Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) pateikė teismui teikimą, kuriuo prašo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. A., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie LR VRM, kol bus nustatytas jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Nurodė, jog 2021-11-19 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams, Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė (duomenys neskelbtini) pilietį M. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikytas vykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, mikroautobusu R. M. su vokiškais registracijos numerio ženklais (DUOMENYS NESKELBTINI), kuriuo užsienietis vyko kaip keleivis 22 asmenų grupėje kartu su kitais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiais. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnams užsienietis M. A. pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). M. A. buvo sulaikytas, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Užsieniečių registre, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje bei Policijos informacinėje sistemoje apie jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje informacijos nėra. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje apie jo vykimus per valstybės sienas informacijos taip pat nėra. Pažymėtina, kad į Lietuvos Respubliką užsienietis neteisėtai atvyko esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Vadovaujantis 2004-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6 ir 8 punktais, užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ir joje yra neteisėtai. Užsienietis neturi dokumentų, kuriuose būtų nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos įrodančios, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko ir joje yra teisėtai. Taip pat asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti vengdamas sulaikymo ir galimo išsiuntimo. Prašo užsienietį sulaikyti iki bus nustatyta jo teisinė padėtis, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau Įstatymas) 116 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo sprendime sulaikyti užsienietį turi būti nurodytas sulaikymo pagrindas, taip pat sulaikymo terminas, apibrėžtas tikslia kalendorine data ir sulaikymo vieta. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Teismo posėdyje užsienietis nurodė, kad jo galutinis tikslas buvo kita Europos Sąjungos valstybė, prašo taikyti tarptautinę apsaugą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 18⁴, 20 dalis bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. C-36/20, užsienietis M. A. šiuo atveju yra laikytinas prieglobsčio prašytoju.

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Iš teismui pateiktos teikimo medžiagos nustatyta, kad Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai 2021 m. lapkričio 19 d. apie 9.30 val., perdavė (duomenys neskelbtini) pilietį M. A., gim. (duomenys neskelbtini), VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams, kuris buvo sulaikytas Kalvarijos pasienio užkardoje, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

Teismas pažymi, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį, todėl norėdamas išvengti galimo sulaikymo, bei piktnaudžiaudamas prieglobsčio metu teikiamomis garantijomis, viena kurių galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali pabėgti iš VSAT Užsieniečių registracijos centro ir nevykdyti teismo sprendimo. Dėl to vertintina, jog jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste, teikimas tenkintinas iš dalies ir užsienietis sulaikytinas, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, atsižvelgiant į Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, prašomas terminas trumpintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 116, 117 straipsniais,

nutarė:

teikimą tenkinti iš dalies.

Sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. A., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos trims mėnesiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. vasario 18 d.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau sulaikytas užsienietis per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.