Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2013 m. lapkričio 16 d., apie 9.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono, kliudė du stovinčius automobilius SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA COROLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino tris automobilius. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132 punktų reikalavimus, tuo padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. A. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus bei padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. M. į 2014-11-13 teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta asmeniškai. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Apklaustas 2014-11-04 vykusiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog protokole nurodytą dieną jis automobilio apskritai nevairavo, nes nedirbo. 2013-10-16 jis susirgo ir taksi automobilis iš jo buvo paimtas praėjus 2-3 dienom po susirgimo. Iš UAB „R. P.“ buvo atleistas 2013-11-30. 2013-11-16, kai įvyko avarija, UAB „R. P.“ priklausančio taksi automobilio jis neturėjo ir įmonės automobiliu nevažinėjo, automobilio dokumentų neturėjo. Be to, šio automobilio techninės apžiūros galiojimas baigėsi 2013-10-20.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. U. paaiškino, kad protokole nurodytą dieną, savaitgalį ryte jis priėjo prie lango. Jo dėmesys pakrypo į žmogų, kuris siaurame kelyje nusprendė apsisukti. Jam žiūrint iš devinto aukšto sunku nuspręsti, ar buvo pakankamai vietos apsisukti, tačiau, jo manymu, vietos buvo mažoka. Liudytojas pastebėjo, kas vienas automobilis sujudėjo, todėl supratęs, kad automobilis gali pasišalinti, jis pradėjo filmuoti. Vairuotojas, išlipęs iš taksi automobilio, jį apžiūrėjo, įlipo atgal į automobilį ir išvažiavo. Jo pateiktoje filmuotoje medžiagoje smūgio nesimato. D. U. teigimu, taksi automobilį vairavęs asmuo buvo pagyvenęs ir apie tai jis nusprendė iš to žmogaus eisenos. Šiandien, eidamas į teismo posėdį, jis iš karto atkreipė dėmesį į einantį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir atpažino jį iš flegmatiškos eisenos. Be to, šiandien jis vilki tuos pačius drabužius (tamsią striukę), kaip ir eismo įvykio metu. D. U. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo kliudyti du automobiliai. Jis pats matė, kaip buvo kliudytas vienas mėlynos spalvos automobilis, jo pavadinimo pasakyti negali. Antras automobilis galėjo būti kliudytas anksčiau. Jis, būdamas devintame aukšte, nufilmavo tą, ką sugebėjo, detalesnių nuotraukų nedarė.

Liudytojas G. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba UAB „R. p.“ direktoriaus pavaduotoju. A. M. buvo UAB „R. P.“ darbuotoju daugiau nei vienerius metus, važinėjo automobiliu MERCEDES BENZ E200. Eismo įvykio metu įmonei priklausančio taksi automobilio valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini). Po įvykio, kai buvo apgadintas automobilio bamperis ir pamestas priekinis valstybinis numeris, šio automobilio valstybinis numeris buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad jų įmonėje kiekvienam vairuotojui yra priskiriamas automobilis. A. M. automobilio išskirtinė savybė buvo ta, kad ant durelių šonų, šalia stiklo buvo priklijuoti lipdukai „Nerūkyti“. Kituose automobiliuose lipdukai buvo klijuojami kitose vietose. Apžiūrint automobilį buvo nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo A. M. automobilis. G. B. teigimu, 2013-11-16 įmonei priklausantis automobilis buvo pas A. M., iš jo automobilis buvo apimtas 2013-11-26. A. M. nepateikė įmonei jokios informacijos apie savo ligą, todėl 2013-11-30 jis iš darbo buvo atleistas už pravaikštas. Liudytojas garantavo, kad eismo įvykio dieną automobilis buvo pas A. M., kitas šį automobilį vairavęs asmuo buvo aukštas ir stambus. A. M. dažnai neatvykdavo į darbą, nes būdavo ilgam laikui užgeria, pas juos įmonėje yra ne vienas jo pasiaiškinimas dėl tokio elgesio.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, pažeisdamas KET.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. M. teik administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdyje neigė savo kaltę, teigdamas, jog taksi automobilio protokole nurodytu laiku apskritai nevairavo, nes tuo metu sirgo, taksi automobilis buvo grąžintas įmonei, tačiau byloje esantys duomenys liudija priešingai.

A. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas D. U., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad būdamas balkone matė, kaip taksi automobilis bandė apsisukti siaurame kelyje ir kliudė du stovinčius automobilius, todėl liudytojas esamą situaciją pradėjo filmuoti. Išlipęs iš taksi automobilio vairuotojas apsižiūrėjo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojo teigimu, taksi automobilį vairavo pagyvenęs žmogus, jis tai nusprendė iš jo eisenos. Bylos nagrinėjimo dieną, eidamas į teismo posėdį, liudytojas atpažino A. M. iš jo flegmatiškos eisenos ir drabužių.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. U. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, juo labiau, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys šio liudytojo paaiškinimams, duotiems policijai (b.l. 10) ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio E. R. 2013-11-17 paaiškinimų matyti, kad 2013-11-15, apie 16 val. jis paliko automobilį TOYOTA COROLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Šeštadienį kaimynas užfiksavo fotokamera, kaip taksi bendrovės automobilis kliudė jo stovinčio automobilio bamperį. Sekmadienį ryte pamatęs apgadintą automobilį, jis apie tai pranešė policijai (b.l. 7). R. B. 2013-11-18 paaiškinime nurodė, kad pasistačiusi automobilį SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kieme prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2013-11-17, 22.30 val. rado apgadintą automobilio galinį bamperį (b. l. 8). Byloje esantis policijos pareigūno R. P. 2013-11-17 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad gavus pranešimus apie apgadintus automobilius, policijos pareigūnai nuvyko nurodytu adresu ir kalbėjosi E. R., kuris paaiškino, kad 2013-11-15 vakare paliko automobilį TOYOTA nesugadintą, o šiandien atėjęs paimti pastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilis ir priekyje stovintis SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems bendraujant priėjo D. U. ir paaiškino, kad 2013-11-16 apie 9.21 val. pro buto balkoną matė, kaip kieme bando apsisukti Mercedes markės taksi automobilis su UAB „R.“ logotipais ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Supratęs, kad automobilis gali pasišalinti, D. U. veiksmą pradėjo filmuoti ir pateikė įrašą policijos pareigūnams. Ant SEAT ir TOYOTA automobilių sugadinimų aukštis atitinka (0,44-0,55 cm). SEAT ir TOYOTA apgadinimai vienos šviesios spalvos (b. l. 3). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilių „Toyota“ ir „Seat“ stovėjimo vietos susidūrimo metu (b. l. 4). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio „S. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis; automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis (b. l. 5). Šių automobilių apgadinimai yra užfiksuoti fotolentelėje (b. l. 26, 27). 2014-02-24 transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz E200“ techninės apžiūros aktu nustatyta, kad visas automobilio kėbulas yra brėžtas (b. l. 28). Fotolentelėje yra užfiksuotas šio automobilio brėžtas galinio bamperio kairės pusės šonas, galinės kairės pusės durys ir galinis kairės pusės sparnas, taip pat brėžtas galinio bamperio kairės pusės kampas, galinio bamperio dešinės pusės kampas, galinio bamperio dešinės pusės šonas, priekinis bamperis. Ant automobilio „Mercedes“ kairės pusės galinio bamperio matosi tamsiai mėlynos spalvos dažai. Tokios pat spalvos yra ir automobilis TOYOTA (b. l. 29-31). Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip Mercedes markės taksi automobilis su UAB „Romerta“ logotipais, važiuodamas atbulas kliudo stovintį automobilį SEAT, kuris truputį sujuda bei pasišalina iš eismo įvykio vietos (b. l. 39).

Šie byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad UAB „R. P.“ priklausantis taksi automobilis „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė du stovinčius automobilius SEAT CORDOBA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA COROLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos apgadino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad eismo įvykio dieną jis taksi automobilio nevairavo, nes sirgo bei pateikė tai patvirtinančią VSDFV pažymą, kurioje nedraudiminis laikotarpis yra nurodytas nuo 2013-10-16 iki 2013-11-30 (b. l. 40) yra paneigtas kitais byloje surinktais įrodymais. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju UAB „R. p.“ direktoriaus pavaduotojas G. B. patvirtino, kad eismo įvykio dieną įmonei priklausantis automobilis „Mercedes“ buvo pas A. M., iš kurio jis buvo paimtas tik 2013-11-26. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Iš byloje esančio UAB „R. P.“ direktoriaus R. B. 2014-02-12 ir 2014-05-14 paaiškinimų matyti, kad įmonei priklausantį automobilį „Mercedes“ nuo 2013 m. gegužės mėnesio vairavo A. M.. Kadangi jis darbe nesirodė nuo 2013-10-16, todėl 2013-11-30 buvo atleistas už pravaikštas. Automobilio jis negrąžino. Intensyviai ieškant A. M., kuris neatsiliepė į skambučius, 2013-11-30 nuvykus pakartotinai jo gyvenamosios vietos adresu pastebėjo, kad įmonei priklausantis automobilis stovi kieme apgadintas. Kadangi su A. M. nepavyko susiekti telefonu ir buto durų niekas neatidarė, buvo nutarta automobilį paimti vairuotojui nedalyvaujant (b. l. 17, 19). Byloje esantis automobilio „Mercedes“ perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad šis automobilis iš A. M. buvo paimtas tik 2013-11-30 (b. l. 20).

Taigi, šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad 2013-11-16 eismo įvykio metu UAB „R. P.“ priklausantį automobilį „Mercedes“ turėjo A. M., nepaisant to, kad darbovietėje jis nesirodė ir jam, VSDVF duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-11-30 yra užfiksuotas nedraudiminis laikotarpis. Įvertinus šiuos duomenis ir liudytojo D. U. paaiškinimus, galima daryti išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, todėl pažeidėjas baustinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimai padaryti asmens, sulaukusio daugiau nei 65 metų amžiaus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies (KET) pažeidimą, už kurį, pažymos apie baustumą duomenimis, jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. M. (anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, A. M. skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 - 288 straipsniais, teismas,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – 100 Lt (vieno šimto litų, kas atitinka 28 EUR) baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų, kas atitinka 868 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių litų, kas atitinka 868 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, nutarimui įsiteisėjus jis vairuotojo pažymėjimą turi atiduoti policijai, tai yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.