Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2015-03-19 · Byla Nr. ATP-192-651/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
ATP-192-651/2015
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00811-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
L. G.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-192-651/2015Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00811-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos:39.1; 48.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-11-19, laikotarpiu nuo 11 val. iki apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate savo nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje tyčia gadino V. G. turtą, nuardydama medinę durų konstrukciją, ir apie 19.30 val. tame pačiame ūkiniame pastate įžeidinėjo ir žemino V. G. draugę J. N. vadindama ją „vadala be dokumentų, šavalka, kloune, (duomenys neskelbtini) išmata“. Tokiais veiksmais baugino vaikus ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies reikalavimus, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams. Šiais veiksmais L. G. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50³ straipsnyje, 181 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-01-30 nutarimu L. G. pri­pa­žin­o kal­ta, padarius ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą. Administracinės bylos dalį, kurioje L. G. inkriminuota veika pagal ATPK 50³ straipsnį, nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-30 nutarimo dalį, kuria yra nubausta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinę bylą jai nutraukti. Nurodo, jog skundžiamame nutarime teismas nurodo, kad nustatyta, jog ji konflikto metu įžeidžiančiais žodžiais žemino kitą asmenį, tokiais veiksmais neabejotinai rodė nepilnamečiams vaikams netinkamą pavyzdį, viešai aiškindamasi santykius su savo vyru bei jo drauge, neužtikrino ir nesistengė užtikrinti, kad jų konflikto nematytų nepilnamečiai vaikai, nesiėmė jokių veiksmų konfliktui nutraukti taip, kad vaikai nebūtų psichologiškai traumuojami. Teismo vertinimu, ji, apeliantė, nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios vaikų interesams užtikrinti. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, jog byla išnagrinėta vienpusiškai, akcentuojant tik jos veiksmus ir nekreipiant dėmesio į tai, kad tuo metu jos buvęs sutuoktinis V. G., atvykęs su savo meiluže J. N., slapta kamera filmavo ją ir vaikus, pats provokavo konfliktą ir taip pat keikėsi ir ją įžeidinėjo, po to sumontavo įrašą ir jį pateikė policijos pareigūnui, kuris jį perdavė teismu. Tai V. G. pripažino ir bylą nagrinėjant teisme. Apeliantė teigia, jog įrašo darymo laikas nesutampa su tariamu jos pažeidimo padarymu. Teismas rėmėsi neaiškios kilmės, sumontuotu įrašu ir laikė jį įrodymu, kuris, teismo nuomone, pagrindžia jos kaltę.

Apeliantė teigia, kad teismas turėjo nustatyti, kuo pasireiškė netinkamas tėvų valdžios panaudojimas, galimai nulėmęs priešingos teisei veikos padarymą, tačiau vaikai nebuvo apklausti ir neaišku, ar jie girdėjo tėvų ginčą, nes ji, apeliantė, to jų net neklausė, o nutarime teigiama, kad ji, apeliantė, varo vaikus namo, kas tik patvirtina, kad ji nenorėjo, jog vaikai girdėtų tėvų ginčą. Apeliantės nuomone, tai reiškia, kad ji tėvų valdžią naudojo tinkamai ir teisingai. Taip pat apeliantė nurodo, jog teismo įvardijama kaip nukentėjusioji J. N. į teismo posėdį taip pat nebuvo kviesta ir nebuvo apklausta. Nurodo, kad jai adresuoti epitetai, kurių apeliantė neginčija, yra adresuoti jai, J. N., asmeniškai ir tai sudaro kitos veikos sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. G. kaltė padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinis teisės pažeidimo protokolas L. G. buvo surašytas už tai, kad ji ūkiniame pastate įžeidinėjo ir žemino V. G. draugę J. N. vadindama ją „vadala be dokumentų, šavalka, kloune, (duomenys neskelbtini) išmata“. Tokiais veiksmais baugino vaikus ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies reikalavimus, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. G. konfliktavo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nesiėmė jokių veiksmų konfliktui nutraukti, tačiau, apeliacinės instancijos nuomone, byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių L. G. kaltę.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tarp L. G. ir V. G. vyksta skyrybų procesas. Ūkiniame pastate, kuriame, kaip nurodyta administracinių teisės pažeidimo protokole, vyko konfliktas, tiek L. G., tiek V. G. laiko naminius gyvulius – avis. Iš L. G. bei V. G. paaiškinimų matyti, jog vykstant skyrybų procesui sprendžiamas ir turto padalijimo klausimas, tarp jų ir dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat iš V. ir L. G. paaiškinimų matyti, jog 2014-11-29 jie abu konfliktavo dėl durų sutvirtinimų ūkiniame pastate. Nors V. G. teigė, kad ginčas su L. G. kilo tada, kai ji pradėjo įžeidinėti jo draugę J. N., tačiau jis pats tiek paaiškinime policijos tyrėjui, tiek teismo posėdžio metu neneigė, kad ir pats konfliktavo su L. G., todėl negalima vienareikšmiškai sutikti, jog konflikto iniciatorė buvo tik L. G.. Be to, pagrįstai galima daryti išvadą, kad jis ir pats provokavo L. G., vykstant skyrybų procesui atvykęs į sodybą su drauge. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje aktualu ne tik tai, ar L. G. sukėlė konfliktą, bet ir tai, ar tai buvo padaryta nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir ar buvo imtasi priemonių apsaugoti vaikus nuo psichologinio smurto demonstravimo vaikų akivaizdoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, vienintelis įrodymas, kuris neva patvirtina, jog konfliktas vyko vaikų akivaizdoje, yra V. G. pateiktas vaizdo įrašas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra jokių duomenų, kad šis vaizdo įrašas darytas tikrai konflikto, buvusio 2014-11-29, metu. L. G. nurodė, kad jie su V. G. konfliktuodavo dažnai ir vaizdo įrašas galimai yra sumontuotas iš kelių vykusių konfliktų. Ši L. G. versija nėra paneigta. Juo labiau kad iš bylos duomenų matyti, jog V. G. su pareiškimu pateikdamas vaizdo įrašą į policiją kreipėsi 2014-12-01, t. y. praėjus kelioms dienoms po konflikto. Tačiau net jeigu ir būtų galima daryti prielaidą, kad vaizdo įrašas yra vientisas ir darytas 2014-11-29, tai vaizdo įraše girdisi, kaip L. G. liepia vaikams eiti į trobą. Taigi nors pirmosios instancijos teismas iš to darė išvadą, kad konflikto metu šalia buvo ir girdėjo konfliktą V. ir L. G. nepilnamečiai vaikai, tačiau, priešingai, nei nurodo teismas, darytina išvada, jog iš tokio L. G. paliepimo galima daryti išvadą, jog ji siekė apsaugoti vaikus, kad jie nematytų tarp tėvų vykstančio konflikto.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp V. ir L. G. vyksta asmeninio pobūdžio konfliktai, į tai, kad tokioje situacijoje nėra galimybės nustatyti, kas iš tikro iniciavo konfliktą, bei į tai, kad L. G. vis dėlto ėmėsi iniciatyvos, kad vaikai nematytų konflikto, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad L. G. nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios vaikų interesams užtikrinti, todėl kilusios abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo byla L. G. nutrauktina.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla L. G. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarimo dalį, kuria L. G. pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. G. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Dalia Kursevičienė