Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovui advokatui U. Č., atsakovo atstovui L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat pareiškėja nesutinka, kad darė poveikį policijos pareigūnams dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo J. M., nes ji tik pasiteiravo, ar galima pakeisti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką, jei paskirtu laiku asmuo negali dalyvauti nagrinėjime. Jos apsilankymas administracinių bylų nagrinėjimo kabinete ir subjektyvios nuomonės apie policijos pareigūnų veiksmus įforminant eismo įvykį išsakymas, negali būti laikomas poveikiu administracines bylas nagrinėjantiems pareigūnams. Pareiškėja neminėjo nei eismo įvykio datos, nei konkrečių pavardžių, todėl už jos išreikštą nuomonę negali būti baudžiama.

Tvirtina, kad 2016 m. balandžio 22 d., t. y. kitą dieną po eismo įvykio, kuriame dalyvavo J. M., pareiškėja kreipėsi į savo viršininką dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, forminant 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykį, nes J. M. draugui kilo įtarimas dėl galimo kyšio paėmimo. Mano, kad tokiu būdu siekiama susidoroti su pareiškėja dėl jos parodytos iniciatyvos siekiant išsiaiškinti neteisėtus Vilniaus AVPK policijos pareigūnų veiksmus.

Mano, kad šiuo atveju buvo pažeistas pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo surašymo 20 dienų terminas, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas 2016 m. rugpjūčio 26 d., o pranešimas pareiškėjai įteiktas 2016 m. rugsėjo 22 d. Nesutinka ir su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime padarytomis išvadomis, nes pareiškėjos veiksmai tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai įvertinti kaip Interesų įstatymo nuostatų pažeidimas.

Paaiškina, kad pareiškėja nedviprasmiškai išreiškė savo nuomonę apie tai, kas yra teisus, dar neišnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, taip buvo viršytos jai priskirtos kompetencijos ribos. Pareiškėja, žinodama, kad konflikte, be kita ko, dalyvavo ne tik J. M. draugas K. K., bet ir jos vyras, todėl ji privalėjo nusišalinti nuo visų su šiuo įvykiu susijusių procesų, tačiau to nepadarė. Teigia, kad pareiškėja buvo suinteresuota J. M. ir K. K., kaip šeimos draugų gerove, kuri neabejotinai priklausė nuo J. M. byloje priimto sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. pranešimu Nr. 5-PR1-10 dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. buvo užėjusi pas Vilniaus AVPK KPV pareigūnus (V. Č. ir A. Š.) ir reiškė nepasitenkinimą dėl Vilniaus AVPK KPV pareigūnų elgesio ir veiksmų, forminant eismo įvykį, kuriame dalyvavo jos pažįstamas asmuo, taip buvo išreikšta nuomonė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos baigties. Pareiškėja su šiuo pranešimu supažindinta 2016 m. rugsėjo 22 d. pasirašytinai.

Pareiškėja pateikė 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 14 d. paaiškinimus, kuriuose nesutiko su jai inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu.

2016 m. spalio 25 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IL-3040 (toliau – Išvada), kuria siūloma pripažinti, kad R. B., nesilaikydama VTĮ 15 str. 1 d. 5 punkto, Interesų įstatymo 3 str. 1 d. 2 punkto ir 3 punkto, 11 str. 1 dalies, 12 str. 2 dalies ir 13 str. 1 dalies bei Etikos kodekso 4.14 punkto nuostatų reikalavimus, padarė tarnybinį nusižengimą. Už tarnybinį nusižengimą siūloma jai skirti tarnybinę nuobaudą.

Šioje Išvadoje konstatuota, kad R. B., būdama statutinė valstybės tarnautoja, ir žinodama teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos tvarką, reikalavimus, privalėjo elgtis tai, kad nekiltų jokių abejonių dėl to, kad ji turi kokį nors suinteresuotumą administracinio teisės pažeidimo byla, viršininkui V. Č. nesiųsti eismo įvykio dalyvio pateiktų eismo įvykio nuotraukų, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams nereikšti savo asmenininės nuomonės dėl eismo įvykio aplinkybių.

Vadovaujantis Statuto 33 str. 1–2 dalimis ir atsižvelgdamas Išvadą bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą, skundžiamu Įsakymu (su vėlesniu Įsakymo pakeitimu) pareiškėjai R. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija jai paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo – teisėtumą ir pagrįstumą.

Tarnybinės atsakomybės tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas (tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas) – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 dalis). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Įsakymu, kategoriškai neigia, kad ją ir J. M. iki 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykio siejo kokie nors tarpusavio ryšiai ir kad ji buvo suinteresuota J. M. administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi.

Byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. pareiškėja su J. M. bendravo telefonu ir elektroniniu paštu, todėl darytina išvada, jog pareiškėja pažinojo J. M. iki eismo įvykio. Aplinkybės, jog pareiškėja iš karto po eismo įvykio skambino J. M., tai, kad J. M. siuntė pareiškėjai į jos tarnybinį elektroninį paštą eismo įvykio nuotraukas, įrodo, jog pareiškėja su J. M. bendravo ne kaip Vilniaus AVPK pareigūne, bet kaip su pažįstama, kuri gali priimti jos atžvilgiu palankų sprendimą. Atsakovo teismui pateiktas vaizdo įrašas 20160608_083559_1.exe patvirtina, kad pareiškėja su J. M. draugu K. K. yra geri pažįstami, nors tikslų pokalbio turinį nustatyti dėl pašalinių garsų sudėtinga, tačiau jis patvirtina, kad jie yra pažįstami (matyti, kad bendrauja neformalia kalba). Iš pokalbio, kuris vyko 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus APV KPV laukiamajame, turinio aišku, kad pareiškėja, susitikusi su K. K., aptarinėjo J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, jos pasekmes K. K. (t. y. kitais metais brangsiantį draudimą), pateikė savo vertinimus dėl administracinio teisės pažeidimo bylos baigties. Pareiškėjos argumentas, kad ji su J. M. buvo nepažįstamos ir bendravo tik kaip pareigūnė su interesantu atmetamas kaip nepagrįstas.

Taip pat nesutiktina su pareiškėja, kad ji nedarė poveikio policijos pareigūnams dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo J. M., būdama administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo kabinete Nr. 102 ir reikšdama nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, forminant 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykį.

Nustatyta (šios aplinkybės pati pareiškėja neneigia), kad ji buvo nuėjusi pas A. Š. į administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo kabinetą, nors neminėdama tikslių datų ir asmenų pavardžių, tačiau išreiškė savo nepasitenkinimą ir subjektyvią nuomonę dėl policijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. A. G. (tuo metu buvusi minėtame kabinete) savo 2016 m. rugsėjo 14 d. pateiktuose paaiškinimuose patvirtino, jog pareiškėjos pokalbį su A. Š. girdėjo ir pareiškėja teiravosi dėl eismo įvykio, kurio metu apkaltintas ne tas žmogus. A. Š. ir A. G. pateikti paaiškinimai yra nuoseklūs ir teismui nėra pagrindo jais abejoti.

Pareiškėja skunde kelia abejonę dėl tarnybinio nusižengimo pranešimo surašymo termino pažeidimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2016 m. rugpjūčio 26 d. (Policijos dokumentų sistemos išrašas). Iš byloje esančio pranešimo Nr. 5-PR1-10 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ matyti, kad pranešimas surašytas 2016 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėja pasirašė, kad jai pranešimas buvo įteiktas 2016 m. rugsėjo 22 d. Nors šiuo atveju nežymiai praleistas tarnybinio nusižengimo pranešimo surašymo terminas ir pareiškėja apie pradėtą tarnybinį patikrinimą pasirašytinai buvo informuota 2016 m. rugsėjo 22 d., teismo vertinimu, toks pažeidimas nėra esminis. Pareiškėjai įteiktame pranešime pakankamai aiškiai nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurie galimai buvo pažeisti, nuostatos, o pareiškėja, pasinaudojusi jai suteikta teise, pateikė 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 14 d. paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutinkanti su tarnybiniu pranešimu, nes nusižengimo nepadarė. Taigi pareiškėja tinkamai galėjo įgyvendinti pirmiau minėtas teises ir šiuo atveju jos teisės nebuvo pažeistos.

Pareiškėja nesutinka su tuo, kad jos veiksmai Išvadoje įvertinti kaip Interesų įstatymo nuostatų pažeidimas.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog Interesų įstatymo reikalavimų pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (VTĮ 29 str.). Pažeidus Interesų įstatymą , nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4 p.) (LVAT 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-706/2004). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, tai privalu laikytis Interesų įstatyme numatytų draudimų ir įpareigojimų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016 m. lapkričio 15 d. posėdžio metu, atsižvelgdama į jai pateiktą Išvadą dėl R. B. veikos, nutarė pripažinti, kad pareiškėjos veiksmai iš esmės atitinka Interesų įstatymo nuostatas. Pareiškėja, būdama policijos pareigūne, privalo savo elgesiu būti nepriekaištinga bei pavyzdžiu kitiems asmenims (Etikos kodekso 14.1 p.).

Pareiškėjos argumentai, kad ji kreipėsi į savo viršininką dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, forminant 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apie juos plačiau nepasisakytina.

Byloje konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos veiksmai neatitinka Statuto 3 str. 1 dalies, VTĮ 3 str. 1 dalies, 2 d. 3 punkto, 15 str. 1 d. 5 punkto, Interesų įstatymo 3 str. 1 d. 2 punkto, 11 str. 1 dalies, 12 str. 2 dalies ir 13 str. 1 dalies bei Etikos kodekso 4.14 punkto nuostatų, t. y. kad valstybės tarnautojas privalo laikytis VTĮ ir kituose teisė aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, deklaruoti privačius interesus ir nepiktnaudžiauti tarnyba. Įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėjai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir pritaikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra teisėtai bei pagrįstai.

Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, neabejoja atlikto tarnybinio patikrinimo visapusiškumu ir išsamumu, bei parengtos Išvados atitikimu teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą. Pareiškėja nepateikė teismui daugiau jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.