.lt/lt/kvalifikacijos-pazymejimai/) CPK 179 straipsnio 3 dalis), įmonės vadovo pasirašytas ir patvirtintas antspaudu, jis parengtas pagal laikinąjį žemės sklypo planą – preliminarius matavimus, jame nurodytos žemės sklypo koordinatės, sklypo kadastro duomenys, leidžiantys jį identifikuoti, išskirtos ir nurodytos sklypo dalys, skirtinos naudotis atskiriems bendraturčiams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta pagrindo teigti, jog ieškovo pateiktas žemės sklypo planas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypo planui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra keliamas patvirtinimo ir suderinimo su atitinkama institucija reikalavimas, kadangi juo nėra keičiama žemės sklypo konfigūracija, o tik identifikuojama pagal bendraturčiams priklausančius plotus bendraturčių žemės sklypų dalys, kuriomis jie turi teise naudotis. Tokia schema apibrėžiami tik vidiniai bendraturčių santykiai ir dėl tokių santykių apibrėžimo nereikalinga atlikti patvirtinimo ir suderinimo su valstybės institucijomis veiksmus bei gauti atitinkamus leidimus.
21. Aukščiau nurodytą teisėjų kolegijos išaiškinimą patvirtina Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos, pagal kurias numatyti atvejai kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, pvz. žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tikrinimo ir tvirtinimo, keitimo ir koregavimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
22. Ginčo žemės sklypo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo rengimo metu galiojo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 2 punkte numatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projektas rengiamas Taisyklių 2 punkte numatytais atvejais, kurie iš esmės yra identiški Žemės įstatymo 40 straipsnyje numatytiems atvejams. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2025 m. lapkričio 28 d. įsigaliojusiose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190.
23. Taigi, žemės sklypo planas, kuriuo nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, savo paskirtimi nėra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriam keliami leidimo išdavimo, suderinimo ir tvirtinimo reikalavimai.
24. Dėl aukščiau nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovė painioja žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri nustatoma vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, su žemės sklypo atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurį reglamentuoja CK 4.80 straipsnis, ir atsakovės teiginį, kad ieškovas privalėjo teismui pateikti leidimą / suderinimą su atsakingomis institucijomis projekto parengimui, atmetė kaip nepagrįstą.
25. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Būtent pagal šią teisės normą buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-18-182/2007, kurioje, nustačius, jog pateiktas žemės sklypo planas yra nesuderintas ir nepatvirtintas, teismas 2007 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį ieškinį palikti nenagrinėtą. Šią teismo nutartį atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui kaip pavyzdį, kaip turėtų pasielgti pirmosios instancijos teismas. Šia teismo nutartimi apeliantė grindžia ir savo apeliacinio skundo motyvus. Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija išaiškina, kad skirtingi teisių gynimo būdai – žemės sklypo atidalinimas ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas negali būti tapatinami, dėl to apeliantės argumentai, kad ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, laikomi teisiškai nepagrįsti.
26. Apeliantė taip pat nepagrįstai kelia matininko A. B. kompetencijos stokos klausimą, grįsdama administracinės bylos Nr. I3-8003-743/2025 duomenimis. Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I3-8003-743/2025 buvo nagrinėjamas D. K. skundas, kuriame pareiškėja nurodė, kad jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nacionalizuota žemė. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjos D. K. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos turimo žemės sklypo atžvilgiu jokia nacionalizacija nebuvo vykdoma. Administracinėje byloje apeliantė aiškino, kad žemės sklypas atidalintas pagal R. M. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi, apeliantė painioja matininkų pavardes, dėl ko apie matininko A. B. kompetencijos stoką apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais teisėjų kolegija neturi jokių galimybių pasisakyti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, dėl to skundžiamas sprendimas, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, yra tesėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas atmetamas, o Alytus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
29. Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 800,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisimo bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą ir grynųjų pinigų priėmimo kvitą) (el. b. t. 1, l. 135).
30. Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 2 337,70 Eur × 1,3 = 3 039,01 Eur pagal 2025 m. rugsėjo 17 d. išrašytą sąskaitą Nr. S-25-42/25064).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.