Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodamasis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemone išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., Lietuvos Respublikos ir Ukrainos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), ukrainietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nesusituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu I. S. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2022 m. spalio 15 d. ryte ji grįžo iš darbo, kuriame ji buvo išgėrusi keletą alkoholinių kokteilių. Grįžusi namo ji išgėrė dar vieną alkoholinį kokteilį (alkoholinius kokteilius ji gėrė dėl asmeninių nuoskaudų). Namuose buvę vaikai (jos sūnus, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, ir du broliai, kuriems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų) norėjo valgyti, todėl ji bandė užsisakyti maisto internetu, bet tai padaryti nepavykus ji, nors jausdamasi truputį apsvaigusi, tačiau pamaniusi, kad ji nėra tokia girta, sėdo už gero draugo ir kaimyno A., gyvenančio (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW“ vairo (jos automobilis buvo remontuojamas, todėl ji visą savaitę vairavo minėtą automobilį „BMW“, kurį jai paskolino A.). ir kartu su sūnumi ir broliais važiavo pirkti kebabų. Grįžtant namo sankryžoje jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į bortelį ir užkabino ženklą, dėl ko nukrito automobilio ratas. Ji išsigando dėl vaikų, nieko aplinkui nematė, norėjo kuo greičiau grįžti iki namų. Jai važiuojant toliau užsidegė automobilis. Savo poelgį ji vertina blogai.

3. Teisiamojo posėdžio metu I. S., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad ji prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jos gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad, kadangi jos automobilis sugedo, jos draugas A. Š. (A. Š.) paskolino jai savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, A. Š. 2022 m. kovo mėn. pats vairavo neblaivus, dėl ko minėtas automobilis iš jo turėjo būti konfiskuotas. 2022 m. spalio 15 d. 06.00 val. ji taksi automobiliu grįžo namo iš darbo, kur, pasibaigus darbo pamainai, ji išgėrė du ar tris alkoholinius kokteilius. Apie 07.00 val. būdama namuose ji išgėrė dar vieną alkoholinį kokteilį su stipriuoju gėrimu „Jagermeister“ ir stikline nealkoholinio gėrimo „Coca-cola“. Apie 08.00 val. vaikai norėjo valgyti kebabų. Kadangi internetu jai nepavyko užsisakyti kebabų, ji nusprendė su vaikais į kebabinę nuvažiuoti pati. Apie 08.00 val. atsisėdusi į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį jos namų kieme, ji kartu su vaikais (jo sūnus gimęs (duomenys neskelbtini) m., du jos broliai gimę (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.) išvažiavo. Ji neatsimena, ar ji jautėsi apsvaigusi, kadangi po nagrinėjamo įvykio metu patirto šoko ji daug tos dienos įvykių neatsimena. Su vaikais nusipirkusi maisto ji važiavo namo. Važiuodama (duomenys neskelbtini) žiedu ji nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį. Ji nežino, ar jai tuo metu nukrito padanga - ji pamanė, kad padanga tiesiog išsileido. Ji nusprendė važiuoti namo ir kuo greičiau pastatyti automobilį prie namų, kadangi norėjo vaikus palikti namuose ir toliau spręsti problemą. Ji toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve iki namų apie vieną kilometrą. Jai sustojus prie namų ir jiems visiems sėdint automobilyje iš rato pradėjo eiti žiežirbos ir dūmai. Ji išlipo iš automobilio, tuo metu prie automobilio buvo kažkoks jai nepažįstamas vyras, kuris gesintuvu gesino automobilį. Vaikai išbėgo iš automobilio. Ji neatsimena, kada atvažiavo policijos pareigūnai, bet ji atsimena, kad ji pūtė į alkotesterį. Vieną kartą ji įpūtė 1,55 promilės, kitą kartą - 1,75 promilės. Ji labai gailisi dėl savo veiksmų (bylos lapas 52-55).

5. Ikiteisminio tyrimo metu N. L. parodė, kad 2022 m. spalio 15 d. apie 08.45 val. jis, vairuodamas automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) žiedo link. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) žiedu jis pamatė žiede stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kairės pusės priekinio rato. Jis turėjo išsukti (duomenys neskelbtini) gatvės link, tačiau aplink žiedą apsuko dar kartą, galvodamas, kad vairuotojui reikalinga pagalba. Apsisukęs žiede jis pamatė žiede ant važiuojamosios kelio dalies gulintį automobilio „BMW“ ratą, kurį sustojęs automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas patraukė ant žolės prie žiedo vidurio krašto. Jam su savo automobiliu būnant toje vietoje, kur stovėjo išlūžęs automobilio „BMW“ ratas, automobilis „BMW“ nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Jis važiavo paskui minėtą automobilį ir matė, kaip iš po pastarojo apačios kyla liepsnos/žiežirbos. Automobiliui „BMW“ įsukinėjant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), link, jis šį automobilį prisivijo ir paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu pranešė apie įvykį. Minėto automobilio vairuotojas bandė šį automobilį pastatyti galu tarp kitų automobilių. Sėdėdamas savo automobilyje jis pradėjo naudoti garsinį signalą, tačiau minėto automobilio „BMW“ vairuotojas to negirdėjo. Po šio veiksmo jis išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie minėto automobilio „BMW“ pamatė, kad pastarojo priekinio rato kairėje pusėje, kur ratas buvo išlūžęs, dega atvira liepsna. Nieko nelaukęs jis minėto automobilio keleiviams pasakė, kad šie kuo greičiau liptų iš automobilio. Automobilyje už automobilio vairo sėdėjo mergina, automobilyje taip pat buvo du paaugliai ir vienas mažametis. Vairuotoja iš išvaizdos neatrodė neblaivi. Jis bandė gesintuvu gesinti automobilį, tačiau nesėkmingai (bylos lapai 31-33).

6. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad automobilis „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Maždaug prieš dvi savaites jis šį automobilį paskolino savo draugei I. S., nes pastarosios automobilis buvo sugedęs. I. S. automobilį turėjo jam grąžinti maždaug po savaitės naudojimo. 2022 m. spalio 15 d. apie 08.55 val. jam parašė I. S., kuri pranešė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu automobilis užsidegė. Vėliau jis atvyko į įvykio vietą, kurioje buvo policijos pareigūnai. Šį automobilį 2022 m. spalio 17 d. turėjo konfiskuoti mokesčių inspekcija, kadangi jis pats šį automobilį vairavo neblaivus (bylos lapai 36-38).

7. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 92072577490, skambu io prad ia 2022-10-15 08 56 19)“ užfiksuotas pranešėjo skambutis. Pranešėjas operatoriui nurodo, kad automobilis „BMW“ (duomenys neskelbtini) žiede, Vilniuje, atsitrenkė į bordiūrą ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link be rato, nes ratas liko žiede (bylos lapai 42-43).

8. 2022 m. lapkričio 15 d. 09.17 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0151, I. S. iškvepiamame ore nustatyta 1,75 promilės alkoholio, o 2022 m. lapkričio 15 d. 09.38 val. – 1,55 promilės alkoholio (bylos lapai 14-15).

9. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0151, patikrintas 2022 m. liepos 11 d., patikra galioja iki 2023 m. sausio 11 d. (bylos lapai 13).

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad I. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jos pačios, taip pat N. L., A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, garso įraše, taip pat alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. spalio 15 d. apie 08.54 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,55 promilės neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. I. S. vairavo automobilį, kai jai buvo nustatytas 1,55 promilės neblaivumas, taigi I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

12. Teisiamojo posėdžio metu I. S. paprašė būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją tėvo K. S. atsakomybei pagal laidavimą. I. S. nurodė, kad tėvas jau daro jai teigiamą įtaką, nes padeda auginti vaikus. Jie bendrauja, skambina vienas kitam.

13. Teisiamojo posėdžio metu K. S. paprašė perduoti I. S. jo atsakomybei pagal laidavimą. K. S. nurodė, kad jis būtų geras laiduotojas, nes grįžęs gyventi iš užsienio į Lietuvą jis daug bendrauja su I. S., telefonu kalba po kelis kartus per savaitę, susitinka. Po įvykio jis su I. S. apie tai daug kalbėjo, ji pamoką suprato. Jam buvo naujiena, kad I. S. vairavo išgėrusi, nes jis nėra matęs, kad ji vairuotų išgėrusi.

14. I. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. S. nėra teista (bylos lapai 68-69), administracinėmis nuobaudomis bausta (bylos lapai 70-76), tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, o visos jai paskirtos baudos yra sumokėtos, už analogiško pobūdžio nusižengimus praeityje I. S. nei teista, nei bausta nėra. I. S. dirba. I. S. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 1,55 promilės alkoholio nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog I. S. skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jos galimybės vairuoti transporto priemones, ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Laiduotoju sutinka būti K. S., kuris I. S. daro teigiamą įtaką. K. S. neteistas (bylos lapas 112), darbovietės – (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (bylos lapas 113), administracinėmis nuobaudomis jis nebaustas (bylos lapai 109). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad K. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas I. S., palaiko pastovų ryšį, jų santykiai geri, I. S. jo klauso, atsižvelgia į jo patarimus, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu K. S. gali daryti teigiamą įtaką I. S., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus I. S., padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojo K. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant trejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

17. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad I. S. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumo laipsnis. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga I. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

18. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad I. S. praeityje nėra bausta ir teista, I. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas trumpesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 18 d., t. y. nuo dienos, kai I. S. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 56-59).

19. Teismas taip pat pažymi, kad I. S. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio I. S. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. Š. (bylos lapas 26), taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Visgi vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties: minėta, kad I. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji yra neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, I. S. yra padariusi tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad I. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.

20. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas I. S. suderinamas su kita I. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti I. S., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko I. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

21. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 56-59), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

22. Atsižvelgiant į tai, kad I. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš I. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

I. S., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą trejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti I. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 18 d., ir 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

I. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. S. ir K. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, gavėjo kodą – „188604955“, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui;

3. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.