- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2-2294/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Ieškovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Eproma“, akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei „SEB bankas”, Kauno technologijos universitetui ir uždarajai akcinei bendrovei „Gotika“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties dėl statybinės ekspertizės paskyrimo ir įpareigojimo sumokėti užstatą, civilinėje byloje Nr. 2-1912-343/2011 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Norekso nekilnojamasis turtas“, uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, dalyvaujant tretiesiems asmenims: A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Eproma“, akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei „SEB bankas”, Kauno technologijos universitetui ir uždarajai akcinei bendrovei „Gotika“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir kt. reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas L. V. prašė teismą pripažinti negaliojančiais atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bei atsakovo UAB „Autokausta“ kreditinį reikalavimą. Reikalavimui apgrįsti prašė teismą skirti statybinę ekspertizę, pateikė klausimus ekspertams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi paskyrė statybinę ekspertizę, suformulavo klausimus ekspertams ir įpareigojo ieškovą L. V. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Lt užstatą už ekspertizę iki 2011 m. liepos 11 d.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. V. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį, atleidžiant jį nuo pareigos sumokėti užstatą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Jis (ieškovas) yra socialiai remtinas asmuo – jam Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. birželio 30 d. sprendimu paskyrė šioje byloje 100 proc. antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turintys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumos, kurios skiriamos eksperto darbui apmokėti, sudaro išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Taigi jeigu šalis nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, procesinių veiksmų atlikimo išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto.
2) Jis (ieškovas) neturi objektyvių galimybių sumokėti užstatą. Be to, sprendžiant užstato mokėjimo klausimą, reikia atsižvelgti ir į bylos pobūdį. Patenkinus šioje byloje ieškinį, ne vien tik ieškovas, bet ir kiti kreditoriai įgautų geresnes galimybes patenkinti savo kreditinius reikalavimus. Todėl teismas turi imtis aktyvių veiksmų ir nustatyti byloje objektyvią tiesą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Gotika“ pritaria apelianto pozicijai. Atsiliepime nurodo, kad užstatas, skirtas eksperto darbui apmokėti, priskirtinas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nuo kurių asmuo, turintis teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, atleidžiamas. Ekspertizė yra būtina tam, kad patikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešasis interesas, todėl tinkamas ieškinio išnagrinėjimas gali turėti įtakos ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių interesams. Tokio pobūdžio byloje teismas privalo būti aktyvus, o paskirta ekspertizė – atlikta.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. S. taip pat palaiko apelianto poziciją iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir trečiasis asmuo UAB „Gotika“.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovas bylos nagrinėjimo metu niekada neinformavo teismo, kad dėl tariamai sunkios jo turtinės padėties yra pagrindas sumažinti užstatą už ekspertizę. Be to, parengiamojo teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad už ekspertizę sutinka mokėti 16 000 Lt.
2) Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki. Ieškovas yra perleidęs dalį kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui A. S.. Jam pagal reikalavimo perleidimo sutartį buvo sumokėta 3 000 Lt, kurie galėtų būti panaudoti užstatui už ekspertizę. Be to, tikėtina, kad gavus nurodytą sumą pinigų, ieškovas neatitinka kriterijų, būtinų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti. Pažymėtina, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo ieškovas visą laiką samdė advokatą už savo asmenines lėšas.
3) Ieškovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, todėl jam skirtina teismo nustatyta bauda.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Autokausta“ taip pat prašo atskirąjį skundą atmesti. Be to, prašo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. birželio 30 d. sprendimą priėmė neįvertinusi realios ieškovo turtinės padėties, jam pateikus, gal būt, klaidingą informaciją apie turimą turtą ir pajamas. Atsakovo turimais duomenimis, 2009 m. sausio 27 d. ieškovas kartu su sutuoktine valdė nekilnojamojo turto, kurio vertė net 972 197 Lt. Ieškovas nuo 2011 m. sausio 12 d. eina UAB „GLK Invest“ direktoriaus pareigas ir gauna nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas.
2) Iki skundžiamos nutarties priėmimo ieškovas nepateikė jokios informacijos apie jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą arba pagrindus tokiai pagalbai gauti. Priešingai, 2011 m. gegužės 26 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, kad už ekspertizę sutinka sumokėti 16 000 Lt. Be to, iki Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą, ieškovas už savo lėšas samdė advokatą. Dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovas kreipėsi tik 2011 m. birželio 27 d., t.y. jau įvykus parengiamajam teismo posėdžiui, kuriame svarstytas klausimas dėl ekspertizės skyrimo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas dalį kreditinio reikalavimo yra perleidęs ir už tai gavo 3 000 Lt, kuriuos galėtų panaudoti skiriant ekspertizę.
3) Ieškovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, todėl jam skirtina maksimali teismo nustatyta bauda – 20 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) L. V. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą kol Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1257-353/2011. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Tarnyba, nutraukė ieškovui antrinės pagalbos teikimą. Dėl šio sprendimo ieškovas kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą. Be to, ieškovas teismui pateikė paaiškinimus bei nurodė, kad povedybine sutartimi ieškovo ir jo sutuoktinės turtas yra atskirtas. Ieškovui priklausančio turto vertė yra 93 093,80 Lt, visas ieškovui priklausantis turtas yra areštuotas. Taip pat nurodė, kad nors jis (ieškovas) eina UAB „GLK Invest“ direktoriaus pareigas, tačiau jo šeimos pajamos yra nepakankamos; šeimai iki 2012 m. sausio 1 d. yra teiktina socialinė parama. Pabrėžė, kad teigdamas, jog už ekspertizę jis gali sumokėti 16 000 Lt, tikėjosi šią sumą pasiskolinti, bet sužinojęs, kad jam gali būti suteikta nemokama teisinė pagalba, ja pasinaudojo, kad dar labiau neapsunkintų savo materialinės padėties. Už reikalavimo teisės perleidimą gautus 3 000 Lt ieškovas panaudojo šeimos skoloms padengti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties dalimi, kuria jis įpareigotas sumokėti 10 000 Lt užstatą už ekspertizę, teigdamas, kad jo turtinė padėtis bloga ir ginčijamos nutartie priėmimo metu jam buvo paskirta antrinė teisinė pagalba.
CPK 90 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 101-102 str.). Minėta CPK nuostata galiojo atskiruoju skundu skundžiamos nutarties priėmimo metu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumos, kurios skiriamos eksperto darbui apmokėti, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jeigu šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo priimtas ir galiojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje sprendime aptartoje apimtyje, paskiriant atstovą – advokatą ir 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant dėl įpareigojimo sumokėti užstatą už ekspertizę, turėjo būti atsižvelgta į minėtą sprendimą. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui, kuris šį sprendimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad tokia byla (Nr. Ik-1257-353/2011) nagrinėjama ir sprendimas dar nėra priimtas. Kaip jau minėta, skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas sprendė dėl užstato sumokėjimo, neatsižvelgęs į tuo metu galiojusį Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą ir 100 proc. atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ar teismui buvo žinoma apie tokį sprendimą ar ne, esmės nekeičia ir nepanaikina teismo pareigos visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui aplinkybių. Nors sprendimas teikti teisinę pagalbą vėliau buvo panaikintas, tačiau esant ginčui dėl šio sprendimo teisme, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui antrinė teisinė pagalba nepriklauso ir jis negali būti atleistas nuo užstato (viso ar dalies) sumokėjimo už ekspertizę. Jokie formalūs pagrindai negali būti kliūtis ginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus. Be to, pirmosios instancijos teismas ne tik kad neatsižvelgė į spendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iekšovui, bet ir visiškai netyrė ieškovo turtinės padėties ir dėl jos nutartyje nepasisakė, nors CPK 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl užstato dydžio, turi būti atsižvelgta į asmens, kuris įpareigojamas užstatą įmokėti, turtinę padėtį. Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir atleisti asmenį nuo mokesčių civiliniame procese – vienas iš įrodymų apie asmens nepatenkinamą turtinę padėtį, tačiau nesant tokio sprendimo, teismo pareiga tirti asmens turtinę padėtį kitų duomenų pagrindu, neišnyksta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo turtinės padėties nenagrinėjo ir skundžiamos nutarties dėl nustatyto užstato dydžio nemotyvavo (tai – absoliutus nutarties, priimtos dėl užstato dydžio, negaliojimo pagrindas), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išspręsti klausimą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą bei dėl jo dydžio ir priimti dėl jo galutinio sprendimo.
Nustačius minėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis priimta neatsižvelgus į visas svarbias bylos aplinkybes ir pažeidus įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles (CPK 185 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Dėl šių priežasčių nutartis dėl įpareigojimo sumokėti nustatyto dydžio užstatą naikinama ir klausimas dėl užstato perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Apeliantas pateikė prašymą sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus išspręsta byla, nagrinėjama Kauno apygardos administraciniame teisme pagal ieškovo skundą dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinti sprendimą teikti iekšovui antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtos bylos negarinėjimas nekliudo šioje byloje spręsti dėl apelianto turtinės padėties ir užstato dydžio kitų duomenų pagrindu.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.
Atsiliepimuose į atskirąjį skurdą nurodyti argumentai dėl apelianto turtinė padėties turi būti svarstomi nagrinėjant klausimą dėl užstato iš naujo pirmosios instancijos teisme, nes šios faktinės aplinkybės nebuvo tirtos ir dėl jų nepasisakyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria ieškovas L. V. įpareigotas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 10 000 Lt užstatą už ekspertizę ir klausimą šioje dalyje perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.