Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ACC Distribution“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo Hamervate Limited ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ACC Distribution“ ir E. I. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Inovation computer group“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinio reikalavimo užtikrinimui UAB „Vilpostus“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų UAB „ACC Distribution“ ir E. I. atžvilgiu 2 285 463,66 Lt sumai, areštuojant atsakovų nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant likusiai sumai areštuoti atsakovų banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir/ar esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, įskaitant ir atsakovų turtą ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu ir turtinėmis teisėmis. Nurodė, kad 2 285 463,66 Lt suma atsakovui UAB „ACC Distribution“ yra didelė. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Pagal 2012 m. balanso duomenis jis turi 85 551 000 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, kas rodo, kad įmonei prašoma priteisti suma yra didelė. Nors UAB „ACC Distribution“ turi turto už 122 924 000 Lt, tačiau jis neužtikrina sprendimo įvykdymo, nes iš esmės turtą sudaro prietaisai, investicijos į dukterines įmones, paskolos dukterinėms įmonėms, atsargos, pirkėjų įsiskolinimas, dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos. Realiai atsakovas turi 9‘315‘000 Lt pinigų sumą, tačiau nepritaikius arešto atsakovas šią sumą savo nuožiūra gali investuoti, paskolinti susijusioms bendrovėms ar atlikti kitus veiksmus, kurie sumažintų turto apimtį bei sutrukdys galimai palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymui. Taip pat prašoma priteisti suma yra didelė ir atsakovui E. I., kuris turi tris nekilnojamojo turto objektus bendrai 1 223 332 Lt vertei, kurio nepakanka ieškinio reikalavimams tenkinti, o tai suponuoja teismo sprendimo neįvykdymo galimybę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškinyje ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodytas tikėtinas pareikšto netiesioginio ieškinio pagrįstumas. Trečiasis asmuo neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į apeliantą dėl 2 285 463,66 Lt žalos atlyginimo. Atitinkamai ir ieškovas neturi materialinės teisės prašyti taikyti netiesioginį ieškinį, t.y. įgyvendinti trečiojo asmens teises. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo apie savo įsitikinimų pagrįstumą, o ieškinys grindžiamas prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad netiesioginis ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, todėl neegzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatyta privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ieškinyje neįrodyta, kad sprendimo apelianto atžvilgiu įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apelianto turtinė padėtis yra pakankama tam, kad būtų tinkamai įvykdytas 2 285 463,66 Lt dydžio solidarus reikalavimas. Apelianto turtas viršija 122 000 000 Lt, t.y. jis turi 53 kartus daugiau turto nei yra pareikštas turtinis reikalavimas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo motyvas dėl didelės ieškinio sumos apelianto atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas. Ieškinyje nurodyti teiginiai dėl egzistuojančios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįsti išimtinai vidiniu ieškovo įsitikinimu bei stokoja realaus faktinio pagrindimo. Ieškovo nuogąstavimai neįrodo, kad apeliantas gali siekti apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ir perleisti savo turtą. Apeliantas buvo sąžiningas tiek santykiuose su trečiuoju asmeniu, tiek su kitais savo partneriais. Nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti apelianto sąžiningumą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu taip pat neatitinka antrosios CPK 144 straipsnyje įtvirtintos privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Tiek pradinio ieškovo, tiek jo teisių perėmėjų elgesys yra nesąžiningas bei pagrįstas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Todėl egzistuoja protingas pagrindas atsisakyti ginti ieškovo teises, t.y. panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CK 1.137 str. 3 d.).

Teismas, nustatęs grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nei ieškinio pateikimo metu, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų abejoti pareikštų ieškininių reikalavimų pagrįstumu. Atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodomas apelianto turimas 122 mln. litų vertės turtas, tačiau VĮ Registro centras duomenimis apeliantas nekilnojamojo turto neturi. 2012 m. balanso duomenimis apeliantas turi 85 551 000 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, kas parodo, kad jam ieškovo prašoma priteisti suma yra didelė, nes apeliantas privalės patenkinti net 85 551 000 Lt kreditorinių reikalavimų. Apelianto turtą iš esmės sudaro tik turimi prietaisai, investicijos į dukterines įmones, paskolos dukterinėms įmonėms, atsargos, pirkėjų įsiskolinimas bei dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos bei piniginės lėšos (9‘315‘000 Lt), kurių neareštavus apeliantas gali atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto apimtį bei sutrukdytų galimai palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymui. Apeliantas atskirajame skunde pateikė argumentus remdamasis tik abstrakčiu bendro turimo turto dydžiu, tačiau nepaneigė teismo išvadų, paremtų ieškinyje aprašytais įrodymais dėl konkrečių apelianto finansinių galimybių ir grėsmių, galinčių pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantas, reikšdamas tikrovės neatitinkančius ir bylos rašytiniams įrodymams prieštaraujančius kaltinimus, elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Kaip minėta, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria areštuotas atsakovo turtas. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teisme 2013 m. spalio 18 d. gautas pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą turto arešto aktų registre. Šį faktą patvirtina ir Centrinės hipotekos įstaigos 2013 m. spalio 18 d. pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro. Jame nurodyta, kad turto arešto aktas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties pagrindu 2013 m. spalio 18 d. 8,53 val. išregistruotas su visais jo pakeitimais. Turto arešto išregistravimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4994-345/2013, kuri gauta 2013 m. spalio 18 d. 8,05 val. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta 2013 m. spalio 17 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodyta kaip vykdytina skubiai (b.l. 26-27). Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad šiuo metu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „ACC Distribution“ atžvilgiu nėra.

Taigi, nesant apelianto atžvilgiu skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, darytina išvada, kad paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebetenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Apeliacinį procesą nutraukus, apeliantui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 315 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad žyminį mokestį už apeliantą sumokėjo Advokatų kontora Sorainen ir partneriai, todėl pastariesiems žyminis mokestis ir grąžintinas (b.l. 56).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ACC Distribution“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties nutraukti.

Grąžinti Advokatų kontorai Sorainen ir partneriai (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 133285 per AB SEB banką.